Du S.Stonytės gyvenimai
Gegužės 19-ąją Klaipėdos koncertų salėje koncertavo Nacionalinės premijos laureatė Sigutė Stonytė (sopranas ), Viktoras Gerasimovas (sopraninas) ir Jurgis Karnavičius (fortepijonas), o kitądien S.Šimkaus konservatorijoje vyko profesorės atviros meistriškumo pamokos.
Laima Sugintienė
Skirtingų kartų
Abu dainininkai – klaipėdiečiai. Nepaisant to, Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT) primadoną gimtajame mieste girdime retokai. Pastarąjį kartą – prieš trejetą metų. Tuomet ji su savo vyru pianistu J.Karnavičiumi atliko solidžią vokalinę ir instrumentinę programą.
Džiugu, kad dainininkė atvyko į miestą, menantį jos pirmuosius muzikinius žingsnius – ji baigė S.Šimkaus konservatorijos Nijolės Mameniškienės dainavimo klasę. „Labai aukštai vertinu šią ugdymo įstaigą, – tvirtino S.Stonytė. – Didžiuojuosi, kad čia mokiausi, buvau puikiai paruošta. Galėjau konkuruoti su tais, kurie Vilniuje studijavo parengiamajame skyriuje, o kartais juos ir pranokdavau. Visapusiškai geras paruošimas, taip pat ir teorinis. Tiesa, mokiausi ketverius metus. Ir šiandien per stojamuosius į Lietuvos muzikos ir teatro akademiją (LMTA) „šimkiukai“ vertinami aukščiausiais balais“.
Tą pačią ugdymo įstaigą baigė ir unikalaus, vienintelio Lietuvoje balso savininkas V.Gerasimovas. Jis ten studijavo fortepijoną, o vėliau pradėjo mokytis dainavimo S.Stonytės klasėje. Šiuo metu tęsia magistrantūros studijas. V.Gerasimovą pastaruoju metu Klaipėdoje girdėjome net kelis kartus. Esame liudininkai, kaip sparčiai šiuo metu kyla solisto karjera: klausėmės reto jo balso „Klaipėdos muzikos pavasario“ madrigalinėse operose, pažo vaidmeniu jis debiutavo Klaipėdos muzikiniame teatre C.Monteverdi’o operoje „Popėjos karūnavimas“, o LMTA operos studijoje parengė palankių spaudos atsiliepimų sulaukusį vaidmenį G.F.Händelio operoje „Kserksas“. Netrukus solistas ruošiasi gastrolių į Ispaniją.
Skirtingų kartų atstovai koncertui Klaipėdoje pasirinko solidžią, įvairios stilistikos programą. Skambėjo baroko, klasicizmo ir romantizmo epochų kūriniai.
Atranda vertybes
S.Stonytė – viena žymiausių Lietuvos operos solisčių. Jos profesionaliai bei įtaigiai sukurtų vaidmenų galerijoje – visos svarbiausios soprano partijos. Neseniai LNOBT praūžusiose W.A.Mozarto „Figaro vedybose“ ji sukūrė žaižaruojantį Grafienės vaidmenį. Taip sutapo, kad daugiau nei prieš 20 metų būtent šioje operoje ji debiutavo dvaro pažo Kerubino vaidmeniu. Dainininkė sakė būtent per šį vaidmenį suvokusi, kas yra opera, ką reiškia prasmė, judėjimas ir dainavimas joje. Ji džiaugėsi, kad ir naujajame pastatyme randanti jai svarbias vertybes: dvasinę spektaklio švarą, vidinį operos veikėjų grožį…
Tačiau plačiajai visuomenei profesorė labiausiai žinoma kaip populiaraus LTV projekto „Triumfo arka“ vertinimo komisijos narė, kurios santūrūs, profesionalūs, geranoriški ir itin korektiški komentarai turėtų būti gyvas priekaištas pigaus populiarumo besivaikantiems kolegoms.
Paklausta, kaip paaiškintų dainavimo bumą (kiek puikių jaunų balsų girdėjome vien „Popėjos karūnavime“, net kviestiniai muzikantai stebėjosi), ji atsakė: „Gal čia „Triumfo arka“ kalta? Tai nuostabi edukacija. Operoje solistas toli, o čia matai jo akis… Projektas puikus ir repertuaro pažinimo atžvilgiu“.
„Šimkiukai“ – Klaipėdai“
Operos primadonos meistriškumo pamokos savojoje Alma Mater vertė jaustis lyg rentgenologo kabinete. Greitai bus du dešimtmečiai, kai solistė dėsto dainavimo specialybę LMTA. Šįsyk į gimtąjį miestą ji grįžo ne tik kaip dainininkė, bet ir kaip vokalo pedagogė – gegužės 20-ąją S.Šimkaus konservatorijoje įvyko profesorės atviros meistriškumo pamokos. Tai buvo jau antras šios ugdymo įstaigos inicijuotas ir organizuotas renginys iš ciklo „Šimkiukai“ – Klaipėdai“. Vos prieš mėnesį renginys startavo Zalcburge (Austrija) reziduojančio „šimkiuko“, choro dirigento Arūno Pečiulio didelio pasisekimo ir plataus atgarsio sulaukusiu seminaru.
Meistriškumo pamokose, be „šimkiukų“ Agnės Stančikaitės, Stepono Zonio, Gabrielės Kupšytės, Egidijaus Kaspučio, Lolitos Norgėlaitės, Kristinos Jonauskaitės, kuriuos parengė vokalo pedagogai Rūta Agafonovienė, Valerija Balsytė, Vytautas Kliukinskas ir Rima Ramonienė, dalyvavo ir dešimtokė Inesa Brazytė iš Kuršėnų bei Klaipėdos universiteto studentė Karina Novikova.
Kiekvieną jaunąjį dainininką profesorė tarsi peršvietė rentgeno aparatu ir iš karto „diagnozavo“ ligą. Čia pat ir „gydymą“ skyrė, kartais net labai „karčių piliulių išrašė“… Ne tik jaunuoliams, bet ir jų pedagogams, koncertmeisteriams… Visi stebuklingai, tiesiog akyse „sveiko“.
S.Stonytė nuolat akcentavo: „Pirma – mąstyk, po to – dainuok“. Ypatingą dėmesį skirdama muzikinei minčiai, frazei, laisvumui, viena intelektualiausių dainininkių ragino jaunuosius atlikėjus turėti kiekvieno kūrinio istoriją – tik tada būsi įdomus, sakė ji.
Vienodai brangūs
„Kiekvienas studentas man yra kryžiažodis, matematikos uždavinys. Tu turi sąžiningai dėlioti balsiuką. Negalima vienodą metodiką taikyti visiems jaunuoliams, jie yra unikalūs. Niekada nesakau: „Daryk kaip aš“. Studento problemos yra mano problemos. Aš turiu pasakyti, kaip jam jas spręsti. Dėstytojas privalo būti autoritetas, jis turi būti kūrybingas, išprotėjęs, egzaltuotas. Jis turi prisiimti daugiau atsakomybės“, – teigė S.Stonytė.
Prisipažinusi, kad kuo toliau, tuo labiau nežino, kas yra dainavimas, viešnia pridūrė: „Į dainavimą žiūriu demokratiškai. Tai yra galimybė ieškoti savęs visą gyvenimą. Aš aukoju vokalą dėl emocijos, vardan gilesnių dalykų.“
Palankiai įvertinusi profesinį meistriškumo pamokų dalyvių parengimą („Gerai paruošti muzikiniai tekstai, neturiu pastabų dėl italų kalbos“, – komentavo profesorė.), ji pagyrė juos už jautrų reagavimą į pastabas, lankstumą, gerą vokalą („Vaikinus mielai matyčiau savo klasėje“, – sakė primadona), o pedagogams patarė dirbti kūrybiškiau ir „smulkiau“.
„Kaip solistė, operos dainininkė išeisiu išdidi. Išeisiu su pagrindiniu vaidmeniu. Ir gerai sudainuotu“, – yra sakiusi primadona. Pasiteiravus, ar jau mąsto apie tai, S.Stonytė tik šyptelėjo: „Galvojau, kad tai bus Grafienė. Tačiau teatro vadovybė vis skatina likti. Visada buvau solistė, kuri neprašė vaidmenų, o rinkosi iš siūlomų. Šiuo metu iš sopranų esu vyriausia, sakau – tegu jaunesni dainuoja… Tačiau vis esu kviečiama“.
Paklausta, kuris darbas mielesnis – scenoje ar auditorijoje, – ji tvirtino, kad tai du skirtingi gyvenimai ir abu vienodai brangūs.
Iš užuominų supratau, kad ir šiuo metu rengiamas naujas vaidmuo. Nekantriai laukiame.
