Amatas + talentas + iššūkis
Rūta Jakštonienė
Projekto „Studijuok tekstilės meną“ parodose uostamiestyje, jo metu vykusiuose kūrybiniuose eksperimentuose, paskaitose buvo galima susipažinti su šiuolaikinės tekstilės meno įvairove, įvertinti būsimų menininkų ambicijas.
Improvizuoja medžiagomis
Kas šiandien paneigtų, kad žvejybinis valas negali būti tekstilės kūrinio medžiaga, arba imtųsi įrodinėti, jog kasdieną parduotuvių lentynose matomi figūriniai makaronai netinkama žaliava audinio dekoravimui?
Elementaraus užtrauktuko detalės, fotografijoje išdidintos ir drobėje atspaustos, drąsiai pretenduoja vadintis tekstilės žanro kūriniu. Minkštomis draperijomis krintantys, iš pirmo žvilgsnio primenantys kilpinius, rankšluosčiai vos palietus įtikina, kad veido jais valyti neverta – šiems „audiniams“ sukurti menininkė naudojo švitrinį popierių.
Improvizacija netikėčiausiais medžiagomis, įvairiausiais spalvų deriniais, šiuolaikinių technologijų naudojimas įrodo, kad tekstilė visiems laikams atsisakė būti tik švelniu, minkštu, jaukiu utilitarios paskirties gaminiu.
Atskleidžia raidą
Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro galerijoje, Meno kiemo kūrybinėse dirbtuvėse ir Baroti galerijoje pristatomi Lietuvos tekstilininkų „kalvės“ – Vilniaus dailės akademijos Kauno dailės fakulteto (VDA KDF) Tekstilės katedros studenčių darbai.
„Studijuok tekstilės meną“ įvardinčiau ne tik kaip Kaune veikiančios Tekstilės katedros pristatymą, bet ir kaip projektą, leidžiantį tyrinėti šiuolaikinės tekstilės raidą ir pokyčius. Meno kiemo kūrybinėse dirbtuvėse eksponuojami I-III kursų tekstilės studenčių darbai.
Projekto metu norintieji turėjo galimybę stebėti shibori ir plangi technikomis kuriamus šviečiančius objektus.
KDF Taikomosios tekstilės katedros doc. Jūratė Petruškevičienė pirmoji Lietuvoje pradėjo naudoti šią tekstilinę techniką bei ją dėstyti studentams. V a. pr. Kristų atsiradusi audinių dekoravimo technologija pasižymi neribotomis raiškos priemonių galimybėmis, o norimas rezultatas pasiekiamas, kuomet, apsišarvavus kantrybe, stiklo rutuliukai (gali būti kaštonai, žirniai etc.), sudėti vienas šalia kito, apsukami audiniu, tampriai aprišus siūlu „išverdami“ vandenyje, vėliau marginami. Proceso rezultatas – plokščias medžiagos paviršius transformavosi į trijų dimensijų skulptūrinius šviečiančius objektus.
Siekiant sintezės
„Kultūrpolio“ galerijoje įkurdinti VDA KDF Tekstilės katedros bakalauro studijas baigusių menininkių darbai. Eksponuojamuose kūriniuose – temų, medžiagų ir technologijų, materialumo ir vizualumo sintezės siekis.
Mildos Urbanavičiūtės darbe „YKK“ – dvylikoje nedidelio formato juodai baltų šilkografijos atspaudų – išdidintos užtrauktuko detalės. Banalus objektas, kuriuo naudojamės itin dažnai ir nuo neatmenamų laikų, Mildos kūrinyje toli gražu nekuria buitiškų asociacijų. Atvirkščiai – įvairios užtrauktuko narelių konfigūracijos suformuoja abstraktų vaizdą, inspiruojantį tekstilės ir medijų meno, „aukštojo meno“ ir masinės gamybos paraleles.
Originaliai ir įdomiai mitologinę temą, netradicinę medžiagą, autorinę kūrinio atlikimo techniką sujungė Renata Vinckevičiūtė. Autorės darbe „7 dienos“ – pakabinti, tvarkingai sulankstyti, atsainiai ant lentynų „numesti“ septyni juodos spalvos rankšluosčiai.
Mitologijos žinovai juose „išburtų“ ir septynias paslaptis, ir septynias nuodėmes, ir lemtį simbolizuojančius ženklus. Ne tokiam prietaringam lankytojui šis darbas turėtų būti įdomus kiek kitu aspektu, t. y. „netekstilinės“ medžiagos panaudojimu.
R.Vinckevičiūtė rankšluosčius „pasiuvo“ iš švitrinio popieriaus. Netradicinėmis medžiagomis, neįprasta jų apdirbimo technologija, sukurdama vizualaus medžiagiškumo metaforą, menininkė kvestionuoja fundamentalią tekstilės kaip audinio sampratą.
Akcentuoja eksperimentą
Baroti galerijoje eksponuojami Tekstilės katedros magistrančių darbai taip pat pristato naują, drąsų ir labai netikėtą požiūrį į tekstilės – kaip fizinės medžiagos bei šio meno srityje įvairių medijų taikymo galimybes.
Didžiulio formato suvertas iš karoliukų realistinis darbų vykdytojo Rapolo atvaizdas (Rūtos Naujalytės „Darbų vykdytojas Rapolas“) ar klasikine technika austi fotografiškai tikslūs miniatiūriniai portretai (D.Ambraziejūtės „Fotojuosta“), projektoriaus šviesoje „atgyjantis” audinių raštais dekoruotas žmogaus siluetas (Sandros Bražiūnaitės „Intymumas“), iš kiaulių odelių sukurtas įspūdingo dydžio pano (K.Šaudytės „Siena“) – kūriniai, akcentuojantys šiuolaikinės tekstilės eksperimentinę prigimtį technologijų, naudojamų medžiagų, temų įvairovės prasme.
Projekte „Studijuok tekstilės meną“ susitinka ir susipina tradicija ir šiuolaikiškumas, konceptuali mintis ir preciziškas technikos išmanymas, tekstilės sampratos ribas žymėdami naujais skirtingos konfigūracijos ženklais.
