Gerbiamieji “Gintaro lašų“ skaitytojai,
drįstu Jus trukdyti pranešimu, kad pseudonimas „Pelkių Vanda“ ir aš – Sigita Kondratienė – visai nesusiję vardai. Kodėl? Po publikacijos „Raštingieji beraščiai“ susilaukiau ne tik „požeminių“ užuominų apie tariamą mano autorystę, bet ir tiesioginių teiginių, kad ir tą Paklodę galėjau parašyti tik aš. Deja, turiu Jus nuliūdinti – tai ne mano rašinys. Pirmiausia Jūs, kaip skaitytojai, bent intonaciškai turėjote pajusti, kad tai ne mano stilius – žinoma, jei meška nėra visai užmynusi Jūsų ausų. Antra – jau seniai nebeskaitau tokios Produkcijos, kokią, pasirodo, kai kas mėgsta net ir itin atidžiai pavartyti, net ir itin smulkmeniškai aptarti: A.Pilipavičiaus knyga – Pelkių Vandos skaitinių „Viršūnė“. Trečia – literatūrinėje spaudoje pasirašinėju tik vienu pseudonimu – Kondratienės. Šiuo teiginiu dar gal net prieš dvylika metų pirmiausia atsikirtau tokiam R.Skunčikui. Vis dėlto ir Pelkių Vanda galėjo rašydama(-as) pagalvoti, ar neužtraukia mūsų literatų, visai nepakančių bet kokioms pastaboms apie savo Produkciją, rūstybės ant kito viešojo skaitytojo – visai niekuo dėto. Taigi.
Su geriausiais linkėjimais Jums, „Gintaro lašams“, ir Pelkių Vandai – Sigita Kondratienė
