Iškyla žmogaus sielos katedra
Gitana Gugevičiūtė
Pradėsiu nuo keistos nuostabos: opera „Paryžiaus katedra“, žiūrovams rodoma nuo 2005-ųjų rugpjūčio ir tikrai turėjusi sukelti nemažą rezonansą tarp specialistų, iki šiol taip ir nebuvo kiek išsamiau recenzuota.
 |
| Arkivyskupas Frolas (A.Kozlovskis) ir jo globotinis Kvazimodas (E.Kučinskas) Esmeralda (R.Petrauskaitė) šoka su ožkele. . |
Sudėtinga perprasti
Kodėl? Pagrindinės priežastys, matyt, žanro sudėtingumas ir konkrečiai šio pastatymo keistas monolitiškumas, „tvarka“, neleidžianti susiformuluoti kiek problemiškesnių kritinio teksto konstravimo dominančių.
Sudėtinga perprasti ne tik tiršto libreto materializavimąsi scenoje, bet ir kitus operos žanre dominuojančius dalykus: muzikinę partitūrą, choreografiją, operiniam dainavimui būdingas sąlygas, derinamas su aktoriniu vaidmens apipavidalinimu. Todėl ir šis tekstas – daugiau bandymas apmąstyti reginio paliktą įspūdį nei analitinė recenzija.
Svariu ir tikrai netendencingu spektaklio vertinimu derėtų laikyti O.Petkevičiaus straipsnyje „Minkštakūnių medūzų publika ir teatriniai eksperimentai“ išsakytas mintis. Keliose pastraipose teatrologas suformuluoja spektaklio esmę: išradingą spektaklio režisūrinį sprendimą, puikų mizanscenavimą, kontrastų poetiką, prieštaravimų kupiną personažų dvasinį pasaulį; vertingus vaidmenis (Esmeraldos – ypatingų pagyrų susilaukė R.Petrauskaitė, teigiamai vertinta ir J. Tretjakova; Frolo – A.Kozlovskis)…
Veikia „koziriai”
 |
| Giudiulės (L.Ramelienė) vaidmuo kupinas tragizmo, didžiulio emocinio turinio. |
Bet kokį žiūrovą – ar tai būtų nuolatinis, nuoseklus, patyręs ir kompetentingas ar tik „reklamos auka“ – veikia „koziriai“. „Paryžiaus katedros“ koziriai – galbūt nulemiantys ir auditorijos amžių – bent du – popscenos žvaigždės D.Norvilas (Deivis) ir E.Kučinskas.
Apie vieno patraukliai sukurtą vaidmenį galiu tik nujausti, apie kitą (t.y. E.Kučinską) drįstu teigti (jau mačiusi spektaklį), kad jis – puikus.
Sceninė E. Kučinsko patirtis, specifiniai vokalo duomenys, prigimtinis artistiškumas greičiausiai lemia subtilų aktoriaus užgimimą (o gal tiesiog profesionalų prisitaikymą naujoje erdvėje).
Bet pagrindinė intriga pamatyti spektaklį vis dėlto buvo ne kviestinės žvaigždės, o režisierius. Sąžiningai atsakau už žodžius: R. Kaubrys tampa Klaipėdos muzikinio teatro „vizitine kortele“. Trijų veiksmų opera – didelės apimties kūrinys, todėl reikia nemažai jėgų bei talento suvaldyti žiūrovo dėmesį, užburti jį, „pasiimti“.
Kaip tai daroma? Elegantiškai ir taupiai žongliruojant simboliais (kiaušinis, lopšys, paukščiai; spalvos), subtiliai mizanscenuojant, individualizuojant personažų charakterius; užhipnotizuojant originalia ritmine plastika, netikėtomis šokio figūromis – choreografas A.Liškauskas padirbėjo iš peties.
Stoja į savo vietas
Pirmasis veiksmas tarytum skatina išankstinę nuostatą, jog laukia gražus, bet gana monotoniškas vaizdas… Nuo idiliškos scenos, kurioje Giudiulė (akt. L.Ramelienė) reiškia savo meilę gimusiai dukrelei Agnesei, nuo akimirkos, kai ji lopšyje vietoje savo žavios dukrelės aptinka klaikų luošį ir išdainuoja ją apėmusį sielvartą ir sielos nerimastį, metamasi į po keliolikos metų mieste vykstančios šventės sūkurį. Jame pristatomi visi pagrindiniai operos personažai (Kvazimodas –E.Kučinskas, Esmeralda – R.Petrauskaitė, arkivyskupas Klodas Frolas – A.Kozlovskis ir kiti). Čia formuojasi spektaklio konfliktas ir visų grožiu „debiutuoja“ spektaklio minia. Ji – aktyvus, aistringas, gerai treniruotas organizmas, sukuriantis nuolatinio gyvumo, aktyvumo, gausos, dinamikos įspūdį.
Bet per antruąjį veiksmą, kai vis aiškiau perprantamos veikėjų būsenos, tikslai ir motyvai, kai atsiranda daugiau individualaus veiksmo, viskas stoja į savo vietas – uždraudžiama kalbėti apie iliustratyvumą ar monotoniją.
Stebina gausa ir saikas
 |
| Paukščio simbolika, įvairiais pavidalais ir formomis atsirandanti spektaklyje, bene geriausia metafora, kurios tūryje – ir žmonių visuomenė, ir žmogaus kūne slypinti nerami dvasia, balansuojanti tarp žemojo pasaulio ir dangaus. Nerijaus Jankausko nuotraukos |
Opera išsiskiria muzikalumu (jos autorius Z. Liepinis 1997-aisiais buvo apdovanotas Didžiuoju Latvijos muzikos prizu) ir vizualumu – stebina reginio detalių gausa, ir saikas, kuriamo paveikslo neleidžiantis paversti simbolių, spalvų, žodžių sąvartynu.
Spektaklio fizinis veiksmas ištrūksta iš romantizmo dvasia alsuojančio libreto rėmų ir perauga į nepaprastai intensyvų, dramatišką vidinį veiksmą, statomą ant bendražmogiškų jausmų pagrindo: meilės, nevilties, keršto troškimo, neapykantos…
Iki prieštaringos žmogiškosios esmės braunamasi ir per gausias emocijas sukeliančią muziką ir per teatrinius ženklus, tampančius moderniomis nuorodomis į kontekstualumą, o ir – į universalumą. Paukščio simbolika, įvairiais pavidalais ir formomis atsirandanti spektaklyje, bene geriausia metafora, kurios tūryje ir žmonių visuomenė, ir žmogaus kūne slypinti nerami dvasia, balansuojanti tarp žemojo pasaulio ir dangaus. Kiaušinis kaip lopšys ir kiaušinis kaip pirmapradiškumo, tobulumo, materija prima simbolis. Gėlių sodas, į kurį Esmeraldą atveda ją nuo mirties bausmės išgelbėjęs Kvazimodas, primena grožio laikinumą, trapumą: sode įvyksta drama – beviltiškai Esmeraldą įsimylėjęs arkivyskupas Frolas nužudo viena kitą netikėtai „atradusias“ Giudiulę ir Esmeraldą ir nusižudo pats. Gėlių lysvės virsta elegantiškais antkapiais…
Ne tik pagyros
Solidų režisūrinį – vizualinį operos audinį tarsi subtilūs ornamentai papuošia gražūs ir atpažinūs R.Petrauskaitės (Esmeralda), A.Kozlovskio (Frolas), D.Kužmarskytės (Flerdelisė), L.Ramelienės (Giudiulė) ir, žinoma, E.Kučinsko (Kvazimodas) aktoriniai darbai, turintys visų pirma tvirtą emocinį stuburą bei patrauklias plastines, vizualines vaidmens formas.
Išskirtinės pagyros – A.Kozlovskiui, suvaldžiusiam ypatingo sudėtingumo vaidmenį, ir debiutuojančiam aktoriaus amplua E.Kučinskui, po baltu kostiumu ir po baltu veido grimu sutalpinusiam didžiulę kupriaus dramą…
Gražios vokalinės partijos ir tragiška beveik visų aktorių artikuliacija, atimanti malonumą suprasti, „apie ką dainuojama“. Paradoksalu, bet popscenos žvaigždė kur kas talentingiau įgarsina žodį.
