Iš gyvenimo slydo nirvanon

Iš gyvenimo slydo nirvanon

Gitana Gugevičiūtė

Vieną viduržiemio dieną ant miesto leidosi migla, temperatūra kilo, šaligatvių stiklu, užlietu vandeniu, užpakaliais čiuožinėjo vaikai, į kaulus smelkėsi drėgmė, svyrinėjo poros, dingo bobelės ir barzdoti seniai, ištuštėjo parduotuvės, bet daugėjo draugystės ir meilės jaukiuose namuose, baruose, landynėse ir įvairaus lygio viešbučių kambariuose. Įtartini tipai, stovintys akistatoje su nestabiliu pasaulio paviršiumi, atrodė aiškiai bejėgiai, nuolankūs ir reikalaują priežiūros.

Margarita B. tą dieną kaip tik grįžo iš parduotuvės nešina dviem rašikliais, nebrangiu vynu, rūkytu šoninės gabalu ir rašomojo popieriaus pakuote, kuri, čiuožiančiam ant užpakalio vaikui pasipainiojus Margaritai B. po kojomis, įkrito į balą ir gerokai sušlapo. Margarita B., motiniškai bardama vaiką, paskubėjo pasitraukti į šalį pamačiusi dar tris traukinuku artėjančius vaikus, kurie keldami sąmyšį ir taškydami purslus į šalis, panėšėjo į katerį arba trivietę irklinę valtį, šturmuojančią finišo liniją.

Margarita B. jau buvo brandaus amžiaus moteris, savo jaukios buities lentynėles apstačiusi Budos skulptūrėlėmis, Indijos drambliukais, pajūrio akmenėliais, nuo amžių patamsėjusiomis šeimos relikvijomis; sienas nukabinėjusi ikonomis ir žalvariniais kryžiais, o prie židinio patiesusi seną šerno kailį su išbyrėjusiais šeriais. Margarita B. nusprendė pradėti rašyti, nes jos siela, kaip ir kūnas, jau atrodė subrendusi į savo draugiją pasikviesti Mūzą ir galinti su jos pagalba visiems parodyti, kaip lengvai ir esmingai galima dėstyti mintis ir bendražmogiškąją patirtį.

Margarita B., atrakinusi buto duris, prieškambaryje nusiavė aulinukus, atsainiai atsisagstė paltą, pakiliai įsiūbavo į kambarį (vienoje rankoje laikydama popieriaus pakuotę, kitoje – maišelį su vynu, šonine ir rašikliais), įsijungė grotuvą su mylimiausiu “Enya” disku, uždegė keletą žvakių, prie židinio pastatė vyną, ant šerno numetė popierių ir rašiklius, ant virtuvinės spintelės padėjo šoninę. Ir tik muzikai bei žvakių šviesai pasklidus po namų kampus, nusimetė paltą.

Margarita B. liko stovėti su permatoma žalio tiulio suknele ir raštais margintomis kojinėmis. Krėtė drebulys, bet Margarita B. jautė, kad tai – kūrybinis drebulys, kuriam sumažinti ji atsidarė butelį vyno ir, prisipylusi didžiulę taurę, pasveikinusi pati save, nugėrė keletą gerų gurkšnių. Gerdama ji galvojo apie būsimos literatūrinės sensacijos siužetą, kuris turėtų laužyti klasikinio romano struktūros sampratą, ir apie pagrindinę romano temą – meilę, kuri, šiaip jau būdama banali arba banaliai aprašoma, josios romane turėtų skleistis per pasąmonės vaizdinius ir archetipus beigi pagrindinio veikėjo dualistinės asmenybės konfliktus ir kolizijas su savimi pačiu.

Margarita B. neskubėdama krovė į židinį malkas, garsiai pritarė meditatyviajai “Eny’ai” ir jautė, kaip namuose pamažu susikuria kūrybai tinkama aura, o nesuvaldomas drebulys ir kūrybinis nervas bazuojasi vienoje kūno vietoje – krūtinėje.

Spragsint malkoms židinyje ir įpusėjusi antrąją taurę, Margarita B. vis dar nepamiršo, kad šiandien rytą išsiskyrė su Ernestu D. ir sau prisiekė pradėti naują – kūrybinį gyvenimą, kuriame nebus vietos nuolatiniams ir amžiniems ryšiams su žmonėmis, vyru, vaikais ir buitimi, ir tik intensyvus protinis darbas bei bohemiška laikysena taps gyvenimo credo. Ant šerno kailio ji išdėliojo sudrėkusius lapus, krūvoje paliko sausuosius, už ausų užsikišo abu rašiklius ir pritūpė ant vienos pliauskos, nebetilpusios į židinį. Giliai įtraukusi cigaretės dūmą Margarita B. pešiojo savo būsimo teksto metaforų skaidulas, audė stilistiškai margą audinį ir bandė sudėlioti prasminius kirčius ir akcentus. Ji reflektavo pagrindinio veikėjo vidinį pasaulį ir retrospektyviai komplikavo skaitytojo pažintį su pagrindiniu veikėju.

Vidinio imperatyvo vedina Margarita B. virtuvėje papjaustė dailiomis griežtelėmis šoninę, papuošė ją petražolėmis ir brokoliais, pakeitė naujomis jau sudegusias žvakes, atsisėdo lotoso poza, baltą popieriaus lapą padėjo ant knygos “Pasaulio dailė”, intensyviai mąstydama vieną po kitos surūkė dvi cigaretes ir tuo pat metu dideliais gurkšniais gėrė vyną. Užkandžiaudama šonine Margarita B. bandė sustabdyti smegenis apimantį svaigulį ir minčių apie Ernestą D. laipsnišką įsiviešpatavimą jos kūrybinėje laboratorijoje. Tarytum įvykus prašviesėjimui, Margarita B. suvokė, kad Ernestas D. tebuvo išnaudotojas ir egoistiškas patinas, nesugebąs įsipareigoti, pasirūpinti ir rūpintis, todėl, kaip dar aiškiau suvokė Margarita B., jų išsiskyrimas buvo neišvengiamas, savaime suprantamas ir būtinas, nes ji, kaip staiga suprato, irgi moteris, kuri mėgsta dėmesį ir ne tik tada, kai degustuojami jos pagaminti valgiai.

Margarita B. į taurę supylė paskutinį lašą vyno, pajuto, kad Mūzą į kampą įvarė juodos mintys apie realybę, todėl lengvai svyrinėdama įsispyrė į aulinukus, apsivilko paltą ir, užrakinusi duris, žengė į čiuožykla virtusį miestą, kurio vaikai, dieną čiuožinėję užpakaliais, jau miegojo, savo slidų darbelį tebedirbo migla ir naktinės parduotuvės, kurių vienoje, arčiausiai namų, Margarita B. nusipirko dar vieną butelį vyno.

Ėjimas pažliugusiu pasaulio veidrodžiu Margaritai B. panėšėjo į vaikščiojimą gyvenimo ašmenimis arba vaikščiojimą lynu, po kuriuo žiojėjo egzistencinė tuštuma ir niekada neišsipildysiantys gyvenimo lūkesčiai. Kai antrą kartą šią dieną ji įžengė į savo nuosavą būstą, Margarita B., vis dar purtoma kūrybinių minčių drebulio, susmuko ant seniai nebegyvo šerno kailio ir, nevikriais judesiais bandydama atidaryti butelį, žiūrėjo, kaip nuo aulinukų išradingai kyla garas.

Margarita B. žinojo, kad jos romane visu baisumu ir žiauria tiesa turi atsiskleisti gyvenimo reliatyvumas ir efemeriškas žmogaus vaidmuo jame, todėl išgėrė keletą gurkšnių tiesiai iš butelio ir vėl užsirūkė cigaretę. Baisiausia, ką pajuto šią minutę Margarita B., tai, kad ji nebespėjo fiksuoti savo minčių ir pačios genialiausios grasino pradingti nežinioje. Čiuptelėjusi už kairiosios ausies ji rašiklio neberado. Neberado rašiklio ir už dešiniosios ausies. Palto kišenėje sugraibė makiažo pieštuką ir ant susiraičiusio popieriaus lapo galų gale nusprendė nutupdyti plevenantį romano pavadinimą.

Margarita B., brūkštelėjusi trejetą žodžių, atsiduso, dar gurkštelėjusi vyno išsitiesė ant šerno kailio, galvą užsiklojo paltu ir klausydamasi, kaip seniai namuose nebemuzikuoja “Enya”, lengvai užknarkė. Židinyje geso liepsnos, pamažu stingo nutekėjusių žvakių varvekliai. Ant susiraičiusio popieriaus lapo, nevikria rašysena išstenėtas, švietė Margaritos B. pavadinimas:

“Slidi gyvenimo nirvana”

Romanas

by admin