Jaunųjų kūrybos konkursas


Viktorija Vosyliūtė

apie filmą

filmas žiūri į tave
ir negali patikėti
kad tu toks prastas
kad miestas aplink
tik pusantro aukšto
nes tu
niekada nekeli
akių į dangų

net po vieną
net žvilgsniu
dangaus kūrybinių
dirbtuvių neužkabini

filmas žiūri į tave
ir supranta
kad nieko negali iš Tavęs
išmokti
kad filmas gražiau
elgėsi su mylimąja
kad filme mylimoji
buvo mylima
kad kituose filmuose
visos mylimosios
būna mylimos
bent pusantros valandos
arba galėtume sakyti
amžinai

filmas žiūri į tave
ir stebisi
kas tave tokį
į pasaulį galėjo
išleisti

kapitonas


kapitonas laivą palieka paskutinis
jau kelis metus dugne jis laukia
kol atsirakinsi kajutės duris
ir iškelsi savo suirutę į paviršių
ten juk tavęs pasigedo tavo moteris
ir čia turėtų būti įrašomi
                                          būsimi vaikai

bet kapitonui tai neįdomu
jis pamiršo net kuris nykštys turi
rodyti į šiaurę
o kurio jam niekad
neprireikė
nes nekeliavo jis pietus
nes nekeliavo jis su tavimi
nes nerūpėjo jam tavo šukuosena
ir ką tu jautei žengdamas tilteliu
jis tik turėjo nuvairuoti laivą
į artimiausią kyšulį
ten atsitrenkti
pasižiūrėti kaip lauk išbėga
dekoratyvinės
žiurkės
kaip išsilaipina visos
moterys ir vaikai iš prisiminimų
kaip skausmingai į vėją
atsitrenkia kažkieno riksmas
ir pasiėmęs tave
paskutine gelbėjimosi
valtimi
išplaukti

iš mano pavargusios
galvos


grasinimas

turi savaitę pabėgti
kol dar neįvyko rinkimai
kol dar mano spaudos
štabas
nepradėjo tau platinti
atsišaukimų
kol neužsakė prisegamų
kojinių reklamos
kampanijos
turi savaitę pabėgti
kol dar nedėjau cinamono
į maistą ir nemaitinau
tavęs su ilgu ilgu
pažadų šaukštu
kol lėtai nevėriau
lūpų vidury nakties
sakydama nepadorų
posmą
iš nešvankiai
prastos literatūros

turi savaitę apsigalvoti
kol ruduo nenusimovė
savo kelnių
ir nepradėjo tau
demonstruoti
neveikiančios
burtalazdės

turi savaitę
aš jos neturiu
nes mano šaly
nėra demokratijos
ir viską jau nusprendė
monarchiškas
protas

mano era

mano eroje
išnyko rudosios meškos
ir visi archeologai
mirė pamiršę kvėpuoti

jie vartojo
per daug praeities

mano eroje nebuvo
atrasta ugnis ir cituojamas
Konfucijus

Atleisk, brolau,
mes esame viską pamiršę
mes sėdime ant kėdės
ir net nenutuokiame
kad ji gyva senos idėjos

mano eroje žmonės ištrynė vardus
veikė tik formos ir apsikabinimai

tuo laiku niekas nebejautė
sentimentų
buvusiai meilei
ir nesapnuodavo vaikystės traumų

tuo laiku neatrasdavo talentų
tuo laiku galėdavo išnykti net
veidas
į jį žiūrint

toje eroje
aš išmokau išsitrinti

matrioška

aš dažnai gūglinu tave
kai pavargstu dirbti darbus
ar laukiu kol
naktis patvirtins
sutartį
su miegu

visos nuorodos
į tave
violetinės
o violetinė reiškia
šizofreniją,
senmergystę
hiacintus
arba veidrodį
nuo kurio atsispindi
kosmoso palydovas

tokiu pat atstumu
kaip ir tu

kas dešimtmetį
pateikiantis naujus
duomenis
gaila man tavęs
mano matrioška
nes vis mažėji
ir
mažėji

ne apie filmą


mes einame
į kiną
į filmą apie viską
pradedant kitų metų
nesusikalbėjimu baigiant
rašikliu ant mano
darbo stalo

mes einame
o tavo kelių girnelės
atsisako žemės traukos
vis bandai nuslėpti
neramius trūkčiojimus
ir juokiesi

apie tai, kad svečiai
mano namuose
teigia jog viskas tėra
mano pačios tęsinys

– man labiau komedijos
ir animaciniai

prisipažįsti
ir niekaip negali nustoti
juoktis iš nutrauktų
mergaitės kojų
nestilingame
anekdote

žinau kur link
mes einame
laikydami du bilietus
tavo kišenėje

tik šįkart
nespėlioju
pabaigos

by admin