Išleido „Baltų lankų” leidykla
ir dar kitaip. Jis pats teigia, kad įvairūs tyrimo būdai turi santykinę vertę, kad skirtingi teoriniai požiūriai gali būti derinami ir keičiami priklausomai nuo tyrimo tikslų, o jų pasirinkimas – kontekstinis ir pragmatinis dalykas. Tačiau apskritai Gertcas – ne tiek metodologas, kiek metodų taikymo virtuozas, rašytojas antropologinėmis temomis, kartais galvojantis ir pasakojantis apie tai, kaip jis rašo.
Antropologija – rašto menas, literatūra. Grįžus iš „tenai“, tenka rašyti savąjį tekstą, remiantis užrašais, atsiminimais ir visa esama tyrimo lauko literatūra. Antropologas buvo „ten“ ir mums „čia“ perduoda savo patirtį. Kaip galime ir ar apskritai galime patikėti, kad tai – tikra patirtis? Atrodo, nebelieka nieko kita, kaip įdėmiai skaityti, kartais paklausiant savęs: kas gi čia iš tiesų vyksta?
Knygą sudarė Arūnas Sverdiolas, į lietuvių kalbą išvertė Antanas Danielius, Arūnas Gelūnas, Edgardas Platelis ir Ingrida Tatolytė.
Baroko iliuzijos ir paradoksai
Prancūzų kultūrologės Anne-Laure Angoulvent knygoje “Baroko dvasia” pateikiama ne tik koncentruota baroko epochos apžvalga, bet ir savitas požiūris į šią epochą.
Ispanų-portugalų kilmės žodžiu barroco (pirmą kartą užrašytu 1531 m.) iš pradžių buvo vadinamas netaisyklingos formos ypač spindintis perlas; vėliau šis žodis ėmė reikšti Romos katalikų bažnyčios ir jėzuitų suformuotą stilių.
Barokas – Europos istorijos tarpsnis nuo XVI iki XVII amžiaus, liudijantis nuolat budinčią, ieškančią valią, siekį suprasti pasaulį ir žmogų, mėginimą išreikšti juos metafizikos, mokslo ir estetikos kalba. Dekarto piktasis genijus, Kornelio komiška iliuzija, pasakiškasis Šekspyro pasaulis, Bachų dinastijos muzikiniai eksperimentai – visa tai prancūzų kultūrologė Anne-Laure Angoulvent aptaria šioje studijoje, kalbėdama apie baroką, jo iliuzinę tarsi teatro dekoracija tikrovę.
Anot autorės, baroko menas iškilo kaip neramios epochos raiškos ir identifikacijos būdas, o jo filosofija atskleidžia moralinio, juridinio ir estetinio jausmo, kurio galutinis tikslas yra harmoningas tobulumas, sampratą – tai, ką galima pavadinti baroko dvasia, daugiau kaip pusantro šimto metų leidusia skleistis ir individualiai, ir kolektyvinei sąmonei.
Knygoje kalbama apie prancūzų, ispanų, italų, vokiečių baroko kilmę, raidą ir ypatybes, brėžiamos svarbiausios baroko mentaliteto gairės, aptariami jo paradoksai.
Atspindi mūsų nueitą kelią
Kultūros istorijai skirtas leidinys – Sabine Melchior-Bonnet „Veidrodžio istorija“ pasakoja apie veidrodžio atsiradimą ir jo įprasminimą Vakarų kultūroje.
Kitados retas, brangus ir manieringas daiktas, šiandien veidrodis, yra įprastas namų puošybos ar miesto architektūros elementas. Amžiams bėgant veidrodis patyrė daugybę susižavėjimą keliančių metamorfozių – nuo mažučio metalinio veidrodėlio, taip vertinto kilmingų damų, iki modernių mūsų civilizacijos veidrodžių, kuriuos šiandien matome visur.
Veidrodžio istorija – tai ir žmogaus ryšio su savo atvaizdu, savo antrininku, istorija. Susiedamas tiesą su regimybe, bendrybę su atskirybe, veidrodis įkūnija aistras ir fantomus; vieniems tai yra dieviškumo atspindys, kitiems – gundymo ir iliuzijų įrankis…
S.Melchior-Bonnet, dėstanti College de France Modernaus Vakarų mąstymo istorijos katedroje, savo knygoje analizuoja įvairius veidrodžio simbolikos aspektus ir atskleidžia, kokią nepaprastą įtaką šis kasdienis daiktas padarė mūsų psichikai: garsioji „veidrodžio stadija“, kurios metu individas atranda save, čia įrašoma į ilgaamžę veidrodžio istoriją. Žaviu pasakojimo stiliumi autorė meistriškai supynė mokslą ir meną, literatūrą ir filosofiją, istoriją ir apmąstymus. Jau pati istorinės esė apie veidrodį idėja yra nuostabi. Juk tas kitados brangus, dabar banalus objektas atspindi mūsų civilizacijos nueitą kelią.
Santykis su veidrodžiu, ypač moteriai, yra dviprasmis. Tikra teisybė, kad ji „Nubunda gyvenimui, kai pamato savo atvaizdą“. Pasak Simone Weil, „labai graži moteris, žiūrėdama į savo atvaizdą veidrodyje, gali pamanyti, kad ji tokia ir yra, o negraži moteris žino, kad ji − ne vien šis atvaizdas“.
Parengė R.B.
