PARODŲ ATSPINDŽIAI
“Individualistai”: dešimt metų tapybos horizontuose
Goda GIEDRAITYTĖ
Konvulsiškai raudonos spalvos žiede ištrykšta geltonas potėpis. Storas dažų sluoksnis dar kvepia savo tikrąja prigimtimi ir ingredientais. Kvepia ne tik dažai, kvepia metai… Ant Klaipėdos dailės parodų rūmų sienų – tapytojų grupės “Individualistai” dešimties metų rezultatai – neįkainojamas bendradarbiavimo, sąveikos, įtakų palikimas.
Sugrįžo prie ištakų
Ekspozicijoje pristatomi 65 tapybos darbai, sukurti 1993-2003 metais. Simboliška, bet būtent Klaipėdos dailės parodų rūmuose “Individualistų” grupė surengė pirmąją savo parodą.
Dabar grupę sudaro 16 narių, tarp kurių jau pripažinti klasikai – Aloyzas Stasiulevičius, Rimas Zigmas Bičiūnas, Leonardas Tuleikis, Svajūnas Armonas, Jonas Daniliauskas bei savo kūrybinį kelią atradę, bet vis dar priskiriami jauniesiems – Raimondas Savickas, Ričardas Bartkevičius, Gintaras Palemonas Janonis, Aleksandras Vozbinas. Visų jų darbus galime pamatyti jubiliejinėje parodoje. Klaipėdai joje atstovauja Algimanto Jusionio, Juozo Vosyliaus ir Vido Pinkevičiaus drobės.
Ieško harmonijos
Pagrindiniai grupę jungiantys bruožai: ekspresija, emocija, spalva, pagarba tradicijai ir meno elitarizmui, individualaus kūrybinio stiliaus paieškos, menininko išskirtinumo, savitumo reikšmė.
Pasak vilniečio tapytojo A.Stasiulevičiaus, skirtingas menines individualybes jungia ištikimybė spalvų menui.
“Individualistai” vengia šokiruojančių, stipriai deformuotų plastinių formų, ieško harmonijos, spalvų, faktūrų, potėpių sintezės.
Spalvų vedami
Ekspresyvus spalvos gaivalingumas, stilingi dažų nuvarvėjimai, drąsūs spalvų kontrastai A. Jusionio drobėse susijungia į vientisas peizažines perspektyvas. Pastarąsias papildo geometriškos J. Čeponio bei R. Lankausko spalvų dėlionės bei liaudies meno koloristikai artimesni R. Bičiūno ir L. Tuleikio darbai.
Jauniausi grupės atstovai R. Savickas, G. P. Janonis, R. Bartkevičius išsiskiria “nešvaria” tapyba, sunkiu potėpiu, persmelktu tradicinės lietuviškos koloristikos pajauta. Atsisakoma klasikinio estetinio žvilgsnio, išieškotos kompozicijos – viskas paaukojama ekspresijos ir emocijos, teminių novacijų išryškinimo labui.
Tarp figūros ir abstrakcijos
Pastelinė, netgi “bespalvė” A. Giedrimo tapyba konstruoja suabstraktintos tikrovės versiją, būdingą ir R. Lankausko bei G. Uogintaitės kūriniams.
Tačiau daugelis autorių parodoje eksploatuoja tarpinę grandį tarp figūratyvo ir abstrakcijos. Tai R. Bartkevičius, A. Jusionis, R. Bičiūnas, J. Čeponis, L. Tuleikis, A. Stasiulevičius. Tuo tarpu aiškų figūros kontūrą brėžia galbūt tik S. Armonas, R. Savickas, J. Vosylius, J. Daniliauskas, V. Pinkevičius.
Romantiškas kuždesys
Pastarojo autoriaus darbuose dominuoja spalvos virpesys, futuristinio judesio potėpis, deformuotos erdvės sklaida. Iliustratyvinė J. Daniliausko plastika, putnios žmogelių ir gyvūnų apimtys, niuansuota spalvinė paletė ekspozicijai suteikia romantiško kuždesio. Pastarasis prasismelkia ir pointilistinėse J. Vosyliaus kompozicijose bei mitologizuotuose S. Armono darbuose, tačiau čia jis neretai virsta saloniniu kaprizu.
Už elitiškumo skydo
Šiame kontekste atvirai grupės deklaruojamas tapybos ir meno apskritai elitiškumas, bandymas atsiriboti nuo šiuolaikinio meno ieškojimų, priskiriant sau profesionaliosios lietuviškos tapybos tradicijos tęsėjų vaidmenį, yra ne tik kvestionuotinas fenomenas. Tai netgi absurdiškas mėginimas paneigti supantį pasaulį ir natūralų jo raidos vyksmą.
Sekimas tradicija ir jos interpretavimas yra vienas iš pamatinių postmodernizmo postulatų. Todėl “Individualistai”, akcentuodami sąsajas su ja (tradicija), neišvengiamai tampa šiuolaikinės kultūros reiškiniu ir dalimi.
Vernisažas be autorių
Džiugu, jog toks gausus tapytojų, pristatančių skirtingas kartas, mokyklas ir menines tradicijas, būrys, solidžiai reprezentuojantis dabartinės lietuvių tapybos esatį bei tendencijas, eksponuoja savo darbus Klaipėdoje. Vis dėlto maga pasvarstyti, kodėl toks įvykis, kaip dešimtmečio sukaktis, nesulaukė didesnio pačių autorių dėmesio: be klaipėdiečių, vernisaže tik A.Stasiulevičius teikėsi atstovauti vilniečių tapytojų gretoms. Gal čia kalta grupės iniciatoriaus taip lengvai uostamiesčiui priklijuota “provincijos” etiketė?.. Bet argi provincijos sąvoka apibrėžiama tik atidarymo svečių skaičiumi? Gal vis dėlto – pačių autorių dėmesiu savo grupės istorijai ir kolegų veiklai?..
…O plačioji visuomenė su “Individualistų” dešimtmečio paroda susipažinti dar turi pakankamai laiko – Klaipėdos dailės parodų rūmuose ji veiks iki vasario 22-osios.
