Beprotybės egoizmas

Kai nori – nepasieki,
Ko trokšti – tą žudai,
Nes protas kai palieka –
Mirties nebebijai..

Kai skausmas veria širdį –
Ironija ginies,
Ir ciniku tampi įširdęs,
Kitiems juk – ne vis tiek…

Tau liepia – „Pasikeiski,
Kitiems toks netinki“
Kitų žmonių sukurtas,
Marionete pavirsti.

**

Ir kam iš vis gyventi?
Sėkmės nieks neparduos.
Beprasmiškos dvejones,
Vis vien juk užverbuos!

Kodėl nesigini draugais,
Tais – kur sielą tau prisiekė?
Pirkai juos tu – juk pinigais,
Užtat vienatvės pirkt nereiks.

Dabar blaškais likimo spąstuos,
Pabėgti nuo savęs juk nepavyks…
Pavergtas ir paskendęs noruos
Krenti vos sužeistas išsyk.

**

Nes norai – jie tušti,
Kai trokšti – nepasieki
Mirties nebebijai
Nebebijai savęs…

by admin