Alfonsas Jonas Navickas

Alfonsas Jonas Navickas

Ieva
 I.Simonaitytei

Vanagai bažnyčia baltas žvyro kelias
Neaukštas namas gėlės po langais
Pražydęs laukas kiemo medis žalias
Ir šio peizažo niekas nepakeis

Už Minijos ten Priekulė rami prigulus
Klajūnas ūkas įsisupęs tarp šakų
Ir tas rūpestingasis senas metų būdas
Naujieji skaitymai iš Prūsijos laikų
O čia savi Aukštujų Šimonių likimai
Gyvenimai: Pavasarių audroj
Vilius Karalius; kas dabar nežino
O buvo taip… Kelionėje kitoj

Ir metas Klaipėdos darbuos artusis
Žvarbus pajūris guodžiantys šilai
Ir Ieva žydi; taip visiems čia būti
Savaisiais raštais gimti iškiliais.
2012 01 23

Lig marių
 Vytautui (slaptai)

Slaptingas poezijos gidas.
Vietovaizdis metų laiku.
Pavėsiai, melsvėjantis rytas.
Eilėraštis aukštu kaklu.

Mįslingas žvilgsnis lig marių,   
Ir epas suošia banga.
Ji naują melodiją taria,
Ir niekam netampa klaida.
–  –  –  –  –  –  –  –  –  –  –  –
Vėl plunksna eilėraštis drožtas
Cedronu į Varduvą liejas.
Žemaitiškas žodis šakotas
Prabyla giesme į alėją.

Ir niekur nenyksta portretas,
Pildančiu lygumų jausmo…
Taip kartą užgimęs poetas,
Tik savo pasakymų klauso…
Pavėsiai, 2012 02 12

Poezijos tomely
 Vytautui Mačerniui atminti
Vingiuoja sapno juodas dūmas
Per žemės tolumas skaidrias.
O metai, skleidęsis albumais,  
Dar saugo tėviškės žvaigždes. 

Jie gaudžia amžių skaudžią darną,
Naktis rugpjūčio dar šviesi
Palydi Vienišą Mačernį;
Ir Vizijos… negęsta ilgesy…

Dabar: Poezijos tomely…
Ir Skeptikai Karalius ir Ne ji.
Šarnelė… Vieškelis… Kalnelis.
Ir: Jo pasauliu, vėl Tiki…
1991


Eiles deklamuojančiam aktoriui
 Aleksandrui
Iškeitę vienybę į lyrą,
O dieną į metų eiles,
Skanduokime žodį bei knygą,
Kol laikas likimą išspręs.

Palaiminkim darnų teatrą,
Sutikime Saulę naktim;
Pašaukime dievišką metą,
Jei žodis krūtinėje gims.

Pagaukime aukštą žydrynę,
Atšvęskim gimtuosius namus;
Palaiminkim taurųjį vyną,
Kol laikas didysis į mus

Tekės taip, kaip amžinas teka
Gyvenimas Menamo Meto…
2007 03 25

Jūreivio daina
 Pauliaus Širvio atminimui

Nuo vakaro, ryto, nuo vėjo,
Nuo artimo žodžio, draugų, – 
Daina, ilgesy suaidėjo. –
Daina ta, kelionėj lydėjo: 
– Paola!
Aš tavo!
Lieku…

O sodai! Gimtinėj pražydę!
Poezija – Laisvės daina!
Artėja – nutolsta – palydi,       
Į kelią klastingąjį didį:
– Graudinga 
Kelionė
Tava!

Jūreivių keliai! O – tolieji! 
Ten Tavo namai po dangum!
Daina nenutilo – aidėjo, 
Tyli ir graudi ji – lydėjo:   
– Ji liko
Likime
Draugų…
1969

by admin