Druskininkų vasara su M.K.Čiurlioniu
Nuo liepos 1-osios iki rugsėjo 22-osios Druskininkuose aidėjo X tarptautinis menų festivalis „Druskininkų vasara su M.K.Čiurlioniu“, kurį surengė Lietuvos muzikų rėmimo fondas.
Danutė Petrauskaitė
Jo metu vyko įvairaus pobūdžio koncertiniai renginiai, parodos, meistriškumo kursai, moksleivių rašinių ir piešinių konkursai, o liepos 30 – rugpjūčio 2 d. buvo suruošta tarptautinė konferencija „Čiurlionis ir pasaulis“, kurioje dalyvavo muzikologai, menotyrininkai, muzikos atlikėjai, pedagogai ir kultūros darbuotojai iš Lietuvos bei užsienio.
Pustelniko tragedijos atšvaitai
Konferencijos atidarymas prasidėjo neįprastai – po atviru dangumi Čiurlionio memorialinio muziejaus kiemelyje rašytojo Arvydo Juozaičio naujausio kūrinio – dramos „Čiurlionis. Juodoji saulė“ pristatymu.
Pradžioje žodį taręs pats autorius konstatavo, kad tik 20 proc. Čiurlionio biografijos yra dokumentiškai pagrįsta, kita dalis – visai nežinoma, ypač mažiausiai ištirti paskutinieji šio kompozitoriaus bei dailininko gyvenimo metai. A.Juozaitis buvo paveiktas istorinių faktų apie Čiurlionio uždarymą į Pustelniko psichiatrinę ligoninę, į kurią nė karto nebuvo atvykusi savo vyro aplankyti Sofija Kymantaitė-Čiurlionienė, ir ėmėsi plunksnos.
A.Juozaičio drama, kurios ištraukas perskaitė aktoriai Aleksas Kazanavičius ir Gediminas Storpirštis, paveiki, įtaigi, atskleidžianti sudėtingus Čiurlionio santykius su jo geriausiu draugu Eugenijumi Moravskiu ir žmona Sofija, priverčianti suvokti menininko tragediją, žengiant psichiatrijai pačius pirmuosius žingsnius, jo izoliaciją nuo įprastinės aplinkos, dvasinę tuštumą, apleidus patiems artimiausiems žmonėms, ir beprasmišką žūtį.
A.Juozaitis savo kūriniu, kurį rašydamas visai kitomis akimis nei menotyrininkai pažvelgė į Čiurlionį, dar kartą patvirtino, kad mes neturime parašytos nuoseklios ir išsamios jo biografijos, o daugelis įsišaknijusių stereotipų tik trukdo įsigilinti į menininko gyvenimą bei kūrybą.
Atsidūrė tyrėjų akiratyje
Per kelias konferencijos dienas buvo perskaityta 18 pranešimų. Jų tematika labai plati – pradedant Čiurlionio pavienių kūrinių analize ir baigiant jo epochos meno studijomis.
Konferencijos moderatorius prof. dr. Juozas Antanavičius aptarė Čiurlionio muzikos modernumo prielaidas ir paskatas. Prof. dr. Jonas Bruveris kalbėjo apie ankstyvą Čiurlionio įsitraukimą į lietuvių judėjimą. Dr. Nida Gaidauskienė susitelkė ties nebaigta ir neišlikusia tautine opera „Jūratė“. Prof. dr. Eugenijus Ignatonis akcentavo muzikos ir dailės paraleles, interpretuojant Čiurlionio kūrinius fortepijonui. Dr. Salomėja Jastrumskytė ieškojo utopijos ir distopijos apraiškų Čiurlionio tapyboje. Prof. dr. Darius Kučinskas apžvelgė informaciją apie Čiurlionį virtualioje erdvėje, prof. dr. Danutė Petrauskaitė – jo kūrybos sklaidą JAV. Dr. Rima Povilionienė susitelkė ties Fugos b-moll analize, prof. dr. Rita Aleknaitė-Bieliauskienė – ties menininko asmenybe. Jūratė Landsbergytė gilinosi į „Pasaulio sutvėrimą“ Čiurlionio kūryboje ir lietuvių muzikoje, o jaunoji tyrėja, KTU studentė Julija Paliukėnaitė pateikė Čiurlionio muzikos rankraščių rašysenos ekspertizę.
Konferencijoje dalyvavo ir svečių. Viešnia iš Lenkijos Wiesna Mond-Kozłowska gretino preliudą „Angelus Domini“ su pastele „Auka“. Leonidas Fleydermanas iš Rusijos supažindino klausytojus su XX a. pradžios šešių maskviečių dailininkų, Čiurlionio idėjų sekėjų grupe „Amaravella“, Aleksejus Safrai – su teosofiniais motyvais Čiurlionio tapyboje.
Nemažas dėmesys buvo skirtas ir Druskininkams. Šio kurortinio miesto mero pavaduotoja Kristina Miškinienė savo pranešime parodė įdomią Druskininkų kultūrinę panoramą, dailininkas Alfonsas Šuliauskas kalbėjo apie Čiurlionį menininkų kūryboje ir buityje, Čiurlionio meno mokyklos direktorė Ona Akstinaitė-Subačienė papasakojo apie kultūros tradicijų puoselėjimą ugdant jaunąją kartą. Diskusijas generavo Norvegijoje besidarbuojanti dailėtyrininkė dr. Laima Marija Petrusevičiūtė, knygos „Melancholija ir saulė. Munchas ir Čiurlionis“ autorė.
Meniniai konferencijos akcentai
Konferencijos metu buvo eksponuojami plačiai žinomo dailininko Aloyzo Stasiulevičiaus tapybos darbai.
Šis menininkas aktyviai reiškiasi ir kaip kritikas. Be to, jis konferencijoje skaitė pranešimą tema „Čiurlioniška tradicija Lietuvos dailėje“, išskirdamas Liudą Truikį, Dalią Mataitienę, Bronių Leonavičių ir patį save.
A.Stasiulevičius įžvelgė pasauliniame meno kontekste vis labiau įsigalintį griovimo meną ir, priekaištaudamas menotyrininkams, akcentavo, kad už harmoniją reikia kovoti.
Rugpjūčio 1-osios vakare konferencijos dalyviai buvo pakviesti pasiklausyti italų pianisto Orazio Sciortino atliekamų kūrinių. Koncertas buvo įsimintinas, nes svečias, kuris reiškiasi dar ir kaip dirigentas bei kompozitorius, įdomiai pateikė programą, kurioje Čiurlionio fortepijoninius kūrinius gretino su žymių kompozitorių – E.Griego, F.Liszto, A.Skriabino ir S.Prokofjevo opusais.
Klausytojai dėkojo pianistui už tai, kad jis atrado Čiurlionį ir įrašė jo kūrinius į kompaktinę plokštelę, kurią kiekvienas galėjo įsigyti. Tik reikia pripažinti, kad italų atlikėjo interpretacija gerokai skyrėsi nuo lietuviškosios – Čiurlionis iš po jo pirštų skambėjo be mūsų ausiai įprastų pastelinių tonų ir atviro lyriškumo.
Konferencija užsibaigė ekskursija į liaudies menininko Antano Česnulio sodybą, kurioje jis įkurdino savo medinių skulptūrų parką. Šioje sodyboje, vadovaujant dailėtyrininkui Adelbertui Nedzelskiui, prie apskritojo stalo vyko pokalbis „Gamta ir kūrėjas“. Lankytojams buvo parodyta literatūrinė kompozicija „Nuo Maironio iki Justino Marcinkevičiaus“ – eiles skaitė Audronė Padegimaitė ir Jonas Subačius.
Visi džiaugėsi turiningų renginių gausa bei jų kokybe. Tad tenka tik padėkoti Muzikų rėmimo fondo direktorei Liucijai Stulgienei, jos talkininkėms Eglei Ugianskienei ir Irtai Šimkienei, festivalio vadovei Genovaitei Šaltenienei, koncertų vedėjui Vaclovui Juodpusiui už puikų organizacinį darbą, neblėstantį entuziazmą rūpinantis Čiurlionio idėjų bei jo kūrybos sklaida ir nuoširdų bendradarbiavimą. Konferencijos dalyviai išsiskirstė su viltimi, kad kitą vasarą vėl susitiks Druskininkuose.
