Apie muziką ir bibliotekas – Vienoje

Apie muziką ir bibliotekas – Vienoje

Rugpjūčio 2-ąją Austrijos sostinėje, Vienos universiteto patalpose baigėsi penkias dienas trukusi IAML konferencija, į kurią suvažiavo daugybė bibliotekininkų ir muzikologų iš viso pasaulio. Joje dalyvavo ir dvi Klaipėdos universiteto Menų fakulteto Muzikologijos instituto mokslininkės.

Danutė Petrauskaitė

Kas yra IAML?

Tai Tarptautinė muzikinių bibliotekų asociacija, susikūrusi pokario metais, kurios pirmoji konferencija buvo surengta 1951 m. Paryžiuje. Tuomet buvo itin aktualu sukaupti išblaškytą kultūrinį palikimą ir atkurti sunaikintų bibliotekų veiklą.

Šiandien ši asociacija vienija ne tik muzikines bibliotekas, bet ir archyvus. Jos pagrindiniai tikslai – saugoti muzikinį paveldą bei rūpintis jo sklaida, stengtis, kad muzikinė literatūra bei dokumentai būtų prieinami kuo platesniam skaitytojų ratui, ieškoti efektyvesnių būdų, kaip tvarkyti bibliotekų fondus, dalyvauti įvairiuose projektuose, kelti bibliotekininkų kvalifikaciją, bendradarbiauti su Tarptautine muzikologų draugija ir bendromis jėgomis tyrinėti muzikinę kultūrą.

Didžioji dauguma bibliotekų, priklausančių šiai asociacijai, yra iš Europos, Šiaurės Amerikos ir Australijos, taip pat iš kai kurių Azijos, Afrikos ir Lotynų Amerikos šalių. Rytų Europos blokas prisijungė subyrėjus Sovietų Sąjungai.

Asociacija rengia kasmetes konferencijas, vykstančias vis kitame mieste, keturis kartus per metus leidžia žurnalą „Fontes Artis Musicae“, kuriuo rūpinasi lietuvių kilmės redaktorė dr. Maureen Buja.

IAML – darbščių, smalsių, savo darbą mylinčių ir draugiškų žmonių organizacija. Ją sudaro atskiri padaliniai – muzikinių šaltinių, knygų ir dokumentų, spausdintų iki 1800 m., skyrius (RISM); kompiuterizuotas muzikinės literatūros skyrius, renkantis svarbiausių publikacijų anotacijas ir darantis jų sąvadą (RILM); su muzika susijusios ikonografijos kaupimo bei tyrimo skyrius (RidIM); muzikinės literatūros, spausdintos XVIII–XX a. periodiniuose leidiniuose, indeksavimo skyrius (RIPM).

Tapo mokslo centrais

Vienoje vykusioje konferencijoje dalyvavo itin daug pranešėjų – net apie 100, neatsispyrusių šio miesto, vadinamo Europos muzikos sostine, traukai.

Ypač aktyviai reiškėsi Austrijos bibliotekininkai, pristatę svarbiausius savo šalies muzikinės informacijos centrus – bibliotekas bei archyvus, kuriuose saugoma unikali medžiaga, susijusi su J.Haydno, W.A.Mozarto, L.Beethoveno, G.Mahlerio, J.Strausso, A.Shön-bergo gyvenimu bei kūryba. Itin kruopščiai savo archyvus puoselėja bei juos papildo naujais dokumentais garsioji Vienos muzikų draugija (Musikverein), pradėjusi savo veiklą XIX a. pradžioje, kai miesto muzikinis gyvenimas buvo pasiekęs apogėjų, Vienos simfoninis orkestras, Muzikos įrašų centras, Zalcburgo Mozarteum biblioteka.

Labiausiai į akis krito tai, kad daugelyje Vakarų šalių bibliotekos yra virtusios mokslo centrais, kuriuose darbuojasi ne tik muzikologai, bet tiriamąja veikla užsiima ir bibliotekininkai. Nemažą jų dalį sudaro vyrai, matyt, gaunantys padorų uždarbį, o Lietuvoje dominuoja moteriškas kolektyvas, vos išgalintis sudurti galą su galu.

Kuo gyvena Vokietijos, Italijos, Rusijos, Lenkijos, JAV bibliotekos, buvo galima sužinoti, pasiklausius jų atstovų pranešimų. Lenkams itin svarbus I.J.Paderewskio, anglams – B.Britteno, rusams – S.I.Tanejevo, čekams – B.Martinů kultūrinis paveldas. Jie jį kruopščiai tvarko ir tyrinėja. Vis daugiau dėmesio skiriama egzodo tematikai. Lenkai rūpinasi išeivijos bibliotekomis Prancūzijoje, rusai tik ką pradėjo kataloguoti iš Amerikos į Maskvos M.Glinkos muziejų atkeliavusį Dono kazokų archyvą, šio straipsnio autorė kalbėjo apie lietuvių muzikinių archyvų kelią iš JAV į Lietuvą ir analizavo konkretų Vytauto Strolios kolekcijos pargabenimo į Klaipėdos universitetą atvejį.

Vakarų šalių bibliotekose kruopščiai aprašomi ne tik jų fondai, bet ir kiekvienas saugojamas vienetas, o jų sąvadai patenka į internetinius tinklalapius. Tad būnant Lietuvoje galima sužinoti, kokie dokumentai randasi rankraščių skyriuose bei archyvuose, kas juose yra užfiksuota, ir iš anksto užsisakyti. Tyrėjui tai suteikia galimybę sutaupyti laiko ir nevartyti nereikalingos šūsnies popierių, o šie yra apsaugomi nuo susidėvėjimo.

Ne viena konferencijos sesija buvo skirta knygų, periodinių leidinių, natų bei archyvinių dokumentų skaitmenizavimui. Šiuo metu tai yra viena iš aktualiausių ir populiariausių temų. Naujos kompiuterinės programos leidžia vaizdą derinti su garsu, kūrinio partitūroje padidinti, sumažinti ar pažymėti norimas natas. Tai itin pravartu studijuojant bei atliekant muziką. Šiuolaikinės technologijos sparčiai žengia į komunikacijų sritį, todėl netolimoje ateityje orkestro muzikantai, kaip aiškino vienas prelegentas, jau galės groti iš planšetinių kompiuterių ir pamiršti popierines partitūras.

Po miestą ir jo apylinkes

Konferencijos dalyviai ne tik skaitė ir klausėsi pranešimų. Jie turėjo galimybę susipažinti su miesto kultūriniais objektais.

Pirmiausia juos domino Austrijos nacionalinė biblioteka – didžiausia visoje šalyje tiek savo statiniais, tiek sukauptais fondais. Įsikūrusi imperatoriškuose rūmuose, ji stebina didingumu bei grožiu. Šiandien joje yra apie 7,5 mln. įvairių leidinių bei dokumentų.

Pagrindinis šios bibliotekos tikslas – kaupti ir saugoti Austrijoje publikuojamą literatūrą, įskaitant ir elektroninę žiniasklaidą, taip pat austrų rašytinius darbus, išspausdintus kitose šalyse. Ji disponuoja papirusų, inkunabulų, žemėlapių, muzikos kolekcijomis. Pastarojoje – Austrijoje gyvenusių kompozitorių rankraščiai, spausdinti leidiniai, garso įrašai.

Klaipėdos universiteto Muzikologijos instituto mokslo darbuotoja Rūta Stanevičiūtė-Kelmickienė, rašanti apie Tarptautinės šiuolaikinės muzikos draugijos (ISCM) veiklą, šioje bibliotekoje rado daug vertingos medžiagos.

Konferencijos organizatoriai pasistengė svečius nuvežti į J.Haydno miestą – Eisenstadtą, taip pat pavedžioti po Miodlingą ir Badeną, kur gyveno bei kūrė senieji ir naujieji Vienos klasikai – L. van Beethovenas (1770–1827) ir A.Schönbergas (1874–1951). Šie pastatai yra ne tik prižiūrėti, juose įrengtos ir puikios ekspozicijos.

Kodėl gi iš Vienos į provincijos miestelius kėlėsi kompozitoriai? Ogi ieškodami ne tik ramybės, bet ir vietos, kur būtų galima pigiau pragyventi. Atsiriboję nuo didmiesčio šurmulio, abu jie pasinėrė į muzikos garsus – L. van Beethovenas Badene parašė „Missa Solemnis“ ir pradėjo komponuoti Devintąją simfoniją, o po šimtmečio Miodlinge A.Schönbergas sukūrė dvylikatoninę muzikos komponavimo sistemą, pasukusią XX a. Europos muzikos vagą visai kita kryptimi. Šį kompozitorių, kuris bėgdamas nuo nacių surado pastogę JAV ir ten mirė, austrai labai vertina. Jie atsivežė jo palaikus į Vieną ir 1998 m. joje atidarė A.Schönbergo centrą, šiandien disponuojantį beveik visu kompozitoriaus kūrybiniu palikimu.

Ir barokinė, ir šiuolaikinė

Austrai bibliotekininkams bei muzikologams surengė ir kelis koncertus istorinėse Vienos salėse – Muzikų draugijoje ir Šionbruno rūmų teatre, šiandien priklausančiame Vienos universitetui.

Klausytojai dėmesį atkreipė ne tik į salių puošnumą, bet ir į solidžią koncertinę programą. Vietoje saldžių J.Strausso valsų ar W.A.Mozarto serenadų, skambančių ant kiekvieno gatvės kampo, čia buvo galima išgirsti barokinių laikų instrumentus – venecijietišką klavesiną, sopraninę fleitą ir violončelę primenantį baritoną, taip pat pasiklausyti XX a. pradžios Vienos kompozitorių – A.Schönbergo, jo mokinio A.Weberno ir dirigento B.Walterio kūrinių.

Konferencijos metu veikė informacijos centras, platinęs tiek antikvarinius leidinius, tiek naujausias knygas, kompozitorių kūrinius bei CD.

Šventinė atsisveikinimo vakarienė vyko Ferstelio rūmuose, jau XIX a. garsėjusiuose savo kavine „Cafe Central“, kurioje dažnai mėgdavo rinktis menininkai bei politikai. Bibliotekininkai ir muzikologai kelioms valandėlėms taip pat pasijuto Vienos elitu. Jų įspūdžiams ir kalboms nebūta galo. Šiaurės ir Baltijos šalių atstovai net ėmė svarstyti savo regiono IAML įsteigimo klausimą.

Klaipėdietėms D.Petrauskaitei ir R.Stanevičiūtei ši kelionė buvo viena iš Europos socialinio fondo finansuojamo projekto „Lietuvių muzikinė kultūra migracijų kontekstuose (1870–1990): tautinio tapatumo ir muzikinės raiškos sąveika“, kuriame jos darbuojasi, sudėtinių dalių. Gera pajusti visuotinį muzikos meno ir mokslo pulsą, o grįžus pabandyti naujas idėjas pritaikyti ir savo krašte.

by admin