Muzikos erdvės
Dar viena koncertų salė: prabanga ar būtinybė?
Rolanda LUKOŠEVIČIENĖ
Gruodžio pabaigoje po pusantrų metų rekonstrukcijos vėl duris atvers 600 vietų koncertų salė Šaulių gatvėje. Festivaliu „Muzika sugrįžta“, kuris truks iki pat Naujųjų, prasidės visiškai naujas buvusių Šaulių namų istorijos etapas. Atnaujintame pastate įsikurs koncertinė organizacija, puoselėjanti miesto muzikinį gyvenimą. Sena, tačiau tarsi iš naujo atgimusi vieta keis ne tik savo veiklos kryptį, bet ir atspindės esminius miesto kultūrinio gyvenimo pokyčius.
Skelbs konkursą
Beveik 7 milijonus litų miesto biudžetui kainavusi gražuolė salė tapo ne tik pasigėrėjimo, bet ir diskusijų objektu. Ar miestui, kuriame jau yra Klaipėdos universiteto Menų fakulteto koncertų, Žvejų rūmų, Muzikinio teatro salės, būtinai reikia dar vienos vietos, kur vyktų tik muzikinis gyvenimas?
Įvairiai buvo vertinamas ir prieš mėnesį paskelbtas Muzikos centro, kuriam anksčiau priklausė renovuojama koncertų salė, reorganizacijos projektas. Rytoj miesto tarybos posėdyje turėtų paaiškėti, ar miesto politikai pritars šiai naujovei, kuri daugelį Muzikos centro kolektyvų privers keisti ne tik veiklos kryptį, bet ir nusistovėjusį darbo ritmą. Jeigu taryba pritars reorganizacijos projektui, bus skelbiamas konkursas koncertinės organizacijos direktoriaus pareigoms užimti.
Klaipėdos kultūros skyriaus vedėja Nijolė Laužikienė neprasitarė apie galimas kandidatūras, tačiau kuluaruose šnekama, kad į šį postą pretenduoja Muzikos centro direktorius A.Lenkauskas, „Aukuro“ choro vadovas A.Vildžiūnas. Buvo kalbama, kad koncertinės organizacijos vadovu gali būti kviečiamas dirbti kontroversiškai vertinamas muzikologas iš Vilniaus V.Gerulaitis. Tarp galimų kandidačių minimos ir dvi kompozitorės – klaipėdietė L.Narvilaitė-Budriūnienė ir vilnietė A.Žigaitytė.
Žygiai dėl pinigų
Buvę Šaulių namai sovietmečiu išlaikė šiek tiek militaristinį pavadinimą: čia įsikūrė Karininkų namai. Kuomet Lietuva atgavo nepriklausomybę, vėl buvo sprendžiama, kam patikėti šį turtą. Renkantis šeimininkus, daug lėmė pastato istorinė praeitis ir tai, kad prieškariu čia buvo koncertų salė. Todėl uostamiesčio kultūros žmonės labai stengėsi, kad šis pastatas liktų miestui ir tarnautų kultūros reikmėms. Jau tuomet jame tikėtasi įkurti koncertų salę.
Tačiau iš pradžių ją būtinai reikėjo rekonstruoti. Tuometinė miesto valdžia suprato, kad savo lėšomis nesugebės to padaryti. Klaipėdos kultūros skyriaus vedėja N. Laužikienė prisimena, kad buvo ieškoma įvairiausių variantų. Belstasi į Kultūros ministerijos duris, bandyta salės rekonstrukcijai pinigų gauti iš valstybės kišenės. 1994-1995 metais norėta čia steigti nacionalinės filharmonijos filialą. Tačiau Kultūros ministerija tam nepritarė. Filharmonijos steigėja siūlyta tapti apskričiai, tačiau jos vadovų ši mintis taip pat nesudomino.
Prie to, kad būtų įgyvendinta salės renovacijos idėja, prisidėjo daugybė žmonių, tačiau akivaizdų postūmį, Kultūros skyriaus vedėjos teigimu, davė direktoriaus pavaduotoja į Muzikos centrą dirbti atėjusi Danutė Žičkuvienė. Jos pastangomis iš miesto biudžeto gauta šiek tiek lėšų ir sutvarkytas pastato fojė. Iki tol atrodęs nepatrauklus statinys, suremontavus mažą jo gabalėlį, atsiskleidė visu grožiu. Pagaliau miestas pasiryžo duoti pinigų salės renovacijos projektui. O po kurio laiko lėšų atsirado ir darbams atlikti.
Turės viešbutį
Po renovacijos duris atversianti salė bus specialiai pritaikyta koncertams, jos akustiką derina specialistas iš Rygos. Sutvarkytos pagalbinės patalpos, persirengimo, grimo kambariai. Kitoje pastato pusėje įrengtos dvi konferencijų salės. Dar viena naujovė – trijų kambarių viešbutėlis atvykstantiems artistams. Vienas labiausiai muzikinę bendruomenę džiuginančių faktų, kad naujoji salė turės ir naują, taip pat iš miesto biudžeto lėšų nupirktą fortepijoną „Steinway“, kurį išrinko pianistas Petras Geniušas.
N.Laužikienė įsitikinusi, kad tai bus pati tinkamiausia erdvė akademinės, rimtosios muzikos koncertams. Tokios vietos miestas iki šiolei neturėjo. Pašnekovė paneigė, kad salė įsileis tik rimtąją muziką ir tik vadinamuosius profesionalus. Anot jos, naujosios koncertų salės durys bus atviros įvairiems, tačiau, svarbiausia, meniškai kokybiškiems projektams.
Banketų nebus?
Šiuo metu vykstančios Muzikos centro reorganizacijos esmė – atskirti profesinę, akademinę veiklą nuo mėgėjų meninės veiklos. Bus orientuojamasi į dvi įstaigas – kultūros centrą, liksiantį Žvejų rūmuose, ir koncertinę organizaciją, kuri įsikurs Šaulių gatvėje. Naujojoje salėje repetuos trys kolektyvai: Klaipėdos kamerinis orkestras, choras „Aukuras“ ir pučiamųjų kvintetas. Jiems talkins vadybininkai, kurie inicijuos naujus projektus. Koncertinė organizacija bus biudžetinė įstaiga ir gaus 70 proc. finansavimą. 30 proc. turės užsidirbti iš koncertinės veiklos, salės nuomos. Salės išlaikymas, jos veikla miestui atsieis maždaug 1 milijoną litų. Pasak N.Laužikienės, tai tiek pat, kiek reikėjo ir iki šiolei.
Kultūros skyriaus vedėja paneigė mintį, kad koncertų salė taps banketų sale. Netgi labai norint, tai bus neįmanoma: salėje kėdės nepajudinamos. Tačiau salės aplinka, kitos patalpos, konferencijų salelės galės būti nuomojamos laisvu nuo koncertinio gyvenimo laiku.
„Kodėl Vilniuje niekas nekelia klausimo – ar prabanga turėti Nacionalinės filharmonijos salę, Kongresų rūmų salę? Klaipėdoje, neturinčioje nė vienos, iškyla klausimas – ar tai prabanga? Manau, tai neetiška. Be to, koncertinė organizacija – tai įstaiga su visa savo struktūra, reklama, kolektyvų veikla, su įprasta vieta ir įprastu muzikinio gyvenimo ritmu“,- sakė Kultūros skyriaus vedėja.
Svarbiausia – kokybė
Aktyviai miesto muzikiniame gyvenime dalyvaujanti kompozitorė Loreta Narvilaitė-Budriūnienė džiaugėsi, kad miestas pagaliau turės savo koncertų salę. „Visas mieste buvusias koncertines erdves – Muzikos centro, KU Menų fakulteto, Muzikinio teatro, Žvejų rūmų – valdo institucijos, kurios neturi tikslo organizuoti miesto koncertinį gyvenimą. Naujoji organizacija – Klaipėdos koncertų salė – steigiama kaip koncertinė institucija. O visavertei jos veiklai reikalinga erdvė, kuri, beje, turėtų atitikti koncertinių salių reikalavimus – pradedant optimaliu scenos dydžiu, salės akustika, kokybiškomis garso, apšvietimo techninėmis galimybėmis, persirengimo kambariais ir baigiant kavine, rūbine, fojė ir t.t.“,- kalbėjo kompozitorė.
L.Narvilaitė-Budriūnienė mano, kad koncertų salės veiklą reglamentuos įstatai ir jos vadovų bei meno tarybos nuostatos. Pagrindiniai kriterijai turėtų būti aukšta meninė renginių kokybė ir profesionalumas, kurie leistų atlikėjams (nesvarbu, iš kur jie – Klaipėdos, Radviliškio ar Londono) pretenduoti į šios salės sceną.
Galima konkurencija
Choro „Aukuras“ vadovas Alfonsas Vildžiūnas taip pat įsitikinęs, kad miestui buvo būtina profesionaliai įrengta koncertų salė. Jau esančios erdvės neatitiko šių reikalavimų. Žvejų rūmuose koncertai galėjo vykti tik su įgarsinimu – ten nėra labai gera akustika. Didžiulė salė labiau tinka popmuzikos koncertams, šou renginiams ar teatro spektakliams. Klaipėdos universiteto Menų fakulteto salės akustika – puiki, tačiau jos aplinka – pernelyg akademinė. Rūbinė – rūsyje, nėra kur kavos atsigerti. Be to, egzaminų metu su koncertais į ją nebuvo įmanoma patekti. A.Vildžiūnas neatmeta minties, kad tarp KU Menų fakulteto koncertų salės ir Klaipėdos koncertų salės bus šiokia tokia konkurencija.
KU Menų fakulteto dekanas prof. Vytautas Tetenskas visiškai nebijo šios konkurencijos. Naujoji salė, anot jo, tikrai ne prabanga, ji miestui buvo būtina. „Tik, duok Dieve, kad jie tą salę užpildytų žiūrovais“,- abejojo dekanas, pastebėjęs, kad ir gerokai mažesnė KU MF koncertų salė nebūna visada pilna. Anot jo, ir tas pats P.Geniušas turbūt mieliau gros artipilnėje kamerinėje KU MF salėje, negu pustuštėje didesnėje ir prabangesnėje buvusioje Muzikos centro salėje. Be to, KU MF koncertų salė taip pat turės tokį pat fortepijoną „Steinway“, kaip ir Šaulių gatvėje esanti koncertų salė. Tai turėtų dar labiau patraukti atlikėjus, kurie dažnai šią salę aplenkdavo dėl prasto instrumento.
Atidarymui – festivalis
Koncertų salė savo veiklą pradės gruodžio 23-iąją. Iki pat Naujųjų metų truks jos atidarymui skirtas festivalis „Muzika sugrįžta“, kurio programoje – septyni koncertai. Festivalio programos sudarytojai – A.Vildžiūnas ir L.Narvilaitė-Budriūnienė. Tik dviejuose – pirmajame ir paskutiniame festivalio koncertuose pasirodys uostamiesčio kolektyvai – choras „Aukuras“ ir Klaipėdos kamerinis orkestras. Visi kiti – šalyje ir užsienyje žymūs atlikėjai, kolektyvai – kviestiniai. Vieni brangiausių – G.Rinkevičiaus vadovaujamas simfoninis orkestras, neseniai susikūręs smuikininko V. Čepinskio styginių ansamblis, pianistas P.Geniušas, visuomenei pademonstruosiantis neseniai iš Hamburgo pargabento naujutėlaičio, už miesto lėšas pirkto fortepijono „Steinway“ galimybes.
Spaudoje paskelbus festivalio programą, kai kurie Klaipėdos muzikinio pasaulio atstovai sukluso, – ar vietinius muzikus savotiškai ignoruojanti programa nėra paraiška ateičiai? Ar tai nereiškia, kad naujojoje salėje nuo šiolei pasirodys tik Lietuvos ir užsienio kolektyvai, atlikėjai, nustumdami į šalį vietinius – kaip antrarūšius, netinkamus išpuoselėtos salės blizgesiui? Kai kuriuos muzikus kiek įžeidė ir pats festivalio pavadinimus – „Muzika sugrįžta“, tarsi iki šiolei mieste jos nebuvo, o kažkas mostelėjo burtų lazdele ir ją sugrąžino.
Muzikinė labdara?
„Gal tai kokios ambicijos, tačiau aš nesuprantu, kodėl Klaipėda, turinti didžiulį būrį gerų muzikantų, kviečiasi atlikėjus iš Vilniaus?“- stebėjosi prof. V.Tetenskas.
Muzikologė prof. Daiva Kšanienė taip pat prasitarė šiek tiek nusivylusi festivalio „Muzika sugrįžta“ programa. „Tai – Klaipėdos salė, todėl, man atrodo, bent jau pirmame renginyje turėtų dominuoti vietiniai, o ne iš kitur pakviesti atlikėjai. Lyg mes būtume koks užkampis, kuris neturi nieko savo ir dairosi iš kitur muzikinės labdaros“,- sakė D.Kšanienė.
Nepaisant to, miesto muzikinio gyvenimo entuziastė džiaugiasi, kad Klaipėda pagaliau turės koncertų salę. Nes iki šiolei miestui trūko didesnės erdvės. Miestiečiai neturėjo galimybės klausytis simfoninės muzikos. KU MF koncertų salė tinka tik kameriniams koncertams. Pasak D.Kšanienės, ši salė nepritaikyta didelio kolektyvo garso jėgai, todėl net nukentėdavo pasirodymų meninė kokybė.
Naujoji salė atkurs galimybę atsirasti visaverčiam muzikiniam gyvenimui. Tačiau, jeigu vadovaus tie žmonės, kurie sudarė pirmojo festivalio programą, D.Kšanienės nuomone, Klaipėda turės filharmoniją, kuri kviesis atlikėjus iš kitur, o savuosius ir toliau ignoruos.
Buvo svarbiausia
Šaulių namai mena ne vieną amžių ir turi gilias kultūrinio gyvenimo tradicijas. Šauliai visoje Prūsijoje turėjo savo namus, kur rengdavo ne tik šaudymo turnyrus, bet ir įvairias šventes. Jono Tatorio knygoje „Senoji Klaipėda“ rašoma, kad 1841 metais tarp dabartinių Šaulių ir S. Nėries gatvių šauliai įsigijo nemažą žemės plotą, kur pirmiausiai įsirengė šaudyklą. Vėliau buvo pristatytas mūrinis pastatas – organizacijos būstinė, užveistas sodas, kuriame įrengta orkestrinė. Maždaug 1878 metais pastatas buvo rekonstruotas, papuoštas lipdiniais, jame sumontuota didelė salė su scena. Tuo metu Šaulių namų koncertų salė buvo didžiausia mieste. Pastate šauliai įrengė ir mažesnę pobūvių salę. Ją galėjo įvairioms reikmėms išsinuomoti miestiečiai. Daugiausiai Šaulių namų salėse buvo rengiamos masinės šventės.
Pasak prof. Daivos Kšanienės, tyrinėjusios miesto muzikinio gyvenimo istorinę raidą, Šaulių namai prieškarinėje Klaipėdoje buvo vienas svarbiausių kultūros pastatų. Čia vyko visi reikšmingiausi simfoninės muzikos koncertai, čia pasirodydavo žymiausi atlikėjai iš viso pasaulio.
Pagaliau atnaujinus koncertų salę, dedama daug vilčių, kad kadaise buvusi svarbiausia miesto muzikinė erdvė patenkins į ją daug pinigų ir energijos investavusiųjų lūkesčius ir įtvirtins gilias mūsų miesto muzikines tradicijas.
