Eilėraščiai

Eilėraščiai

Mindaugas Valiukas

***

skrenda gandrai.
kruvini sparnuoti
durklai

***

vasaros karščiai.
vaikai, pasiimkit maudytis
ir kaliausę

***

vasaros kaitra
karščiausia kaliausei
storu medvilniniu švarku

***

katinas kvailai
iškišęs liežuvį, gyliai.
birželio sausra

***

neprigijus slyvaitė
šalia apsipylusios žiedais.
dvynės iš skirtingų pasaulių

***

po ilgų liūčių
išlindus pilnatis irgi turbūt
kiaurai permerkta

***

vis šviesiau ir šviesiau
senajam parke.
liepos meta lapus

***

nuleistom galvom
perdegę saulėgrąžų
žibintai

***

ko gedi saulėgrąžos?
stovi liūdnai
nuleidę galvas

***

ilgam nutyla gegutė.
mirtį kažkam
iškukavo

***

vėjas atnešė lapą
po nudžiūvusia liepa.
ruduo senam parke
Ilga kelionė

žaižaruojantis rudenio peizažas.
prasiskiedė nuo vaizdo
mieguistas mano kraujas

***

chrizantemos aromatas…
apie ką
aš kalbėjau?

***

atrodo miškas
priartėjo prie mano namų!
sprogsta pumpurai

***

sutemsta
nespėjus įsiūti sagos
ankstyvas ruduo

***

net vėjas neturi
prie ko prikibti –
švariai suvalyti laukai

***

lyg nenorėtų išleisti
vėjas pučia antims
į krūtines

***

nebyliai išskrenda žąsys –
rudenio vėjas
užėmęs gerkles

***

išskridus paukščiams
tas nepaliaujamas
šarkų tarškesys

***

saulėgrąža
liūdnai svarina galvą
o dar ir drugelis nutūpė!

***

nukrito lapai.
medžiai giraitėje.
kokie kreivi!

***

nupjautas medis
atidžiau pažvelgęs į kelmą
matai jo laimingiausius metus

***

krūpteli. nuo
pajudintos šakos už apykaklės
lašas

***

paskutinis bitės noras
prieš mirtį pamatyt
chrizantemą

***

G. G. – V.
dangus tau!
pravirkstančiai dėl
nulaužtos šakelės

***

ruduo sugrįžo.
o mūsų
vienu mažiau

***

argi ne pavasaris?
neatsistebi volungė
nuoga vyšnios šaka

***

trumpalaikis lietus.
nieks nepuola rinkti
skalbinių dėl tokio

***

lyg restauratorius kalkes
nuo freskos – pavasaris
sniegą nuo laukų

***

taip dar nebuvo –
ėmė erzint lakštingalos –
tiek jų!

***

vaikas
vytele čaižo orą.
parskrenda gulbės

***

ištrūkai į mišką
o klevai jau moja
nuogom šakom

***

kas patikės
kad baltas sniegas
iš tokio juodo dangaus

***

lyja lietus
ir tu palaistai
gėles ant palangės

***

skausmas veiduos
po kojom raudonos
klevo lapų žarijos

***

vasaros rytas
įteikiu tau gėlę
su bite

***

per tvorą
į svetimą sodą lipu
žydinčios vyšnios

***

nustojo lyti
kiekvienoje balutėje
po saulę

***

balotu keliuku
senukas vedas dviratį
vėlyvas ruduo

***

vėžės lauke
pilnos vandens
ruduo

***

vasaros karščiai
karvė melžėjai
uodega per veidus

***

šuo prarijo musę
užspringo.
lis

***

vaikščioti senajam
parke draudžiama –
sraigės

***

o kaipgi mes?
dreba šalty svogūnai
palikę lauke

***

varlės užvertę snukučius
su ilgesiu žvelgia į
išskrendančius gandrus

***

plūgas sujudina žemę.
balti skudurai vėjyje.
kirai

***

nebuvau grybaut
visą rudenį. atveža
didžiulę pintinę tėvas

***

kaip čia atsidūrė
laužo galvą vienišas klevas.
vėjas nukaista

***

medžiai
mojuoja nuogom šakom.
matau vėją

***

mylimosios raštelis
ant šaldytuvo gražiausia
šįryt man poezija

by admin