Dailininkė, kuriai nuolat kyla klausimų

Dailininkė, kuriai nuolat kyla klausimų

Kristina Jokubavičienė

Rugpjūčio 6-ąją „Klaipėdos galerijoje“ atidaryta klaipėdietės dailininkės Angelinos Banytės tapybos paroda „Iš fragmentų“.

Priešingai tradicijai šioje gražų jubiliejų pažyminčioje parodoje autorė eksponuoja tik naujausias, pastarųjų vienų metų tapybines kompozicijas, kukliai nutylėdama visus kitus išskirtinius jau baigtus ar dar įgyvendinimo procese esančius svarbius monumentaliosios tapybos objektus, sukurtus per dešimtmetį nuo praėjusio jubiliejaus.

Iš pažįstamų daiktų

Paroda palieka stebėtinai vieningos ekspozicijos įspūdį ir liudija meninę dailininkės brandą, talentą bei stiprią kūrybinę potenciją.

Taigi iš kokių fragmentų šiandien dėsto vaizdinį pasaulį parodos autorė ir jubiliatė?

Iš labai paprastų ir pažįstamų daiktų, kurie nuolat „įsibrauna“ į jos kompozicijas. Pastaraisiais metais natiurmortus pamėgusi dailininkė turi keletą tokių daiktų, parinktų rūpestingai, kaip pasirenkami draugai. Efektingi metalo, stik-lo, keramikos indai keliauja iš vieno natiurmorto į kitą, kiekviename atrodo vis kitaip, atskleisdami netikėtas charakteristikas. Pasipūtęs, išdidus, nedrąsus, nusiminęs – kaip ir žmonės…

Apie A.Banytės natiurmortų objektus iš tikro galima kalbėti kaip apie personifikuotus „daiktų portretus“. Viename interviu dailininkė yra pasakiusi: „Į daiktus gali žiūrėti kada nori ir kiek nori. Dėl jų nereikia jaudintis, kaip tapant portretą jaudinuosi dėl žmogaus – ar nepavargo pozuoti, ar panašus“.

Sudėliojo į „skiautinius“

Natiurmortų fonuose buvę tekstilės fragmentai parodoje išaugo į savarankiškas kompozicijas: medžiagų atraižos, jaukios, margaraštės ir spalvingos, teptuku „sudėliotos” į didesnius ar mažesnius „skiautinius“, tapo dar vienu originaliu motyvu.

Plokščiai dekoratyvių tekstilės fragmentų ir apčiuopiamai tikroviškų daiktų priešinimas yra labai išraiškingas.

Puikus pirminis kompozicijų konstruktas bei spalviniai sprendimai suteikia drobėms emocionalumo, simbolinės prasmės.

Motyvai, detalės ir fragmentai A.Banytės kūryboje niekada nebuvo atsitiktiniai, parinkti vien dėl erdvės užpildymo, formalių komponavimo dalykų. Monumentalistės profesionalumas to neleistų net ir mažiausiame kūrinyje. Kaip ir autorės freskose ar mozaikose, iš frag-mentų klostosi efektingos dekoratyvios kompozicijos.

Į refleksijų lygmenį

Vis dėlto nereikia apsigauti – daiktai (ar kas kita tai būtų) nėra savitiksliai galinčioje pasirodyti iš pirmo žvilgsnio racionalia A.Banytės kūryboje. Per juos giliai atskleidžiami žmogiškieji santykiai ir jausmai. Kaip ir parodoje „Iš fragmentų“: per kasdieniškų indų, tekstilės skiaučių sąsajas ir spalvinę raišką esame perkeliami į nuotaikų, būsenų, refleksijų lygmenį, kuriame realybė pasiduoda neribotai kūrėjo vaizduotei.

Daiktų ir skiaučių tarpusavio dialogu remiasi visa parodos scenografija, autorės rūpestingai apgalvota – monumentalaus sumanymo įspūdis neprapuola net nedidelėje galerijos erdvėje.

by admin