Artūras Gelusevičius
 |
| Ričardo Šileikos nuotrauka |
2004
Lapai pageltę.
Pjauna kviečius laukuose
gervės šešėlis…
**
Žuvėdros klyksmą
jūrų begalybėje
strėlė jau vejas
**
Debesų pilvus
braukia pušų viršūnės.
Vaikas sūpuoklėj…
**
Vakaras baigias…
upeliuko vingyje
skęstanti blindė.
**
Prinokus vasara.
Vėjas miško nelaisvėj…
nejuda žolė…
**
Rudens žydrynė.
Paklydėlį debesį
vejas varnėnai…
**
Ryto aušrinė…
Jaunas vėjelis šiaušia
ežero stiklą…
**
Jau nebegriaudžia…
keliauja lietaus lašas
vynuogės lapu.
**
Vėjelis šiltas!
Bet rudenį jau šaukia
žiogų grojimas…
**
Liepų žydėjimas!
Ir ko link žvaigždžių skrenda
naktiniai drugiai…
**
Naktys ilgėja.
Nesuokia lakštingala –
vienišos žvaigždės.
**
Paukščiai nečiulba.
Lyja ir lyja lietūs.
Veidrodis baloj.
**
Žolė nupjauta.
Pageltę lapai šoka
Man po kojomis
**
Saulė vakarop.
Virpa lapo šešėlis,
o gal tik paukštis…
**
Gilus vakaras.
Šaukia žvaigždės į tolius
Spalvos nutyla.
**
Leidžiasi rūkas.
Plauna ir plauna upė
Žolių žalumą.
**
O Paukščių Take!
Dega krentančios žvaigždės
Greičiau už norus…
**
Aprimsta lietūs.
Kaštonų surūdiję
lapai tuoj nuskris.
**
Saulė dar šildo.
Niekas nebegirdi, kad
paukščių jau nėra.
**
Rugiai nupjauti.
Vėjyje šnara lapai –
Tai beldžias Tyla…
**
Brėkštantis rytas.
Pražydo mėnuo pušy
Įžiebė rasą.
**
Nuplikę šakos.
Už šiaudo laikos lapas
tuoj paskęs migloj.
**
Plevena žvaigždės
negirgžda senas žibintas –
vėjas pramigo
**
Išskrido paukščiai
klupdamas brenda akmuo
gurgiančioj upėj
**
Užgeso langai
guodžias vienišiaus pirštai
įtemptai stygai
**
Senam šuliny
spindi per dieną žvaigždės
niekas nežiūri
**
Vėluoja žiema.
Sužydėjo medetka
stiebias į širdį.
**
Dangus rudenį.
Švinu gulas į upę
žolių šešėliai.
**
Tvenkinys snaudžia.
Neria lapas sudžiūvęs
giliau už žuvį.
**
Spindi ežeras
mėnesiena įstrigo
medžių grotose
**
Verpetas nakties.
Griūva skardis į upę
žvaigždžuvės siaučia.
**
Verkia debesis
Apsikabinęs pušį
Nesulauks ryto
**
Keliauja lapas
Per žolynus per balas
Mokosi skristi
**
Kelionę danguj
Išskridus iš kamino
Baigė žiežirba
2005
Vėl atodrėkis
Be garso krenta snaigės.
Lašas po lašo.
**
Karksi viršūnėj
nušiuręs senas varnas
tolsta debesys
**
Skambantis šaltis
stingsta aidu kamiene
medkirčio daina
**
Pakelės medis.
Žvalgos žiemryčių vėjas
Pernykščio lizdo.
**
Praviras langas
Blaškos sužeistas vėjas
Žvakės neranda
**
Ryto ramuma.
Remia sieną vijoklis
rankų raizgalais.
**
Meta šešėlį
nenudažyta tvora.
Gaivus vėjelis
**
Įkritęs taurėn
rausvas obels žiedlapis
slepias nuo vėjo
**
Ištįsęs beržas
ir šalia žemas klevas
tupintis liūtas
**
Nepliaupia liūtys
tuščias suolas baltuoja
nejuda akmuo
**
Vėjas vartosi
jaunoje kiemo žolėj
musės nesnaudžia
**
Pirmasis Lietus
Paskutiniame Sniege
Žydi Nuorūkos
**
Murzinas Sniegas
Slepiasi Patvoryje
Šypsosi Krokai
**
Čirškauja žvirblis
Lesiodamas ant gatvės
gulintį lietų
**
Paukščiai – virtinėm
Debesys – karavanais.
Šokuoja varlės.
**
Pirmyn Ir Atgal
Keliu Keliauja Skruzdė
Kryžkelėj Kryžius
**
Pušies išvartą
neša ant pečių beržai.
Juoduoja dangus
**
Vakaras… varpai…
Klaupias į kelio dulkes
medžių šešėliai.
**
Šunų lojimas
Pabaidė nakties vėją
Trinksi varteliai
**
Danguje upės
plukdo debesų bandas.
Vėjai – piemenys.
II
Kelionės dienoraštis. 2005 vasario paskutinė dekada. Kaunas –Viena – Milanas – Roma – Florencija – Venecija – Paduva – Kaunas.
Viena. Albertinos galerija. Marc Chagall paroda. Biblijos
motyvai…
**
Mėlynos drobės.
Mozė asilo ausim
Klausosi dangaus.
Milanas. “Paskutinę vakarienę” pamatyti galima tik iš
anksto užsiregistravus. Bandėm du kartus įeiti – nepavyko…
**
Mūrinės sienos.
Įžeminti angelai –
Nuo nimbų – viela…
Bet Sforz’ų pilies muziejuje matėme Michelangelo “Rondanini pietą”, kaltą jam būnant 89 metų…
Manoma, kad toje pietoje Jėzus “neša” Mariją… Aš to nemačiau… Mačiau dalį rankos, kuri man pasirodė esanti trečios figūros – neišlikusios. Jei ji ten turėjo būti (figūra) –
būtų nešusi ir J. K. ir M… bet darbas liko nebaigtas…
**
Nevirpa oras.
Kalba nurengtas akmuo.
Pražydo širdys.
Roma… Nėra žodžių…
Vatikano muziejuje matėme pirmąją M. pietą – harmonijos įsikūnijimas (jam buvo 25–eri). Teigiama, kad mintis mirtį, grožį ir kančią pavaizduoti tobula – geniali.
Kaip sakė mūsų gidė – “nežiūrėkit į varnas – varnos gali nuskristi”…
Važiuojant į Florenciją pradėjo “plaukti” trieiliai… (Sako, Florencijoje kūrė ir Leonardas da Vinči, ir gimė atominės bombos kūrėjas).
**
Apsnigtais kalnais
Čiuožia debesų tuntai.
Kiparisų kuorai…
**
Pilių griuvėsiai
Tuščiomis akiduobėmis
Saugo viršūnes.
**
Vynuogynuose
Sniegas pėdom nusėtas.
Fazanai ir čia.
**
Murzina upė.
Virsta paplautas akmuo
Kalnas dūsauja…
**
Palinkus pušis
Ant irstančio šlaito
Žiūri į dangų.
**
Debesys slėny
Suka ir suka ratus.
Ruduoja žolė.
**
Akmuo ant akmens.
Vingiuoja kloniu tvora.
Virstantis kalnas.
Florencija…Į Ufici galeriją nėjome – trūko laiko…
**
Tuščiuos kaminuos
Groja vėjas fleitomis.
Nušiurę vėliavos.
Venecija.
**
Miestas ant polių.
Nugludintus akmenis
Lesa balandžiai.
Paduva. Nuostabi Šv. Antano bažnyčia su vienuolynu…
Pirmą kartą gyvenime negalėjau palikti bažnyčios… Tikrai grįšiu.
**
Merginų juokas
Vienuolyno kiemely.
Muša laikrodis.
Namo…
**
Nematau kelio.
Šokteli kalnas viršun
Paslepia saulę.
**
Dunkso debesys.
Į juos ir keliai žemyn –
Ir keliai aukštyn.
**
Krūpčioja vėjas
Įsisupęs į sniegą.
Grįžta paryčiais.
**
Paklydo mėnuo.
Viršukalnių spindesys
Kelią užstoja.
Vakaras. Austrija. Old timer’is – pakelės užeiga.
Įspėjamasis kelio ženklas su šauktukais ir nupiešta kobra: “Beware mortal danger snakes!”.
**
Pajuodęs kalnas.
Raudoname debesyje
Gyvatės miega.
III
Lašas po lašo
ir atima ir duoda.
Plaukia debesys.
**
Žolės stiebelis
sūpuoja rasos lašą –
tuoj tuoj numarins.
**
Debesų piemuo
stebi – vandens lašelį
kviečia į dangų.
**
Numiręs lašas
kyla oro kopėčiom.
Padangių rojai.
**
Tėvas debesys
per amžių amžius amen
sūnus priglaudžia.
**
Begalės lašų
rankom susikabinę
nesulaukia audros.
**
Gailisi dangūs –
šlapias nuo grįžtančiųjų
kertinis akmuo.
**
Lašas prie lašo –
kaip danguj taip ir žemėj
svečias tašantis.
IV
Negi užsnūdau
Sniegas netirpsta delne
Siūbuoja nendrė
