Eduardas Kaniava: „Temperamento neišmoksi“

„Dabar, po spektaklio pasakiau Deividui ir savo pastabas“, – šypsojosi profesorius. Jis prisipažino, kad ne su dažnu studentu taip puikiai bendrauja. „Šis žmogus apdovanotas visapusiškai. Kitąkart užmirštu, kad jis mano studentas. Mes bendraujam kaip kolegos. Ir padainuojam kartu. Amžiaus skirtumas mene ne taip ir svarbu. Man didelis moralinis džiaugsmas turėti tokį bičiulį ir mokinį“, – tvirtino E.Kaniava.

Profesorius neslėpė, kad tenka būti ir griežtam: „Kartais aš jį pakritikuoju, jam tai nelabai patinka. Deivido balso amplitudė nepaprastai plati. Jis dainuoja teatre, žinomas kaip popdainininkas. Popmuzika ir klasikinis dainavimas – visai skirtingi dalykai. Kai kartais jis būna daugiau padainavęs pramoginiuose koncertuose, reikia vėl „sušriubuoti“, kad galėtų padainuoti ir operoje. Turiu pripažinti, kad jis tikrai sugeba ir susidoroja“.

Žinomas operos dainininkas dar nepamiršo tų laikų, kai pats dainavo estradinę muziką. „Žinoma, tas mūsų „popsavimas“ buvo visai kitoks. Aš, Virgilijus Noreika dainavome lengvo žanro daineles. Mano pedagogas Petras Oleka buvo nelabai tuo patenkintas…“ – prisiminė E.Kaniava.

Jo teigimu, D.Norvilo įvairiaplaniškumas – akivaizdus. „Esu matęs jį „Čardašo karalienėje“, „Figaro vedybose“, „Ugnies medžioklėje su varovais“ ir kitur. Šiuo metu jis yra Lietuvos muzikos akademijos ketvirtakursis, bet jau matyti ir jo patyrimas, kad scena jam nėra nauja aplinka. Man patinka tas jo vidinis užtaisas, kuris nėra išmokstamas dalykas. Mes galime išmokyti „paimti“ natas, galime pareguliuoti vidinį kvėpavimą. Tai pataisomi ir žinomi dalykai. O temperamento neišmoksi. Deividas jį tiesiog turi. Kitąkart dainininko, artisto temperamentas būna paviršinis, parodomasis, o Deividas turi vidinį užtaisą. Ir tai išties jaudina. Be to, jis giliai jaučia muziką, moka siekti kulminacijos, teisingai dozuoja balsą, kad nepritrūktų „parako“, – tikino profesorius.

Apie „Paryžiaus katedros“ premjerą Klaipėdoje E.Kaniava atsiliepė teigiamai. Bet jį iš pradžių šokiravo operos įgarsinimas, radijo mikrofonai. Jo nuomone, šiai operai jokio papildomo įgarsinimo nereikia. „Todėl, kad visi dainuoja pakankamai gerai, – tvirtino muzikas. – Nebent foniniam garsui radijo mikrofonai galėjo praversti. Bet kad tos technikos poveikio nejaustume.“

Daugelį Klaipėdos muzikinio teatro solistų LMA Dainavimo katedros vedėjas E.Kaniava labai gerai pažįsta: „Ir Artūrą Kozlovskį, ir Šarūną Juškevičių, ir Dalią Kužmarskytę… Mano studentas buvo Mindaugas Gylys, LMA magistrantūroje dabar studijuoja Esmeraldą antrajame spektaklyje dainavusi Jekaterina Tretjakova. Man atrodo, kad jie, turėdami puikius balsus, labiau veiktų auditoriją įprastomis operai priemonėmis. Suprantama – čia rokopera, bet…“

E.Kaniava stebėjosi, kad Z.Liepinio „Paryžiaus katedra“ nestatoma kitose šalyse. Anot jo, opera to verta, jos muzika tikrai gera. „Nesistebiu, kad Latvijoje ji turėjo milžinišką pasisekimą. Ji jaudina, veikia žmogų“, – teigė E.Kaniava, kuriam patiko ir klaipėdietiškojo operos pastatymo sceninis sprendimas. Anot jo, režisierius nenukrypo nuo savo traktuotės, buvo nuoseklus.

O žiūrėdamas P.Maskanjo „Kaimo garbę“, E.Kaniava pasigedo vientisumo. Jo nuomone, turėjo būti arba koncertinis atlikimas, arba išbaigtas pastatymas. Teatralizuotas koncertinis variantas – tarsi bandymas rasti „aukso vidurį“. E.Kaniava įsitikinęs, kad jo nereikėjo ieškoti. „Žemai lenkiuosi ir orkestrui, ir chorui. Kužmarskytė, Gylys, Janutas buvo puikūs. Bet čia tas atvejis, kai man geriau nematyt, tik klausyt. Tuomet gaunu žymiai didesnę satisfakciją“, – atviravo E.Kaniava.

Grįžęs po „Paryžiaus katedros“ premjeros namo, profesorius sakė būtinai vėl pavartysiąs V.Hugo romaną. Nori prisiminti, kaip rašytojas traktavo savo knygos herojus. „Man labai patiko, kad operos režisierius Kvazimodo nesuluošino, nesubjaurojo. Man šis sprendimas žymiai priimtinesnis, nei jau susiformavęs stereotipinis“, – sakė E.Kaniava.

Jis negailėjo komplimentų Klaipėdos muzikiniam teatrui. „Aš esu gimęs Klaipėdoje. To niekuomet nepamirštu. Tiesa, ilgai gyvenau Vilniuje, buvau šiek tiek nutolęs. Bet dabar man nepaprastai gerą įspūdį daro uostamiesčio Muzikinis teatras, jo įvairiaplaniškumas. Akivaizdu, kad teatras yra ant labai gerų „bėgių“, – tvirtino profesorius, nuo šio rudens dažnai būsiantis Klaipėdoje. Klaipėdos universiteto Dainavimo katedroje jis turės savo klasę ir naujų studentų.