„Bitės“ meno erdvės“ sugrįžo į pajūrį
Auksė Armonaitė
Į Lietuvos pajūrį iš Kauno atkeliavusi spalvinga „Bitės“ meno erdvių“ paveikslų kolekcija buvo sukurta ir eksponuojama po atviru dangumi. Iki rugsėjo 3-iosios įspūdingo dydžio tapybos darbais galima grožėtis Nidoje ir Palangoje.
Po atviru dangumi
Pernai vasarą vilniečių tapytojų Audriaus Gražio ir Vilmanto Marcinkevičiaus iniciatyva Palangoje startavęs projektas šiemet tęsėsi Kaune ir vėl sugrįžo į Lietuvos pajūrį. Dešimt paveikslų atkeliavo iš Kauno, kur juos centrinėse miesto aikštėse šią gegužę sukūrė žinomi Lietuvos ir užsienio dailininkai. Projekto organizatoriai kolekciją atvežė prie jūros siekdami, kad originalius dailininkų darbus išvystų kuo daugiau žmonių, – čia vasarą suplūsta ne tik mūsų tautiečiai, bet ir užsieniečiai.
Palangoje eksponuojami šeši darbai. Keturiais paveikslais – Ingridos Nydermayr (Austrija) „Miesto fragmentu“, Antano Obcarsko „Linijine struktūra“, Audronės Petrašiūnaitės „Raudoni nuo sniego, balti nuo nakties“ ir Jacobo Brostrupo (Danija) „Pasauliu juostomis“– galima grožėtis Botanikos parke. Dar vienas paveikslas – Heinzo-Hermano Jurczeko (Vokietija) „Elitinė topografija“ demonstruojamas šalia centrinės J.Basanavičiaus gatvės – prie pramogų centro „Vasara“. Greta Botanikos parko, S.Daukanto gatvėje, įkurdintas Gintaro Palemono Janonio darbas „Paprastas gyvenimas“.
Nidoje eksponuojami keturių „Bitės“ meno erdvių“ dalyvių darbai. „Gėlių vaikams” skirtą Jono Gasiūno paveikslą „Come together“ ir Miglės Kosinskaitės „Aukso amžių“ galima išvysti prie įvažiavimo į kelio Nidos centrą. Šalia gatvės, nuo Neringos savivaldybės vedančios Kuršių marių link, eksponuojamas ispano menininko Lino Lago paveikslas „Solo“ ir gyvenimo karuselę vaizduojantis Mariaus Jonučio kūrinys „Ratu“.
Tapyti aikštėje – smagu
Menininkas M.Jonutis džiaugėsi darbu atvirose erdvėse. „Esu įgyvendinęs daug didelių projektų, tačiau tokio pobūdžio darbo iki šiol tapyti neteko. Atvirose erdvėse tapyti labai smagu“, – sakė menininkas. Jo teigimu, praeivių susidomėjimas buvo juntamas, tačiau neįkyrus. „Bendrauti su mumis žmonės labai nesiveržė, nors jutome, kad jiems įdomu – žmonės ateidavo, stebėjo procesą“, – pasakojo M.Jonutis. Paveiksle, pavadintame „Ratu“, jis pavaizdavo gyvenimo karuselę.
Formatas neišgąsdino
A.Obcarskas nutapė paveikslą „Linijinė struktūra“. Iš tiesių linijų sukurta kompozicija pretenduoja į potapybinės abstrakcijos žanrą arba geometrinį tikslų meną. „Lietuvoje dailininkai dažniausiai naudoja „minkštas” linijas. Aš teigiu, kad tiesi linija yra lygiavertė išraiškos priemonė“, – apie savo darbą pasakojo A.Obcarskas.
Iki šiol didžiausias menininko sukurtas darbas buvo 6 kv. metrų dydžio. Tačiau net ir daugiau nei dvigubai didesnis formatas dailininko neišgąsdino. A.Obcarsko nuomone, pasirinktas darbų dydis yra optimalus. Anot menininko, ypatingo atidumo reikalavo mastelio problemos sprendimas. „Tokio dydžio darbe negali naudoti daug smulkių detalių, nes jų paprasčiausiai nebus matyti”, – pastebėjo jis.
Šauni kompanija
M.Kosinskaitės „Aukso amžius“ dvelkia retro dvasia. Kaip sakė menininkė, jos paveikslas susijęs su Kauno tarpukariu, jame panaudoti senų nuotraukų ir atvirukų fragmentai. „Tačiau pavadinimas byloja ir apie šiandieninį aukso amžių – juk menas ateina į miesto gatves, jį remia verslininkai. Tai ir vadinčiau aukso amžiumi“, – sakė menininkė.
M.Kosinskaitė irgi tokio dydžio paveikslo ėmėsi pirmąkart. „Tai įspūdinga ir nežinau, ar dar kada ryžčiausi tokiam žingsniui“, – prisipažino ji.
Miglei projektas dar įdomesnis dėl to, kad jame surinkti skirtingų tapybos manierų ir srovių atstovai.
Humanistinė akcija
„Šį projektą laikau visuomenine akcija, kurios metu žmonės pamato, ką veikia menininkai, – sakė J.Gasiūnas. – Iki parodų salių ateina nedaug žmonių, tad šis projektas yra humanistinė akcija arba tam tikra edukacinė priemonė“.
Savo darbą menininkas skyrė „gėlių vaikams” ir juo siekė perteikti 7-ojo dešimtmečio idėjas. „Kai buvau pakviestas dalyvauti projekte, pirmiausia pagalvojau, kas galėtų būti aktualu Kaunui, kuriame praėjo visa mano jaunystė“, – apie kūrinio idėjos kilmę pasakojo J.Gasiūnas. Savo darbą pavadinęs pagal „The Beatles“ grupės dainą „Come together“, menininkas iš pradžių tapyti norėjo simbolinėje vietoje – ten, kur susidegino Romas Kalanta. J.Gasiūnui ne itin svarbus atrodo ir drobės dydis. „Juk esmė ne metruose. Dydis man yra niekas – net ir degtukų dėžutės dydis gali sukelti daug problemų“, – mano jis.
Kliūčių neišvengė
A.Petrašiūnaitė nutapė paveikslą „Raudoni nuo sniego, balti nuo nakties” – figūrinį darbą poetine tematika.
Ji teigė pirmąsyk kūrusi tokio didelio formato tapybos darbą, tad kliūčių neišvengė. „Negalėjau visko numatyti, trūksta patirties. Šie kūriniai daug monumentalesni nei įprasti tapybos darbai“, – sakė ji.
Prieš sutikdama dalyvauti projekte, ji ilgai dvejojo, tačiau paskui leidosi įtikinama organizatorių. „Pagalvojau, kad vėliau galbūt nebegalėsiu laipioti kopėčiomis į kelių metrų aukštį“, – juokėsi ji.
Turi kviesti arčiau
G.P.Janonis sukūrė interjerinę kompoziciją „Paprastas gyvenimas“. Ja menininkas kontrasto principu perteikė namuose susikaupusią patirtį. „Noriu pa-rodyti tai, ką sugeria namų, kuriuose ilgai kaupiasi gyvenimas, sienos“, – komentavo tapytojas.
Jis jau turi patirties tapant didelio mastelio drobes. Ji pravertė kuriant ir šį paveikslą. „Žmogaus akis iš didelio ir mažesnio atstumo vaizdą mato skirtingai. Tad tapant 15 kv. metrų darbus, reikia, kad jie ne tik patrauktų iš toliau, bet ir kviestų prieiti prie paveikslo. O artėjant prie kūrinio žiūrovui turi išryškėti kuo daugiau įdomių detalių“, – sakė jis.
Naudinga patirtis
Ispanų dailininkas Lino Lago, kad dalyvautų projekte, net atidėjo kelionės į Ispaniją planus.
„Fantastiškas projektas. Pirmąsyk teko susipažinti su tokia idėja, nes Ispanijoje tapomi mažesnio formato darbai“, – sakė Lino. Savo kūriniui menininkas pasirinko paprastumo koncepciją, kuri atsispindi ir darbo pavadinime – „Solo“.
Lino džiaugėsi ir projekto metu išsiplėtusiu naujų pažįstamų ratu. „Esu uždaras žmogus, tad tai yra puiki proga susipažinti ir su Lietuvos menininkais“, – sakė ispanas.
Provokuoja pavadinimu
Jau ne pirmą kartą Lietuvoje besilankantis H.-H.Jurczekas džiaugėsi, kad žmonės aktyviai domisi paveikslais. Menininkas sąmoningai pasirinko tokią paveikslo koncepciją, kuri turėtų skatinti jų smalsumą. Susidomėjimą provokuoja ir pavadinimas – „Elitinė topografija“. Žmonių dėmesys atskleidė, kad menininkui tikslą pavyko pasiekti.
Jau ne pirmą kartą kuriantis tokio dydžio darbą, H.-H.Jurczekas teigė, kad prieš pradedant reikia gerai apmąstyti viziją. „Tapant reikia nuolat galvoti apie tai, į ką būtų įdomu žiūrėti atviroje erdvėje, – sakė jis. – Iš pradžių nežinojau, ką tapyti. Tačiau norėjau, kad tai būtų kažkas, kas skatina žmonių fantaziją, tobulėjimą“.
Užsieniečiui – lengviau
Menininkas iš Danijos J.Brostrupas toliau plėtojo prieš kelerius metus pradėtą tapymo manierą spalvingais brūkšniais ir sukūrė paveikslą „Pasaulis juostomis“.
„Manau, man, kaip užsieniečiui, dirbti yra lengviau. Nes žinau, kad čia sutinku žmones, kurie nėra nuolatiniai mano parodų lankytojai ir vertintojai“, – šypsojosi jis.
 |
| Palangos botanikos parke galima grožėtis “Bitės” meno erdvių” projekto dalyvių darbais. J.Brostrupo „Pasaulis juostomis“ ir A.Petrašiūnaitės paveikslas „Raudoni nuo sniego, balti nuo nakties“. Darijos VASILIAUSKIENĖS nuotraukos |
J.Brostrupas vertino interaktyvų bendravimą su žiūrovais. „Kartais žmonės ateidavo ir pasakydavo, kad darbas labai geras. Tuomet jį keisdavau – padarydavau šiek tiek sudėtingesnį“, – pasakojo jis.
Žavėjosi Lietuva
Iš Austrijos miesto Linco, 2009 metais kartu su Vilniumi tapsiančio Europos kultūros sostine, atvykusią menininkę I.Nydermayr žavėjo draugiški ir atviri žmonės Lietuvoje. Pirmąsyk viešėjusi Baltijos šalyse menininkė šiltai atsiliepė ir apie Lietuvą, ir apie „Bitės“ meno erdvių“ projektą.
Jau kurį laiką tapanti miesto fragmentus I.Nydermayr ciklą tęsė ir Lietuvoje. Tačiau su tokio dydžio drobe susidūrė pirmąsyk.
„Tai labai įdomu, nes atsistojęs prieš 15 kv. metrų drobę turi iš naujo atrasti savo tapybos manierą. Iki tol susikurtoji čia jau nebetinka“, – teigė Ingrida.
2005-aisiais startavęs projektas „Bitės“ meno erdvės“ vyks iki 2009-ųjų ir kasmet kvies kurti žinomus Lietuvos bei užsienio menininkus. 2009 metais, Vilniui tapus Europos kultūros sostine, projekto metu sukurti paveikslai pretenduoja į didžiulę unikalią ekspoziciją.
