Arbit Blato kūriniai į tėvynę sugrįžo kaip dovana

Arbit Blato kūriniai į tėvynę sugrįžo kaip dovana

Po rekonstrukcijos duris atvėrusioje Lietuvos dailės muziejaus (LDM) Prano Domšaičio galerijoje Klaipėdoje nuo spalio 12-osios veikia tęstinė dailės paroda „Arbit Blatas. Sugrįžimas į tėvynę“. Joje – garsaus ir pasaulyje pripažinto lit-vakų kilmės dailininko kūriniai.

 

Ilona Mažeikienė

Iš Niujorko ir Venecijos

Joje, kaip ir Nacionalinėje dailės galerijoje Vilniuje, pristatoma dailininko Arbit Blato šeimos – žmonos, garsios operos dainininkės Reginos Resnik bei posūnio Michaelio Philipo Daviso – Lietuvai dovanota kolekcija. Paroda Klaipėdoje praplėsta, papildyta dviem dešimtim naujų, Lietuvoje dar nematytų kūrinių, pasiekusių LDM visai neseniai, tik rugsėjo mėnesį. Arbit Blato kolekciją sudaro daugiau nei 380 kūrinių, atgabentų iš kūrybinių dirbtuvių Niujorke bei Venecijoje.

Arbit Blatas (Neemija, hebr. Nehemiah Arbitblatas, 1908–1999) gimė Kaune, studijavo Vokietijos ir Prancūzijos dailės mokyklose. Nuo 1926 m. iki Antrojo pasaulinio karo nuolat gyveno Paryžiuje, tačiau kasmet lankydavosi pas gimtinėje likusius tėvus. 1940 m. emigravo už Atlanto. Tapęs Amerikos piliečiu aktyviai dalyvavo Prancūzijos, o vėliau ir Italijos kultūriniame gyvenime. Priklausė dailininkų humanistų kartai. Kūrybinę menininko individualybę suformavo ryšiai su XX a. vidurio prancūzų dailės tradicijomis bei ryškiausiais to meto meno atsinaujinimo sąjūdžiais.

Už kultūrinius nuopelnus „Prancūzijos ambasadoriumi“ vadintas dailininkas dusyk 1978 ir 1994 m. buvo pagerbtas Garbės legiono ordino Riterio bei Karininko kryžiais, taip pat reikšmingais kitų šalių apdovanojimais – medaliu Venezia Riconoscente (Venecija, 1980), valstybiniu medaliu Masada (1982, Izraelis), aukščiausiu Paryžiaus miesto apdovanojimu – Medaille de Vermeil (1986).

Paryžiuje buvo pastebėtas

Modernią meninę dailininko pasaulėjautą subrandino tarpukario Paryžius, atskleidęs ryškų Arbit Blato talentą, spontanišką temperamentą bei originalumą.

Arbit Blatas priklausė tarpukario laikotarpiu įsitvirtinusiam Paryžiaus mokyklos (École de Paris) dailininkų ratui. Tuometėje kūrybinio pasaulio sostinėje svarbų vaidmenį vaidino gausi žydų dailininkų bendruomenė, kurią sudarė emigrantai iš Rytų bei Vidurio Europos, čia suradę palankias sąlygas kurti ir praturtinę vakarietišką meną gyvu jausmingu temperamentu, trykštančiu meile gyvenimui.

1926 m. Arbit Blatas debiutavo parodose Kaune. Čia Lietuvių dailės draugijos parodose eksponuoti jo kūriniai patraukė Justino Vienožinskio, Igno Šlapelio bei Jono Veisbarto dėmesį.

Arbit Blatas paliko ryškų pėdsaką ir kaip modernios dailės skleidėjas. Nuo 1932 m. Kaune veikė pirmoji privati dailininko pastangomis įsteigta galerija. Šilti, bičiuliški santykiai siejo Blatą su dailininkais Adomu Smetona, Adomu Galdiku, Antanu Samuoliu, Juozu Mikėnu, Maxu Bandu, rašytoju Juozu Tysliava bei kitais. Jie nenutrūko ir jam išvykus į Paryžių.

Po personalinių parodų Prancūzijos sostinės galerijose tapybinis dailininko talentas buvo pastebėtas ir pagaliau sulaukė pripažinimo.

Pripažintas tarptautiniu mastu

1934 m. meno vadybininko Pierre’o Matisse’o, garsaus prancūzų fovisto Henri’o Matisse’o sūnaus, pastangomis vienoje iš Fuller Building galerijų Niujorke surengta pirmoji Blato paroda Amerikoje atvėrė plačius tarptautinio pripažinimo horizontus.

Tarp kitų Niujorke eksponuotų kūrinių, daugiausia Paryžiaus ir Normandijos peizažų, buvo rodyti lietuviška tematika sukurti paveikslai „Natiurmortas su lietuviškais šventaisiais“ bei keli Nidos kraštovaizdžiai.

1939 m. Paryžiuje pasirodė pirmoji Arbit Blato kūrybai skirta monografija, kurios autorius tuometinis Grenoblio muziejaus direktorius Pierre-André Farcy įžvalgiai pastebėjo optimistinę Blato kūrybos prigimtį bei Paryžiaus meninėje aplinkoje išsiugdytas ir pasireiškusias savybes: subtilumą, įgimtą valią; gretino Arbit Blato ir kito garsaus litvako Chaimo Soutine’o kūrybinius talentus.

Pats dailininkas laikė save tapytoju ekspresionistu, tačiau jo kūryboje pasireiškė ir impresionizmo, postimpresionizmo bei realizmo estetika. Geriausiai jo meniniai sugebėjimai atsiskleidė tapybos, vėliau – skulptūros, grafikos bei scenografijos srityse.

Atspindi įvairiapusį talentą

Arbit Blato paroda Klaipėdoje prasideda improvizuota dirbtuve, kurioje siekta atkurti autentišką kūrybinės dailininką supusios aplinkos pojūtį.

Čia eksponuojami asmeniniai dailininko daiktai – kelios etiudinės, paletės, teptukai, akiniai bei pypkė; greta kabo piešinukai, pa-rodų plakatai, nedidelio formato skulptūrėlės, Venecijos krantinės vaizdu ištapyta širma, istoriniai baldai. Įžanginėje ekspozicijos dalyje rodomos filmų „Karmen“ bei „Getas“ ištraukos.

Parodoje eksponuojama kolekcija atspindi įvairiapusį Arbit Blato talentą.

Joje pristatyti visi svarbiausi dailininko pamėgtų žanrų bei temų atspindžiai įvairaus laikotarpio kūriniuose. Impresiškus Paryžiaus bei kitų Prancūzijos, Belgijos, Austrijos miestų peizažus tarsi pratęsia epiški naktinės Venecijos noktiurnai, džiugūs, jaukūs ir saulės kupini Venecijos aikščių ir krantinių vaizdai.

Svarbi vieta parodoje skirta vienai labiausiai dailininko pamėgtų kūrybos sričių – portretams. Tai nekasdieniai, pakylėti didžiosios scenos bei muzikos elito atstovų atvaizdai, įamžinti dailininko žmonos, Metropoliteno operos teatro solistės Reginos Resnik ir britų baritono Gerainto Evanso kostiuminiai vaidmenys bei atlikėjai – Placido Domingo, Luciano Pavarotti, Riccardo Muti, Arturo Toscanini, Georgas Solti, legendinis prancūzų pantomimos meistras Marcelis Marceau.

Atskira parodos dalis primena Arbit Blato bičiulius, garsius Monmartro dailininkus – Pablą Picasso, Maurice’ą Vlamickį, Maurice’ą Utrillo, Georgio de Chirico, tėvynainius Chaimą Soutine’ą, Emmanuelį Mané Katzą, Michaelį Kikoine’ą. Skulptūriniai bei litografiniai portretai parodoje Klaipėdoje eksponuojami pirmą kartą.

Sukūrė tėvų atminimui

Savitą parodos skyrių sudaro gyvybingi ir ekspresyvūs kūriniai, sukurti Bertoldo Brechto bei Kurto Weillio „Operos už tris skatikus“ tematika.

Ši garsi zongų opera, pasakojanti apie visuomenės „dugno“ atstovų gyvenimą, net du dešimtmečius „maitino“ dailininko vaizduotę. Tarsi improvizuodamas dailininkas sukūrė didžiulę operos scenas bei personažus vaizduojančią paveikslų, litografijų bei skulptūrų seriją.

Atskirą dovanotos kolekcijos kūrinių grupę sudaro Antrojo pasaulinio karo holokausto aukų bei koncentracijos stovykloje kalėjusių dailininko tėvų atminimui sukurti darbai – monumentalus tapybinis triptikas, bronzinės skulptūros bei originalus gipsinis bareljefas „Paskutinis traukinys“ (eksponuojamas pirmą kartą). Kūriniai buvo sukurti Venecijos žydų geto atminimui ir įmontuoti Campo del Ghetto Nuovo aikštės sienoje 1980 m. ten vykusių iškilmių metu.

Lankytojų dėmesį atkreips ir meistriškai dailininko nutapyti natiurmortai.

Arbit Blato kūrinių paroda Klaipėdoje veiks iki 2012 m. rugsėjo 12 d.

by admin