Į kelionę – V.Pinkevičiaus tapybos labirintais
Rita Bočiulytė
r.bociulyte@kl.lt
Vasarą jūros trauka stipresnė. Arčiau jos traukia ir menininkai. Štai klaipėdietis tapytojas Vidas Pinkevičius iškabino savo paveikslus Girulių bibliotekos ir bendruomenės namų galerijoje – gal daugiau žmonių juos pamatys.
Kad kuo ilgiau nesibaigtų
Nebe pirmą kartą dailininkas savo parodą pavadino vienu talpiu žodžiu: anksčiau buvo „Kelias“, dabar – „Kelionė“.
Jo daugiafigūrėse, dinamiškose kompozicijose nerimastingai skubančių, besiblaškančių personažų skruzdėlynas kiekvienąsyk atsiveria vis kitaip, formų ir faktūrų sūkuriuose, turtingose spalvinėse dermėse ir potėpų raizgalynėje užkoduotomis simbolinėmis prasmėmis ir filosofinėmis potekstėmis. Ir pats jų autorius kelionę gyvenimo ir kūrybos labirintais tęsia nedvejodamas, skubėdamas ir melsdamas likimo, kad kuo ilgiau ji nesibaigtų. Toks magiškas tos kelionės stebuklas, kurio motyvas nuolat spurda filosofiškai mistiniuose, fantastinių vaizdinių ir įžvalgų sklidinuose V.Pinkevičiaus paveiksluose.
Niekada neatostogauja
Rudenį 60-metį švęsiantis jų autorius niekada neatostogauja, į savo dirbtuves kasryt žingsniuoja lyg į darbą, tapo ir piešia neprarasdamas azarto net savaitgaliais.
Tūkstančiai paveikslų, šūsnys piešinių per tris intensyvios kūrybos dešimtmečius baigia užkariauti visą jo studijos erdvę, o jis vis pradeda naujus, kai pritrūksta drobės, užtapo senus arba griebiasi eskizų blonknoto. Reto darbštumo ir produktyvumo kūrėjas ištikimai laikosi priesako „Nė dienos be paveikslo“.
Parodai Giruliuose V.Pinkevičius atrinko naujausius nedidelius, panašaus formato darbus, nutapytus pernai ir šiemet. Jie visi sulipo į vientisą ekspoziciją, charakterizuojančią dabartinę autoriaus sielos ir tapybos būseną. Kaip pastebėjo jo kolega tapytojas Juozas Vosylius, šiuosyk V.Pinkevičiaus drobės kaip niekad anksčiau dvelkia ramybe, galbūt jo tapybos ekspresijai savotiškos pusiausvyros suteikia gilūs, sukaupti, subtilūs žemės spalvų tonai.
Kupini egzistencinės įtampos
Iš tikrųjų dailininko taybos maniera mažai kuo pasikeitusi, nuo savojo kelio jis „nenuklydo“, liko ištikimas koloristinei, ekspresyvios tapybos mokyklai, savo skubriam, smulkiam potėpiui, mėgsta varijuoti tomis pačiomis temomis ir motyvais. Prieš 36 metus, išsyk po studijų Vilniaus dailės institute (dabar – Vilniaus dailės akademija), Klaipėdoje apsigyvenęs tapytojas, be kita ko, nuolat tapo jos senamiestį, kuris jo fantasmagorinėse drobėse pilnas kaitos ir dinamikos, neramių autoriaus minčių ir gilaus spalvų švytėjimo.
Egzistencinės įtampos kupini V.Pinkevičiaus peizažai ir figūrinės kompozicijos, besiremiančios lietuvių liaudies folkloru ar bibliniais siužetais, tarsi atkeliavę iš nenusakomo laiko, bet artimi ir suprantami šiuolaikiniam žmogui – pasimetusiam, abejojančiam, tuščiomis akimis žvelgiančiam į dangų…
V.Pinkevičiaus paveikslai Girulių bibliotekos ir bendruomenės namų galerijoje kabos iki birželio 21-osios. Vėliau paroda bus perkelta į Klaipėdos koncertų salę, kurioje visą mėnesį dar bus galima gėrėtis ištobulinta autoriaus meistryste, plačiu koloristiniu diapazonu, improvizacijos laisve ir stilistiniu lengvumu.
