Dþiazas be konkurencijos!

FESTIVALIO AIDAI

Dþiazas be konkurencijos!

JAV studentø orkestro “Uno Jazz Ensemble” muzikantai – tik mëgëjai, bet groja kaip tikri profesionalai.

Uostamiestyje jau dabar kalbama, kad X Klaipëdos pilies dþiazo festivalis, vykæs birþelio 6-8 dienomis, ko gero, taps ryðkiausiu visø 2003 metø ávykiu.

Ðiemet pasiklausyti trykðtanèios energija improvizacinës muzikos á Klaipëdà suvaþiavo publika ne tik ið Lietuvos, bet ir kitø ðaliø. Jubiliejiniam Klaipëdos pilies dþiazo festivaliui neliko abejingi klaipëdieèiai bei tautieèiai, á já suplûdæ ið kitø ðalies miestø ir net uþsienio. Keletà ið jø “Klaipëdos” dienraðèiui pavyko pakalbinti festivalio siautulyje. Klaipëdieèiai ir miesto sveèiai entuziastingai dalinosi mintimis ir iðgyvenimais, kuriuos patyrë ðiemetinëje – jubiliejinëje, tarptautinëje, pasaulinio ryðkumo þvaigþdëmis nusagstytoje – dþiazo fiestoje.

Iðsipildë nereali svajonë

Edmundas FEDERAVIÈIUS, bûgnininkas:

– X Klaipëdos pilies dþiazo festivalyje viskas buvo labai ádomu – nuo pirmos iki paskutinës natos. Bilis Kobhemas – tai kaþkas nenusakoma. Tik pradëjæs groti, dar bûdamas paauglys, gerai þinojau ðá vardà. Norëjau groti taip, kaip Kobhemas. Mokiausi ið jo áraðø. Tuometiniuose juostiniuose magnetofonuose muzika skambëjo devynioliktu greièiu. Susiþavëjæ klausydavomës nenusakomo greièio Kobhemo bûgnø lazdeliø tratëjimo. Ðitiek daug technikos! Ðitiek daug vilties! Mes visi buvome iðprotëjæ. Mokantis konservatorijoje, devyniolikto greièio áraðà, mes, studentai, paleisdavome devintu greièiu. Ir deðimt kartø lëèiau klausydamiesi skaièiuodavome, kiek natø Kobhemas sumuða á kiekvienà bûgnà. 1981-1982 metais dar neturëjome tiek informacijos, kiek jos yra dabar. Taèiau Kobhemà buvome iðstudijavæ puikiausiai.

Jeigu prieð deðimtmetá kas bûtø pasakæs, kad tu, þmogau, pamatysi „gyvai“ Bilá Kobhemà, bûèiau tikrai nepatikëjæs. Netgi supykæs. Tai buvo þiauriai nerealu. Lygiai taip pat, kaip ir praëjusá festivalá iðgirsti Tutsà Tylemansà. Paskui, pavaþinëjæ po festivalius, tapom truputá „blatnesni“. Bet ne tiek, kad patikëtume, jog pamatysim, iðgirsim Kobhemà Klaipëdoje… Kaip ir Fergiusonà. Pamenu, prieð armijà nusipirkau uþ 40 rubliø jo plokðtelæ – labai jos norëjau. Bet tai buvo mano visa stipendija… Dabar maèiau Fergiusonà gyvà – þiûrëjau ir netikëjau savo akimis. Kaip ir buvo prognozuota, – tai ið tiesø ryðkiausios ðio festivalio þvaigþdës. Taèiau að su didþiausiu malonumu, iðsiþiojæs klausiausi ir lenkø „Walk Away“. Prieð deðimtmetá buvau Varðuvos dþiazo festivalyje. Ten grojo jau dabar miræs Mailzas Deivisas ir ta pati lenkø kompanija. Sakau: patikrinsiu, ar jie tokie pat geri. Ne. Dar geresni! Super! Kaip ir ðvedai („Jonas Kullhammar Quartet“) bei rusai („Alex Rostotsky Jazz Basstheater“). Labai gerai sudaryta programa. Festivalyje grojo nuostabûs muzikantai, kurie niekam nesugadintø nuotaikos.

Daþniausiai prie pat scenos stovi jaunuomenë, kuriai svarbu parëkti, pareplikuoti. Pradëjus groti Biliui Kobhemui, ið pradþiø dar bandë kaþkà paðûkalioti. O po kokiø trijø „ðmotø“ visi arðiausieji nurimo – stebëjau specialiai. Juos uþvaldë toji muzika. Visi pradëjo kinkuoti á taktà. Ápusëjus koncertui, maèiau, dþiaugësi – tiek buvo pavergti tos muzikos. Dþiazas – lyg kokia terapija. Labai gera muzika net uþkietëjusá kriminaliná nusikaltëlá gali iðgydyti. Að tuo ásitikinæs. Bent jau tuo momentu, klausydamasis, jis ðiek tiek pagerëja. Net tie, kuriems nieko nëra ðventa, kurie á koncertà atëjo tik „padurniuoti“, klausësi Kobhemo nesuprasdami, kas jis toks yra, ir kinkavo iðpûstom akim. Buvau nustebæs ir suþavëtas. Vis dëlto tokios asmenybës turi jëgà.

Tokie ritmai – ne „urlaganams“…

Aleksandras JEGOROVAS – Dþyza, Lietuvos televizijos muzikos redaktorius:

– Tik tokie þmonës kaip Vytautas Kongas Grubliauskas, Vygantas Kiulkys, Aidas Palubinskas ir kiti dþiazo klubo nariai gali surengti toká grandioziná festivalá. Ir dar be pinigø.

Ðis festivalis – tai pats geriausias dalykas. Jis unikalus ne tik tuo, kad jau deðimtas. Kada viskas uþ dykà – ir „urlaganas“ neina á festivalá! Jam juk reikia „duok, duok á snuká“, reikia áprasto ir aiðkaus ritmo. O dþiazo muzikos ritmika visai kita.

Þvaigþdþiø ir ðákart buvo – iki kaklo. Man patiko saviðkiai – Dainiaus Pulausko sekstetas. Tiesa, vienà kartà praðauta: programëlëje paraðyta, kad Linas Bûda… groja boso gitara. Kiek pamenu, mano senas draugas visà gyvenimà grojo bûgnais.

Ðiaip viskas patiko. Jeigu bûtø ð… – taip ir pasakyèiau. Juk visi þino, koks negailestingas yra Dþyza. Vienintelis nesklandumas – tai neatvykusi vokieèiø grupë „Fake Five“, todël kompanijai ið Vengrijos „Debrecen Dixieland Jazz Band“ teko gelbëti situacijà ir groti antrà kartà.

Labai bijojau, kad Kobhemas, iðleidæs labai gerà albumà su Maklaflinu, taps „sportininku“, ims kartotis arba tiraþuoti savo atradimus. Taèiau to tikrai nebuvo. Iðëjo keturi afroamerikieèiai ir parodë, kad minimalizmu galima klasiðkai sutvarkyti muzikinæ erdvæ. Neturiu prie ko prikibti.

Fergiusonas – ne muzikantas, o þvëris. Taèiau jis scenoje ne vizgina uodegà, kad átiktø publikai, o tiesiog groja sau, savo malonumui. Panaðiai kaip ir pernai matytas Tutsas Tylemansas su savo lûpine armonikële. Ar klausaisi Fergiusono, ar ne – jis groja sau. Nes tikras muzikantas ir groja sau, o ne publikai.

Dëkui dievui, kad festivalyje nebuvo „urlaganø“. Man nereikia 20 tûkstanèiø þiûrovø Teatro aikðtëje. Man reikia keturiø þmoniø, kurie klausytøsi dþiazo ir „kaifuotø“.

Uþraðë Rolanda LUKOÐEVIÈIENË

Vieni verkë ið pavydo, kiti – ið palaimos

Steponas SUGINTAS, muzikantas:

– Tai reta ir puiki proga nemokamai dþiaugtis tokio aukðto lygio muzikantø ir jø kolektyvø dalyvavimu festivalyje. O pasiklausyti tikrai buvo ko. Pakanka paminëti vien paèius ryðkiausius scenos burtininkus, kuriuos girdëjau festivalio metu.

Dþiazo muzikos gimtinës Amerikos virtuozas Bilis Kobhemas su talentingais Europos muzikantais jau pirmà vakarà parodë, kad jo kraujyje tekanti energija yra “jo didenybë ritmas” – ðios muzikos pagrindas. B.Kobhemo pasirodymo metu pamatëme, kokiu ritminiu kompiuteriu gali pavirsti muðamøjø komplektas, kai prie jo sëdi ritmo genijus. Pasaulinës ðlovës atlikëjas Klaipëdos tikrai nenuvylë.

Poproko muzikoje paprastai prieð ypatingø þvaigþdþiø pasirodymà groja “apðildanèios” grupës. Taèiau pavadinti festivalyje dalyvavusá Dainiaus Pulausko sekstetà tokiu kolektyvu, nors ir labai kuklinantis ir pagerbiant uþjûrio sveèiø nuopelnus, tikrai negalëèiau. Ðio seksteto branduolys yra Lietuvos radijo ir televizijos orkestro elitiniai muzikantai. Tai dþiazo muzikos ðamanai, kurie groja garsiuose pasaulyje dþiazo festivaliuose, ávairiuose þemynuose atstovaudami Lietuvai. Kasmet paruoðiamos vis naujos sudëtingos programos, kurios vëliau áraðomos á kompaktiná diskà. D.Pulauskas yra baigæs Muzikos akademijà pas vargonininkà profesoriø Leopoldà Digrá. Manau, D.Pulauskas ðiuo metu yra pats kûrybiðkiausias bei profesionaliausias dþiazo pianistas ir kompozitorius Lietuvoje. Jis lyg pratæsia Viaèeslavo Ganelino ið garsiojo GTÈ taip aukðtai pakeltà kartelæ ðiam instrumentui dþiaze.

To ðeðtadienio vakaro itin laukëme ne tik mes, klaipëdieèiai muzikantai, bet ir ið toliau atvykæ profesionalai atlikëjai, grojantys variniais puèiamaisiais. Juk birþelio 7-àjà Klaipëdos festivalyje grojo Meinardas Fergiusonas ir jo globotiniai ið dþiazo lopðio ðalies – JAV. Grojo labiausiai pasaulyje mëgiamu, bet gana nelengvai kiekvienam muzikantui ávaldomu instrumentu – trimitu. Tà vakarà daugeliui iðsipildë deðimtmeèiø svajonë iðgirsti ne áraðø studijose suderintus fantastiðkus aukðèiausio trimito registro garsus, bet “gyvai” skambanèius scenoje, èia pat, aikðtëje prie Anikës. Tai begalinis dþiaugsmas ir didþiausia dovana Lietuvos trimitininkams. Ir ne tik jiems. Sakoma, kad po Meinardo Fergiusono koncertø abejingø nebûna: vieni verkia ið pavydo (daþniausiai trimitininkai), kad taip negali pagroti, nors ir labai stengiasi, kiti – ið patirto malonumo, ið palaimos. Að priklausiau prie pastarøjø ir, manau, nelikau vieniðas. Dar kartà ásitikinome, kad groti puèiamuoju instrumentu ne tik kad nekenkia sveikatai, o prieðingai – galima sulaukti tokio solidaus amþiaus ir iðlikti jaunatviðkam, energingam… Po tokiø koncertø norisi pasidþiaugti Klaipëdos dþiazo festivalio organizatoriø finansine jëga bei áþvalgumu renkantis dalyvius ir laukti naujø áspûdþiø.

Jis toks – vienas

Larisa ÈEKASINA, dþiazo dainininkë:

– Gimiau ir augau Vilniuje. Taip Dievas davë, kad atvaþiavau á Klaipëdos dþiazo muzikos katedrà studijuoti. Èia pirmàkart iðgirdau ir pamaèiau Klaipëdos dþiazo festivalá. Dalyvavau jame ne nuo pirmø metø, turbût nuo treèio festivalio dainavau gal kokius trejus metus ið eilës. Tiesiog mano akyse festivalis augo kaip ant mieliø ir galiausiai iðaugo á toká renginá, kad ir patiems negëda pasiþiûrëti, ir kitiems yra kà parodyti.

Labai malonu, kad èia, á Teatro aikðtæ, pasiklausyti dþiazo ateina tiek daug ávairiø þmoniø, tokio graþaus jaunimo. dairiausi po minià ir galvojau – èia gi pati tikriausia Jûros ðventë! Ðtai jau pusë pirmos nakties, o þmoniø – vis dar pilna.

Nors ið Klaipëdos iðvaþiavau prieð keletà metø, dabar gyvenu ir dirbu Vokietijoje, sentimentai ðiam miestui ir jo dþiazo festivaliui iðliko. Labai dþiaugiuosi, kad man pavyko èia nors trumpam iðtrûkti ir vël pakliûti á mano mylimo festivalio glëbá.

– Kuo jis toks geras?..

– Turbût tuo, kad kol kas jis toks – vienas. Gal yra kitø, ne blogesniø, bet jie – jau kitokie. O toks – jis vienas… Legendinis bûgnininkas Bilis Kobhemas su grupe: fantastiðkas derinys – Meistro profesionalumo ir patirties su kitø grupës muzikantø ne maþesniu profesionalumu plius jaunyste ir entuziazmu. Buvau nubëgusi prie scenos ir maèiau, kaip jie á já þiûri, – mes grojam su Maestro! Vakaruose taip yra – visi dirba þvaigþdei. Ðiuo atveju – B.Kobhemas yra þvaigþdë, bet visi jos ðviesoje gavo progø pasireikðti. Entuziazmo, tos ugnies, blizganèio, tiesiog briliantinio profesionalumo ðiame koncerte tikrai netrûko. Netgi tie þmonës, kurie iki ðiol neþinojo, kas tas dþiazas, “su kuo já valgyti”, iðgirdæ kaip groja B.Kobhemas ir jo “Culture Mix”, manau, tàvakar paskendo tame ritme ir toje nuostabioje muzikoje.

Dar tuomet, penktadiená, ðiek tiek girdëjau visiðkai jaunà grupæ ið Maskvos “Kruglyj Band” su jauna dþiazo vokaliste Tina Kuznecova. Atkreipiau dëmesá á jà, nes dainuoja tikrai gerai, “teisingai”, dar truputëlá luktelkim – ir uþtekës nauja þvaigþdë.

– Uþsiminei, kad gyveni Vokietijoje. Kà ten veiki ir kokie vëjai atpûtë vël á Lietuvà?

– Jau antri metai gyvenu Vokietijoje, netoli Niurbergo. Be galo daug vaþinëju, tai labai vargina. Todël labai noriu persikraustyti á Frankfurtà. Dainuoju dviejose grupëse – dþiazo kvartete ir dar su kita muzikantø kompanija. Viskà – pradedant rhythm and blues, soul ir baigiant popmuzika. Esu dainavusi keliuose dþiazo projektuose, be to, “Klasikos diversijose”. O dabar atvaþiavau á Paþaislio festivalá padainuoti L.Bernstaino “Miðiose”. Jau dainavau jose prieð trejus metus Vilniaus muzikos festivalyje. Dabar mes tai pakartosime Paþaislyje. Liepos mënesá su tuo projektu vaþiuosime á gastroles.

Ar neatpratinsime þmoniø mokëti uþ menà?

Jonas JUÈAS, Kauno dþiazo festivalio meno vadovas:

– Pakliuvau á patá festivalio ákarðtá. Áspûdis tikrai neblogas. Juolab kad Lietuvoje nedaþnai galima iðgirsti tokias þvaigþdes kaip Meinardas Fergiusonas. Ko gero, paskutiná kartà. Nes vargu ar bus kokia galimybë dar syká jo paklausyti. Be jokios abejonës, ðis ávykis bus áraðytas didþiosiomis raidëmis á Lietuvos festivaliø istorijà. M.Fergiusono maþas bigbendas ir visi jo muzikantai – puikûs. Tai, matyt, jo mokiniai. Jis, kaip daug pasiekæs þmogus, kiekvienam paspausdavo rankà uþ gerà improvizacijà, – ðiek tiek teatraliðkumo… Nors pats Maestro koncerte pagrojo vos keletà gaidø, jos ið tiesø buvo meistro pagrotos. Èia niekas nekvestionuoja – vis dëlto jam jau 75-eri… Jis su savo mokiniais grojo gerà senà dþiazo muzikà. Taèiau orkestruotës labai ádomios, viskas padaryta ðiuolaikiðkai, senos, visiems þinomos temos nuskambëjo itin naujai. Iðties juntamas Meistro prisilietimas.

Be to, man labai patiko, gilø áspûdá paliko lenkø “Walk Away”. Ði grupë – neabejotina festivalio sëkmë. Su didele iðmone – ir tembriðkai, ir elektroniðkai – joje groja vibrofonistas (Bernardas Maselis). Visa grupë graþiai susigrojusi, kompozicijos – ádomios, saksofonistas (Adamas Vondtas) – puikus, muzika – uþdeganti. Atrodo – kvartetas, nieko ypatinga, o muzikos labai daug. Ir tembriðkai, ir emocionaliai – tiesiog nuostabu!

Juno Kulhamaro kvartetà mes turëjome galimybæ prieð porà metø pasikviesti á Kauno dþiazo festivalá. Ir dabar ðvedai visai neblogai pasirodë. Jauna, perspektyvi grupë. Taèiau atotrûkis tarp tà patá vakarà girdëtos lenkø “Walk Away” ir M.Fergiusono “Big Bop Nouveu” – tikrai didelis. Labai gailiuosi, kad negalëjau atvykti pasiklausyti Bilio Kobhemo. Bet að já prieð kelerius metus girdëjau grojant Vilniuje. Þinoma, norëjau darsyk paklausyti. Ið draugø jau girdëjau atsiliepimus, kad buvo labai vykæs projektas – ilgas ir nuostabus.

Keistokas britø grupës ir Soveto Kincho pasirodymas – dviejø poliø muzika. Buvo tylios, sudëtingos, puikios muzikos, kuri ðiai aikðtei galbût maþiau tinka, ji, ko gero, labiau derëtø uþdaroje erdvëje. Be to, koncerte girdëjome labai daug ir repo elementø. Savotiðka dviejø skirtingø muzikiniø stiliø samplaika. Galbût ðiandien tai madinga ir visai neblogai. Taèiau bent manæs neátikino. Nesu didelis repo gerbëjas ir specialistas, bet man teko ir geresnio repo girdëti.

Publika ðëlo su “Momo Cat & Buffalo Soldiers” – dþiazo èia visai nëra. Tai popmuzika, regis. Bet að nemanau, kad tokiame demokratiðkame festivalyje, koks yra Klaipëdos dþiazo festivalis, to neturëtø bûti. Kiekviename festivalyje tai galëtø bûti. Ypaè tokiame, kurio erdvë atvira daugybei þmoniø. Matote, publikai patinka, to jai irgi norisi. Asmeniðkai man bûtø geriau, jei tame, kà girdþiu, bûtø daugiau kokybës. Man atrodo, ði muzika gana vidutiniðka.

– Betgi galima nevarþomai pasirinkti, kà klausyti – visi festivalio koncertai nemokami. Kaip yra Kaune?

– Kauno dþiazo festivalis ðiek tiek vyresnis uþ Klaipëdos. Mums – jau 13 metø. Tiek pat metø esu jo meno vadovas, kasmet atvaþiuoju á jûsiðká festivalá, gal tik porà esu praleidæs ir nemanau, kad gerai, jog visi festivalio koncertai publikai – nemokami. Praëjusiame Kauno festivalyje 19 projektø buvo nemokami ir maþdaug 11 – su bilietais.

– Kodël? Teko girdëti, kad ðiuo klausimu Jûs turite ypatingà nuomonæ?

– Atpratinti þmones mokëti uþ labai gerà produktà, uþ labai gerus projektus, kuriø mes èia irgi girdime, mano giliu ásitikinimu, nëra gerai. Þinoma, turëtø bûti tam tikra klasifikacija, kad þmogus, kuris gali sau leisti, galëtø nusipirkti gerà bilietà, o kuris negali sau to leisti, kad nusipirktø ir pigø. Betgi ne visai atpratinti þmones mokëti uþ menà…

Neseniai turëjau galimybæ Maskvoje aplankyti Didájá teatrà. Þinote, kiek ten kainuoja bilietai á Dþ.Verdþio “Nabukà”? Nuo 75 iki 600 rubliø (600 rubliø – maþdaug 60 litø). Viskas bûtø normalu – 75 rubliai ið tikrøjø nebrangu – 2,5 JAV dolerio pagal dabartiná kursà. Bet kai nuëjau á teatro bufetà ir pamaèiau, kad “Henesy” konjako 50 g kainuoja 1200 rubliø… Vis dëlto kainos nesubalansuotos.

Manau, kiekvienas kokybiðkas dalykas turi turëti savo kainà. Be abejo, rëmëjai, valstybë tam tikrà dalá kaðtø turëtø padengti. Mes nesame tokia turtinga valstybë, kad galëtume sau leisti didelius kaðtus. Bet jei festivalio rëmëjø ir rengëjø noras yra toks, tai – graþu! Viskas bus gerai, jeigu ateityje netaps áproèiu uþ menà nemokëti ir norëti jo veltui. Kai tuo tarpu jau dabar visiems savaime suprantama, kad uþ alø reikia susimokëti…

– Kà naujo metams bëgant pastebite Klaipëdos dþiazo festivalyje?

– Kaip pastebiu, Klaipëdos pilies dþiazo festivalio programos meninis lygis kasmet vis geresnis. Yra festivalá palydinèiø koncertø, kurie irgi – geras dalykas. Ðiemet, gal ne visi pastebëjo, atsirado galimybë turëti gerà garsà. Tai nauja galimybë visai Lietuvai. Dþiazo festivalis Kaune vyko balandþio mënesá, “Combo” jau turëjo naujuosius pultus, bet visos garso stiprinimo kolonëlës ir stiprintuvai tuo metu dar buvo muitinëje. O dabar mes dþiaugiamës tokios kokybës garsu, kokio Lietuvoje iki ðiol dar negirdëjome.

Klaipëdos festivalis auga ir publikos vis daugëja. Juk kaip tyèia tomis dienomis Nidoje ir Palangoje vyko kurortinio sezono atidarymai, populiarios muzikos renginiai. èia – vis tiek pilna aikðtë þmoniø, per patá festivalio pikà, mano gana tikslia akimi, gali bûti iki 7 tûkst. þiûrovø. Jeigu kitas þmogus ëjo per aikðtæ kad ir netyèia, iðgirdo geros muzikos ir galbût stabtelëjo, kità kartà jis specialiai ateis, o dar kità – galbût ir bilietà nupirks. Taigi auklëjamàja prasme tai yra labai puiku.

Uþraðë Rita BOÈIULYTË

||||||||