Amerikoje – nepamirštami veidai ir vaizdai

Amerikoje – nepamirštami veidai ir vaizdai

 

Keliaujant po tolimus kraštus beveik kiek-vienas sutiktas tautietis tampa itin brangus. Žinai, kad esi ne vienas tarp svetimų, kad gali persimesti lietuvišku žodžiu, o esant reikalui ir gauti reikiamą informaciją. Bet ypač džiugu, kai kitoje Atlanto pusėje sutinki klaipėdietį – buvusį Menų fakulteto absolventą, pasiryžusį ištiesti pagalbos ranką.

Danutė Petrauskaitė

Bando rasti laimę JAV

Neaišku, kaip būčiau nusigavusi iš Niujorko iki Putnamo, o iš ten nuvykusi į Naująjį Heiveną, jei ne Donatas Bukauskas – trombonininkas bei dainininkas, džiazo muzikos atlikėjas, bandantis rasti laimę JAV.

Nors jam neblogai sekasi ir Lietuvoje. Jis – daugelio džiazo festivalių dalyvis, grupės „Jazzmaitija“ vadovas, kurį laiką grojo Krašto apsaugos ministerijos Savanorių pajėgų bigbende. Donatas yra ne tik puikus solistas improvizatorius, bet ir dainų autorius. Jo kompozicija „Mes, savanoriai“ susilaukė ministro padėkos rašto ir šilto publikos įvertinimo.

Ne mažiau jis sumanus ir did-miesčių labirintuose. D.Bukauskas galėtų dirbti gidu Niujorke, nes puikiai orientuojasi dangoraižių džiunglėse, yra kinų kvartalo restoranų ir amerikietiškų džiazo klubų žinovas. Nepamainomas jis ir Amerikos greitkeliuose – puikiai orientuojasi bet kokioje magistralėje, lekia kaip vėjas ir nesunkiai randa atokiausią vietovę.

Jo dėka teko pamatyti ir elitinį Jeilio universitetą, įkurtą XVIII a. pradžioje Naujajame Heivene. Atrodė, lyg būčiau patekusi į britišką Oksfordą ar Bristolį. Mat Jeilio pastatai, bokštai, pievelės, kiemai, arkos ir vartai sudaro nepakartojamą visumą, kurią daugelis architektų vadina gražiausiu Amerikos universitetiniu miesteliu. Jame mokosi apie 11 tūkst. studentų iš daugelio pasaulio šalių, dirba apie 2 tūkst. aukščiausios kvalifikacijos profesorių – tarp jų ir poetas, literatūros tyrinėtojas bei vertėjas Tomas Venclova.

O D.Bukauską šiandien galime vėl sutikti Klaipėdoje, dažniausiai restorane „Kurpiai“ – jo pamėgtoje koncertinėje erdvėje. Tik nežinia, ar ilgam, nes jo svajonė pradėti džiazo atlikėjo karjerą JAV dar neišblėso.

Rašytojo U.Sinclairo pėdsakais

Amerikiečių rašytojas Uptonas Sinclairas (1878–1868), propagavęs socializmo idėjas, išgarsėjo savo romanu „Džiunglės“, kurio herojai – pirmosios bangos lietuvių emigrantai, nepaprastai sunkiomis sąlygomis dirbę Čikagos gyvulių skerdyklose.

Šis romanas, pasirodęs 1906-aisiais, sukėlė tikrą sensaciją. Jis inicijavo socialines permainas ir pokyčius maisto pramonės srityje. Knyga buvo tuojau pat išversta į 36 kalbas, tarp jų – ir į lietuvių. Gaila, kad šiandien šis literatūrinis veikalas yra mažai žinomas Lietuvoje, nors JAV yra įtrauktas į privalomų mokiniams perskaityti knygų sąrašą, apie jį kalbama verslo etikos ir politologijos paskaitose.

Vienas geriausių šio romano žinovų – lingvistas, senųjų raštų tyrinėtojas, Ilinojaus universiteto profesorius Giedrius Subačius, parašęs apie „Džiungles“ išsamią studiją. Jis pabandė atskleisti lietuviškų pavardžių, panaudotų šiame romane, paplitimą Lietuvoje ir priėjo išvadą, kad rašytojas jas „pasiskolino“ iš Čikagoje sutiktų lietuvių, kuriuos pavadino vardų donorais ir atskleidė daug jų gyvenimo detalių. Todėl buvo itin džiugu susitikti su prof. G.Subačiumi, jo dėka išvysti tas gatveles, kuriomis vaikščiojo „Džiunglių“ herojų prototipai, apsilankyti ne tik skerdyklų teritorijoje, bet ir kai kuriuose jų pastatuose, kur ir šiandien rūsiuose išliko įmontuoti geležiniai „lenciūgai“ ir kabliai, ant kurių buvo kabinama skerdiena.

Karo vaikų lemtis

Čikagoje jau apie 60 metų gyvena Melita Krause-Filetti (g. 1935). Karo metais jos šeima buvo priversta iš Lietuvos repatrijuoti į Rytprūsius, o iš ten, sovietams artėjant, bėgti nuo Raudonosios armijos.

Ji su mama pakliuvo į pražūtingą vokiečių lainerį „Wilhelmas Gust-loffas“, kuris gabeno tūkstančius karo pabėgėlių – ypač daug moterų ir vaikų, ketinusių per Baltijos jūrą pasiekti Vokietiją. Bet tą šaltą sausio 30-osios vakarą rusų povandeninės torpedos negailestingai suniokojo laivą, ir šis didžiuliu greičiu pradėjo skęsti. Tai buvo didžiausia karo meto laivo katastrofa, per kurią iš 10 582 juo plaukusių žmonių išsigelbėjo tik 1252 asmenys. Melita prisimena šauksmus, verksmus, sutryptus kūnus, nakties tamsą ir ledinę jūrą, bet ji buvo tarp laimingųjų – pasiekė krantą ir su mama pateko į Danijos pabėgėlių stovyklą. Ten lankė mokyklą, o JAV atvėrus duris naujiesiems emigrantams, apsigyveno Čikagoje.

Melita gerai pažįsta kiekvieną šio miesto kampelį, noriai pasakoja jame gyvenusių lietuvių ir savo gyvenimo istoriją. Ji – buvusi Jaunimo centro talkininkė, padėdavusi atvykusiems mokslininkams ir kultūros darbuotojams adaptuotis svetimame mieste. Ir šiandien M.Krause-Filetti domisi Lietuvos gyvenimu, saugo savo šeimos dokumentus, kuriais remiantis galima būtų vaizdžiai aprašyti dramatišką karo pabėgėlių dalią.

Kaune pasaulį išvydusiam Antanui Saulaičiui (g. 1939) vaikystę ir jaunystę teko praleisti svetimuose kraštuose. Bostono jėzuitų universitete jis įgijo filosofijos, teologijos ir chemijos magistro laipsnius, 1969 m. buvo įšventintas į kunigus, vykdė savo jėzuitišką misiją Brazilijoje, JAV, Lietuvoje ir visur tapo itin mėgstamas bei laukiamas.

A.Saulaitis – nepaprastas dvasininkas, skleidžiantis apie save šilumą, sugebantis rasti bendrą kalbą su įvairaus amžiaus žmonėmis. Jis – skautas, pedagogas, populiarių vadovėlių jaunimui autorius, dažnas radijo laidos „Mažoji studija“ ir internetinio tinklalapio „Bernardinai.lt“ svečias, publicistinių straipsnių autorius.

Šiuo metu A.Saulaitis darbuojasi Lemonte įsikūrusioje palaimintojo Jurgio Matulaičio lietuvių katalikų misijoje. Sekmadieniais pasiklausyti jo laikomų šv. mišių ir sakomų pamokslų susirenka gausus lietuvių būrys iš įvairių Čikagos apylinkių. Kunigas kalba ne tik apie tikėjimo tiesas, bet pasisako ir aktualiais gyvenimo klausimais, savo žodžiu moko, pataria, suteikia viltį. Jis ragina Lietuvos jaunimą nesirinkti emigranto dalios, o išvykusiuosius – neužmiršti savo tėvynės. Išpuoselėta Lemonto aplinka, jauki bažnyčia byloja, kad egzistuoja ne tik Mažoji ir Didžioji, bet ir Amerikos Lietuva.

by admin