Išleido „Baltų lankų” leidykla
Baigiantis 2005-iesiems ir šių metų pradžioje leidykla “Baltos lankos” išleido dar kelias naujas knygas, kurios jau pasirodė uostamiesčio knygynuose.
Atsako į žmogaus būties klausimus
Algirdo Juliaus Greimo knyga “Lietuvių mitologijos studijos” gali būti naudinga mitologiją studijuojantiems ir įdomi tiems, kurie gilinasi būtent į lietuvių mitologiją.
A.J.Greimas tyrinėjo lietuvių mitologiją remdamasis jo paties įsteigtos Paryžiaus semiotinės mokyklos principais. Mitą jis laiko figūratyvine visuomenės ideologijos forma, pasakojimu, atsakančiu į esminius žmogaus būties klausimus.
Knygoje perspausdinamos A.J.Greimo mitologinės studijos „Apie dievus ir žmones“ (1979) ir „Tautos atminties beieškant“ (1990), pasakų ciklo apie bebaimį herojų semiotinė analizė (1970), rankraštyje likę Gedimino sapno ir mitinės Palemono giminės genealogijos tyrinėjimai, studija „Apie Nykštuką ir Grigo ratus“, medžiaga lietuvių mitologijos žodynui.
Baigiamajame Kęstučio Nastopkos straipsnyje aptariama A.J.Greimo mitologinių studijų metodologija.
Knygą vertė Kęstutis Nastopka, Rolandas Pavilionis, Jūratė Navakauskienė.
Kaip pasaulis įgauna prasmę
Kita A.J.Greimo knyga “Struktūrinė semantika” padėjo pamatus Paryžiaus semiotikos mokyklai, sulaukusiai atgarsio ir pasekėjų visame pasaulyje. Ji tebėra svarbiausias teorinis šaltinis tyrinėjant kalbos reikšmę.
Knygoje suformuluotos pamatinės semiotinio metodo sąvokos, nubrėžta tekstų naratyvinio ir diskursyvinio lygmens tyrinėjimų kryptys. Knyga pirmą sykį išleista 1966 metais, yra išversta į daugelį Europos kalbų, nuolat cituojama.
A.J.Greimo semiotinės idėjos rado atgarsį įvairiuose Lietuvos humanitarų tyrinėjimuose. Tačiau dažniausiai su jomis buvo susipažįstama iš vėlesnių darbų – pradedant tarsi nuo stogo, nelabai suvokiant, kokie pamatai laiko pastatą. A.J.Greimo “Struktūrinė semantika”, pasirodžiusi lietuvių kalba, bus naudinga ir akademinėms studijoms, ir humanitarinei savišvietai.
Knygą iš prancūzų kalbos vertė ir semiotinių terminų žodyną sudarė vienas iškiliausių lietuvių semiotikų prof. Kęstutis Nastopka. Įvadinį knygos straipsnį parašė ištikimas A.J.Greimo mokinys, Prancūzijos nacionalinių mokslinių tyrimų centro Politinių mokslų fondo mokslinis bendradarbis Erikas Landovskis.
Jo teigimu, “šiandieniniam skaitytojui „Struktūrinė semantika“ turi ne vien istorinę vertę. Ši knyga nėra liudijimas apie praėjusį ir jau pasenusį mąstymą, tai – nauja ir itin originali semiotika. Ji jaučiasi pašaukta išaiškinti moralinę reikšmę, politines implikacijas, estetinį potencialą, žodžiu, egzistencinę reikšmę tų prasmę kuriančių praktikų, kurias pasirenkame ar atliekame tiesiog iš įpročio, atsiliepdami į įvairias situacijas bei patirtis, su kuriomis kas dieną susiduriame ir suteikdami joms prasmę. Galingą ir koherentišką teorinį bei metodologinį aparatą pateisina, tarkim, ir tai, kad jis galų gale padeda paaiškinti, kokiu būdu pasaulis įgauna prasmę (arba jos neįgauna) tuo aparatu besinaudojančiam semiotikui.“
Grįžęs iš „tenai” perduoda savo patirtį
Knygos “Kultūrų interpretavimas” autorius Klifordas Gertcas šiandien vadinamas neabejotinai vienu žymiausių kultūros antropologų, kartais laikomas ir vienu iš kontroversiškiausių…
Bet dabar Gertcas kritikuojamas jau ne tik už beatodairišką antropologinių ir etnografinių tyrimų mokslinio objektyvumo neigimą bei griovimą; radikalūs pasekėjai kritikuoja jį išsaugant per daug tų moksliškumo pretenzijų ir leidžiantis į kompromisus. Tad Gertcas yra atsidūręs įprastoje gyvo klasiko situacijoje.
Gertcas vadinamas poststruktūralistu, postmoderniosios etnografijos, literatūrinio bei intersubjektinio antropologijos posūkių pradininku, kultūriniu reliatyvistu, metodologinio pliuralizmo bei anarchizmo šalininku
