Dviejų etnokultūrų dienos Lenkijoje

Dviejų etnokultūrų dienos Lenkijoje

Irena Niūniavaitė

Birželio 16-18 dienomis Tčevo mieste vyko dviejų šalių – Lenkijos ir Lietuvos – kultūrų dienos, kuriose mūsų šaliai atstovavo klaipėdiečiai.

Literatų troboje įsikūrė rašytojai. Irenos Niūniavaitės nuotraukos

Tai projekto „Kultūrinio identiteto stiprinimas Tčevo ir Klaipėdos paribio regionuose“ kultūriniai renginiai pagal ES Bendrijų iniciatyvų INTERREG IIIA Lietuvos, Lenkijos ir Kaliningrado srities kaimynystės programą.

Juose aktyviai dalyvavo ir Lietuvai atstovavo Klaipėdos miesto savivaldybės Etnokultūros centro folkloro kolektyvai „Kuršių ainiai“, „Alka“, „Senoliai“, „Audenis“, Klaipėdos krašto liaudies meistrai, klaipėdietė poetė Nijolė Kepenienė, Klaipėdos kultūros skyriaus vedėja Goda Giedraitytė.

Gvildeno kultūrines regionų problemas

D.Menkutė audė juosteles, lietuviškų audimo staklių galimybes demonstravo R.Šalčiuvienė R.Šalčiuvienė audimo stakles pasistatė greta amatininkų trobelės. .

Svetingai priėmę gausią delegaciją iš Klaipėdos, šventės organizatoriai visus pakvietė į konferenciją „Paribio regiono kultūrinis tapatumas globalizacijos procese“, vykusią Tčevo kultūros namuose.

Konferencijoje dalyvavo ir pranešimus skaitė prof. A. Tyčka, dr. J.Voitas, R.Landovskis, A.Grzybas, K.Iskievičius, dr.Goda Giedraitytė.

Klausytojai turėjo galimybę susipažinti tiek su Klaipėdos, tiek su Tčevo regionų kultūrine padėtimi, kultūros įtaka regioninei kultūrai ir turizmui, regionų tapatumo problemomis.

Klaipėdos miesto savivaldybės kultūros skyriaus vedėja dr. Goda Giedraitytė pranešimu „Kultūros įtaka ekonominiam miesto vystymuisi“ vaizdžiai pristatė mūsų uostamiesčio kultūrinę situaciją, pokyčius, kurie turėjo įtakos socialinei ir kultūrinei aplinkai mieste, supažindino su kultūrinėmis įstaigomis ir festivaliais, pateikė Europos urbanistinių tyrimų instituto (EURICUR) medžiagą ir išvadas apie Klaipėdos kultūrinę situaciją ir galimybes veikti ekonominę raidą.

Eisena pritraukė daug smalsuolių

Konferencijoje Tčeve G.Giedraitytė (dešinėje) pristatė Klaipėdos kultūrinę situaciją. „Kuršių ainiai” į Tčevo miesto stadioną atžygiavo su savo kolektyvo ir Klaipėdos vėliavomis.

Dviejų kultūrų šventė prasidėjo spalvinga eisena nuo senosios Rotušės aikštės pro Tčevo miesto savivaldybę.

Šventės dalyvių eilė vingiavo siauromis miesto gatvėmis į miesto stadioną, kur vyko didžioji dalis renginių.

Trankus orkestras, ryškios vėliavos, iškilmingi fanfarų šūviai, ypatingi rūbai, šypsenos veiduose džiugino praeivių ir pačių eisenos dalyvių akį.

Jaukus Tčevo miestas gyte atgijo. Iš įspūdingos architektūros daugiaaukščių langų pasirodė smalsuolių veidai, pasigirdo plojimai, sveikinimai.

Paskui eisenos dalyvius į renginių vietą atgužėjo ir miestelėnai.

Amatų miestelyje virė darbas

Plačioje miesto stadiono erdvėje iškilusiose miniatiūrinėse trobelėse įsikūrė amatininkai iš Lenkijos ir Lietuvos.

Tradiciniai lietuvių amatai susilaukė daug dėmesio.

Audėjos Rimantė Šalčiuvienė, Danutė Menkutė, keramikas Raimondas Prikockis, žvakių liejėja Vida Kasparavičiūtė, veltinių meistrė Margarita Macijauskienė, gintarinių papuošalų gamintojai Danutė ir Grigorijus Gerasimovai neturėjo kada dykaduoniauti.

Atsirado daugybė smalsuolių, norinčių išsiausti juostelę, išsilieti žvakę, nusivelti papuošalą ar kitą amatą išbandyti.

Netoliese plušėjo ir Lenkijos amatininkai – medžio drožėjai, stiklo pūtėjai, keramikai, mezgėjai, siuvinėtojai, vytelių pynėjai ir kiti.

Lietuvių ir lenkų meistrai negailėjo vieni kitiems pagyrų, džiaugėsi vieni kitų darbais.

Literatūros mėgėjams – literatų troba

Vienoje iš trobų tvyrojo ypatinga atmosfera. Čia buvo skaitoma grožinė literatūra. Klaipėdai atstovavusi poetė Nijolė Kepenienė kartu su kolegomis iš Tčevo J.Zetkovskiu, A.Grzybu, I.Brucka skaitė savo kūrybą, pristatė išleistas knygas.

Praleidę visą dieną kartu, literatai džiaugėsi užsimezgusiais ryšiais ir neatmetė galimybės ateityje dalyvauti bendruose projektuose.

Vestuvėms sutrukdė lietus

Folkloro kolektyvų pasirodymai vyko trijose skirtingose scenose. Vienoje lauko scenų buvo pristatomi lietuvių ir lenkų vestuviniai papročiai.

Intrigavo tai, kad lenkų vestuvių papročius pristatė vaikų kolektyvas „Samborowe dzieci“.

Tiek folkloro kolektyvas „Alka“ (vad. V.Morkūnienė ir J.Petrauskas), tiek „Kuršių ainiai“ (vad. J.Vozgirdienė ir A.Vozgirdas) paruošė puikias vestuvines programas. Tačiau žiūrovams visos lietuviškų vestuvių programos neteko pamatyti. Užklupusi smarki liūtis privertė nutraukti pasirodymą, neapvesdinus jaunųjų. Tačiau nei „Alka“, nei „Kuršių ainiai“ nuotaikos neprarado – lietui nustojus jie su dar didesniu entuziazmu pasirodė didžiojoje scenoje.

Klaipėdiečių kolektyvai pelnė žiūrovų simpatijas. Itin smagiai pasirodė tradicinės instrumentinės muzikos ansamblis „Senoliai“ (vad. E.Šalkauskienė ir J.Petrauskas). Su vienbalsėmis Klaipėdos krašto dainomis publiką supažindino jaunimo folkloro sambūris „Audenis“ (vad. V.Jankūnaitė).

Karčemoje buvo linksma

Šventės dalyviai, išalkę ar ištroškę, galėjo pasistiprinti ir atsigaivinti tradiciniais patiekalais ir gėrimais „Karčemoje“. Čia buvo skanaujama ir įvairių rūšių lietuviška bei lenkiška duona, pyragais.

Šalia esančioje nedidukėje scenoje koncertavo lietuvių ir lenkų kolektyvai: „Samborowe Dzieci“, „Modraki“, „Burczybas“, „Piaseckie Kociewiaki“, „Alka“, „Lubichowskie Kociewiaki“, Zespol Piesni i tanca Kocievie“.

Šventiniai renginiai Tčeve paskatino kultūrinį, ekonominį ir socialinį bendradarbiavimą tarp kaimyninių šalių pasienio regionų.

Klaipėdiečiai pakvietė lenkų folkloro kolektyvus, amatininkus, kultūros veikėjus dalyvauti liepos 6-9 dienomis vyksiančiame tradiciniame tarptautiniame folkloro festivalyje „Parbėg laivelis“.

by admin