Gyvenimo realijas narstė šokiu

Gyvenimo realijas narstė šokiu

Scenos iš L.Michalkevič šiuolaikinio šokio spektaklio ,,Gyvenimo realijos”, parodyto Klaipėdos dramos teatre. Algimanto Kalvaičio nuotraukos

Violeta Milvydienė

Klaipėdos universiteto Menų fakulteto
Choreografijos katedros lektorė

Klaipėdos universiteto Menų fakulteto koncertų salėje iškilmingai įteikti diplomai dar dvylikai 34-osios Choreografijos katedros laidos absolventų. Aidėjo Alma mater vadovybės atstovų, pedagogų, artimųjų, draugų ir jaunesniųjų kolegų sveikinimai, švytėjo diplomantų veidai. O visai neseniai nuskambėjo paskutinieji studijų akordai – buvo parodyti gražūs ir prasmingi diplominiai darbai, kuriuos ir norėtųsi prisiminti.

Diplominiai darbai – spektakliai

Dauguma baigiamųjų darbų – savotiški choreografiniai spektakliai, kurių scenarijų, režisūrą (dažnai – ir scenografiją, kostiumus, net apšvietimą) kūrė patys studentai. Tiesa, matyti spektakliai – įvairialypiai, skirtingi savo stiliumi bei trukme, mažiau ar daugiau brandūs, priklausomai nuo galimybių, vidinių ir išorinių sąlygų. Mat vieni jų buvo parodyti mokyklose ir gimnazijose, kiti pristatyti koncertų salėse ar net teatruose.

Iš visų išskirčiau keletą. Tai E.Rudytės ir V.Stirbio surežisuota dviejų dalių koncertinė programa, įgyvendinta Žvejų rūmuose kartu su žymiais uostamiesčio kolektyvais ,,Vijurku” (vad. V.Šleinienė) ir ,,Vėtra” (vad. V.Šleinius). Taip pat – I.Syčevos klasikinio šokio leksika pagrįstas baleto spektaklis ,,Bjaurusis ančiukas”, kurį ji pastatė Plungės meno mokyklos Choreografijos skyriaus auklėtiniams. Tarp įdomesnių – ir G. Nutautaitės tautinio šokio pagrindais sukurta ,,Miško pasaka” Panevėžio ,,Grandinėlėje” (vad. Z.Rimkuvienė).

Studijavo užsienyje

Tačiau pačiu brandžiausiu ir išsamiausiu darbu pripažintas Lauros Michalkevič šiuolaikinio šokio spektaklis ,,Gyvenimo realijos”, parodytas Klaipėdos dramos teatro mažojoje salėje.

Laimėjusi konkursą pagal ,,Sokrates Erasmus” programą, Laura net metus studijavo Stokholmo (Švedija) šokio koledže (Danshogskolan univerity college of dance), kur įgavo naujų modernaus, flamenko, džiazinio šokio žinių.

Prisiminus netolimą istoriją, reikėtų paminėti, jog šioje srityje pirmąja ,,kregžde” tapo teatrologijos magistrantė A.Šeiko-Sarulienė, išvykusi tęsti choreografijos mokslus Roterdamo (Olandija) šokio akademijoje. Kiek vėliau Stokholme mokėsi M.Kavaliauskas, kuris grįžęs apgynė diplomą Choreografijos katedroje. Praėjusių metų semestrą ten pat studijavo A.Bareikytė ir A.Abromavičiūtė, o Rygoje (Latvija) – ketvirtakursės L.Geraščenko ir A.Venskienė. Pagal pasikeitimo programą mūsų katedroje šokio meno paslaptis stengėsi pažinti dvi studentės iš Rygos pedagoginio universiteto. Visa tai – itin skatintinas ir sveikintinas reiškinys.

Verčia susimąstyti

Grįžtant prie ,,Gyvenimo realijų”, tenka pripažinti – šis šiuolaikinis spektaklis suformavo postmodernistinio, net avangardinio šokio įspūdį.

Jame netikėtai, kiek drastiškai, o kartais – buitiškai ir kiek ironiškai vaizduojami žmonių gyvenimo epizodai, ypač išryškinant negatyviuosius mūsų visuomenėje vykstančius reiškinius.

Štai besaikis, neplanuotas gimdymas čia asocijuojasi su mažų stalo teniso kamuoliukų mėtymu, o kvaišalų vartojimas baigiasi beviltiškai – mirtimi, ir scenoje lieka iš žemės supiltas kapas.

Vaizdingą ir savitą funkciją atlieka statybiniai karučiai, virvėmis surištos rankos – pančiai, traktuojantys žmogaus nelaisvę, raiščiu ant akių išryškinama raudonoji gyvenimo linija, kailinės kepurės simbolizuoja Sibiro tremtį, o raudoni vyrų sijonai – tai, jog lytis neišskiriama.

Gilu, prasminga, verčia susimąstyti…

Pasitelkė profesionalus