„Generation P“: mistinė Rusijos realybė kultinės knygos ekranizacijoje
Krizės krečiamas rusų kinas žiūrovams pateikė netikėtai malonią staigmeną – Viktoro Pelevino kultinės knygos „Generation P“ ekranizaciją.
Aivaras Dočkus
Šviesa tunelio gale
Rusijos kinas šiuo metu išgyvena siaubingą krizę. Filmai kepami pašėlusiu tempu beveik kaip Holivude. Aktoriai dirba 24 valandas per parą, studijos dūzgia, scenaristai niekada nemiega. Režisieriai dalija interviu į kairę ir į dešinę, girdamiesi būsimais šedevrais. Valstybės fondai finansuoja valdžiai patinkančius projektus. Laimingiausi ten kino kritikai, kiekvieną savo šalies kūrėjų juostą talentingai sumalantys į miltus. Tiesą sakant, rusų kritikams žodingumu neprilygsta net išraiškingiausi JAV filmų vertintojai. Tačiau paskutiniuoju metu Rusijos rašeivų tekstuose jau jaučiama neviltis. Kritiškas pasitenkinimas eiliniu „pravalu“ virsta piktoka pagieža.
Visagalio Nikitos Michalkovo nebebijoma, dabar jis – pajuokos objektas. Karikatūriškas, kaip ir visas rusų kinas. Ar gali tikėtis permainų, kai įtakingų dėdžių komisija nusprendžia, jog Rusija „Oskarų“ lenktynėms pristatys labai jau vidutinišką dramą (užtat su gigantomanišku „Sibiro kirpėjo“ užmoju) „Kraštas“?..
Vis dėlto pasirodė šviesa tunelio gale, filmas – orientyras, punktyrinė nukreipiamoji linija. Keisčiausia, jog kultinio rašytojo V.Pelevino kultinės knygos „Generation P“ ekranizacija sąlyginai rusiška.
Nepasidavė diktatui
Pirmieji signalai apie rašomą scenarijų pasiekė dar 2004-aisiais. Romanas tuo metu kaip tik buvo „ant bangos“.
Projekto ėmėsi scenaristas, prodiuseris, režisierius Viktoras Ginzburgas, paauglystėje kartu su tėvais emigravęs į Ameriką. Išgarsėjo jis muzikiniais vaizdo klipais žinomiems JAV dainininkams. Būtent Viktoras į plačius vakarietiškus vandenis išplukdė rusų roko grupę „Gorkij park“. Be to, jis susuko ne vieną reklaminį filmuką garsioms kompanijoms. Pokalbyje su rusų žurnalistais V.Ginzburgas išrėžė, jog visada jautė priešiškumą sovietiniam režimui. O meilę savo šaliai apibūdino negailestingai: „Myliu Rusiją dėl to, jog ji kvaila iki beprotybės“.
Filmavimas prasidėjo 2006-aisiais, tačiau darbai kelis kartus buvo nutraukti dėl režisieriaus nesutarimų su prodiuseriais. V.Ginzburgas nepasidavė diktatui. Jis rado genialią išeitį – „Generation P“ rėmėjais tapo kompanijos, kurių prekiniai ženklai minimi knygoje ir filme. O jų tikrai nemažai. Ir pavadinimai – skambūs.
Daug diskusijų kilo dėl pagrindinio aktoriaus pasirinkimo. Reklamos šulo Vavilono Tatarskio vaidmenyje – ne koks pripažintas Rusijos grandas, o iš abejotinos vertės veiksmo filmų pažįstamas Vladimiras Epifancevas. Pats kuriantis trumpojo metražo filmus aktorius ne sykį pašiurpino žiniasklaidą atviravimais apie rusų kino industrijoje vyraujantį „žemo lygio šlamštą“.
Talentingai sudėliota
Nenuostabu, jog Rusijos kino kūrėjų aukštuosiuose sluoksniuose į „Generation P“ gimimą buvo žiūrima su ironiška šypsena ir be jokio palaiminimo. Todėl filmavimas ir montažas su priverstinėmis pertraukomis užsitęsė iki pat šių metų pradžios.
Kuomet ekranizuojamas kultinis romanas, pirmieji klausimai – koks scenaristo ir režisieriaus santykis su kūriniu? Koks medžiagos ir interpretacijos santykis? Kaip režisierius supranta ir jaučia istorijos pulsą, ar teisingai renkasi aktorių komandą? Regis, V.Ginzburgas susigyveno su V.Pelevino pasauliu kaip Frankas Darabontas („Pabėgimas iš Šoušenko“, „Žalioji mylia“, „Rūkas“) su Stepheno Kingo personažais ir istorijomis.
„Generation P“ neatrasite jokių revoliucijų, tiesiog viskas talentingai sudėliota „į lentynas“. Galbūt drąsesnių sprendimų pritrūksta, bet jų ne ypač ir reikia. Svarbiausia – istorija, epocha, veikėjai. Juodas „pelevinis“ humoras, niekur nenuslystantis į banalius pokštus. Tiksliai sudėlioti akcentai. Pagal nepriklausomo kino dėsnius.
Vavileno Tatarskio personažas įtikinamas – V.Epifancevas nekuria vaidybos zigzagų, jis „holivudiškai“ sugauna charakterio liniją ir laikosi jos nuo pirmųjų iki paskutiniųjų titrų. Ir nors antraplaniai personažai, kaip visuomet, bando nustelbti pagrindinį herojų efektingais minišou, žiūrovas išlieka ištikimas Vavilenui.
Teisinga kryptimi
Meistriškumą ir fantaziją režisierius V.Ginzburgas įjungia ten, kur to reikalauja siužetas, – reklaminiuose klipuose ir narkotinėse herojaus klajonėse.
Kompiuterinė grafika naudojama atsargiai. Ji tik praturtina pasakojimą, neleisdama atitrūkti nuo esmės. Aštriu sąmoju badantys V.Pelevino sukurti dialogai ir monologai sminga į dešimtuką. Prieš mus – rusiško reklamos verslo grožybės ir tuštuma. Vieni laužo galvą dėl šūkių, kiti – dėl valdžios ir pinigų. Užsakovus nušauna, o kūrėjai gyvena. Jeigu nesigilina, kas ir kodėl už kelias „niekalo“ minutes moka kosmines sumas. Dabar jie – penktoji valdžia. Vairuotoją gali paversti populiariausiu politiku. Liaudis tiki tuo, ką rodo šventoji dėžutė.
„Dabar nauja mada. Užsakovai specialiai prašo, kad pagamintume šlamštą. Nes nori, kad konkurentai matytų, kaip jie gali tuščiai taškyti pinigus“. Tokie vieno herojaus žodžiai geriausiai atspindi ir šiuolaikinį rusų kiną. „Generation P“ – netikėta išimtis. Režisierius nutvėrė knygos ritmą, ir, atrodo, jog filmavimo bei montažo metu suprato, kad eina teisinga kryptimi. Todėl juosta organiškai įgauna pagreitį. Ir prieš pabaigą visos upės susibėga į jūrą. Komedija. Tragedija. Filosofinė drama. Politinis trileris. Kas tik nori. O tiksliausiai – mistinė Rusijos realybė.
P.S. Filmui „Generation P“ sulaukus palankių vertinimų, V.Ginzburgas paskelbė, jog imsis ekranizuoti kitą V.Pelevino kūrinį – „Empire V“. Apie rusiškus vampyrus. Kažkam vėl smagiai klius.
Naujas filmas
Pavadinimas: „Generation P“.
Šalis: Rusija.
Premjera: Lietuvoje – nežinoma, Rusijoje – 2011 m. balandžio 14 d.
Žanras: komiška drama.
Trukmė: 99 min.
Režisierius: Viktoras Ginzburgas.
Prodiuseriai: V.Ginzburgas, Gina Ginzburg, Aleksejus Riazancevas, Stanislavas Jeršovas.
Aktoriai: Vladimiras Epifancevas, Olegas Taktarovas, Renata Litvinova, Michailas Jefremovas, Andrejus Fominas, Sergejus Šnurovas, Vladimiras Menšovas.
Scenaristai: V.Ginzburgas, G.Ginzburg (pagal Viktoro Pelevino romaną).
Operatorius: Aleksejus Rodionovas.
Kompanijos: „Room“, „Rambler Media“, „Generation P“.
Siužetas: Apsukrus vyrukas Vavilenas Tatarskis netikėtai aptinka savyje išskirtinį talentą kurti pribloškiančius reklaminius šūkius. O metas šiam verslui pats parankiausias – žlunga Sovietų Sąjunga, užsienio kapitalui atsiveria vartai į milžinišką Rusijos rinką. Reklamos reikia visiems – ir galingoms kompanijoms iš Vakarų, ir vietiniams rusų banditams. V.Tatarskis skuba pasinaudoti savo didžiuoju gyvenimo šansu…
