Ispanija išbandė Klaipėdos „Vėtrą“

Ispanija išbandė Klaipėdos „Vėtrą“

Arūnas Peštenis

Ispanijoje, Alikantėje, vykusioje 14-ojoje Europos kultūros savaitėje Lietuvą reprezentavo Klaipėdos žvejų rūmų tautinių šokių kolektyvas „Vėtra“. Klaipėdiečių kelionė į svečią šalį buvo pilna nuotykių ir išbandymų…

Išaugo į folkloro festivalį

Gana skambiu pavadinimu vykstantis renginys – tai keliolikos Europos šalių folkloro kolektyvų (visada tų pačių) festivalis, kas dveji metai aplankantis vis kitą šalį, o 2008 m. surengtas ir Klaipėdoje.

Festivalio kertinis akmuo buvo padėtas dar 1951-aisiais, kai Kauferinge (Vokietija) įsikūrė Rytų Vokietijos pabėgėlių jaunimo organizacija, turėjusi tikslą per meną vienyti Europos jaunimą.

Šios organizacijos rengiami tarptautiniai folkloro vakarai nuo 1986-ųjų peraugo į platų sąjūdį, į kurį 1996-aisiais įsitraukė ir Klaipėdos „Vėtra“ (meno vadovas Vilius Šleinius).

Įdomu, kad nemažai festivalyje dalyvaujančių kolektyvų atstovauja etninėms mažumoms: Airijos mileziečiams (keltų palikuonys), Italijos ar Vengrijos vokiečiams ir kitoms.

Alikantė svečius priėmė jau antrą kartą.

Pavogė net klumpes

Ilga kelionė autobusu per Europą jau pačioje pradžioje klaipėdiečiams pateikė nemalonų siurprizą.

Po nakvynės motelyje Brno (Čekija) priemiestyje iš ryto artistai pamatė išlaužtas autobuso bagažo kameras. Paaiškėjo, kad pavogta beveik dvi dešimtys lagaminų su asmeniniais daiktais. Negana to, ilgapirščiai prigriebė tautinį kostiumą, sceninius batus bei klumpes…

Bandant išsiaiškinti įvykio aplinkybes, pusdienis, praleistas policijos nuovadoje, grėsė ilgesniu užsibuvimu. Tik pagelbėjus Lietuvos garbės konsului Čekijos Respublikoje Petrui Slačalai, „Vėtros“ kolektyvas pajudėjo toliau.

Nemalonius jausmus kitą dieną į šalį nuvijo apsilankymas Monako Kunigaikštystėje. Artistai turėjo visą dieną susipažinti su milijonierių miestu-valstybe, jo istoriniais paminklais, parkais bei atsigaivinti Viduržemio jūroje.

Dėl finansinių problemų

Rugpjūčio 15–19 d. vykusiame Alikantės festivalyje, be šeimininkų – ispanų kolektyvo „Postiguet“, šiemet dalyvavo šešios šokių grupės iš Airijos, Bulgarijos, Italijos (Pietų Tirolio ir Sardinijos), Portugalijos bei Lietuvos (Klaipėdoje buvo net 11 kolektyvų). Dėl finansinių problemų neatvyko nuolatiniai šventės dalyviai austrai, latviai, prancūzai, vengrai. Beje, „Vėtros“ artistai kelionės išlaidas apsimokėjo iš savo kišenės, nes Žvejų rūmai tokias išvykas gali paremti tik labai simboliškai.

Beveik nepailsėjus po kelių parų kelionės, lietuvaičiams teko ruoštis pasirodymui. Į festivalio atidarymo koncertą Alikantės alėjoje Concha de la Explanada – ant Viduržemio jūros kranto įrengtoje estradoje susirinko gausi, pasipuošusi, labai solidi publika (akivaizdu – įpratusi prie beveik kasdien ten vykstančių vakarinių koncertų). Festivalį pasveikino jo iniciatorius ir prezidentas vokietis Giunteris Volkas, miesto valdžios atstovai. Šventiniame koncerte „Vėtrą“ palaikė ir grupelė ten gyvenančių lietuvių.

Koncertavo kasdien

Kitą dieną festivalio dalyviams buvo surengta įspūdinga ekskursija į Santą Barbaros pilį, stūksančią pačiame miesto centre ant Benakantilo kalno, nuo kurio atsiveria nepakartojamas vaizdas į apylinkes. Po ekskursijos šiuolaikinio meno muziejuje „Maca“ įvyko Alikantės mero priėmimas. Čia svečiams buvo įteikti atminimo suvenyrai, o šeimininkams „lauktuvių“ dovanojo visos delegacijos.

„Vėtros“ artistai koncertavo kasdien. „Suporuoti“ su Pietų Tirolio grupe „The Villanders“ atskiras programas jie rodė San Juane ir Busot, senoviniuose ir labai jaukiuose, šiuolaikinių statybų nesugadintuose miesteliuose. Lietuvaičiai sėkmingai išlaikė išbandymą Ispanijos karščiu – vakarinių (naktinių?) koncertų metu termometro stulpelis rodė 30 laipsnių šilumos.

Tenka pripažinti, kad aukštą lietuvių šokėjų profesionalumą atitinkamai įvertino ir publika: po tirolietiškų monotoniškų ir gana primityvių ratelių (iš tikro – vieno 45 min. trunkančio rato) bežiovaujantys žiūrovai bemat atgydavo ir karštai plojo lietuviškiems kadriliams bei polkoms. O pagal Gintauto Bareikio vadovaujamos kapelijos grojamas melodijas siūbavo visa aikštė. Žiniasklaida taip pat negailėjo dėmesio „Vėtros“ pasirodymams. Su lietuviais į koncertus visada kartu vykdavo festivalio prezidentas.

Demonstravo ir savo vikrumą

Tradiciškai festivalio svečiai dalyvavo sekmadienio mišiose. Tautiniais kostiumais pasipuošę ir šalių vėliavomis nešini kolektyvai rinkosi Alikantės San Nicolas katedroje. Ten buvo giedami ir grojami sakraliniai kūriniai.

Privalomas kiekvienos Europos kultūros savaitės akcentas – improvizuotos „žaidynės be sienų“, kur artistai savo vikrumą demonstravo ne tik ispaniškuose žaidimuose, bet ir valgydami apelsinus.

Penkios festivalio dienos netruko prabėgti. Baigiamojo koncerto finale, kaip jau įprasta, buvo sušoktas bendras „Europos šokis“ ir sugiedotas himnas. Festivalio vėliavą perėmė Sardinijos salos (Italija) atstovai. Pas juos po dvejų metų suvažiuos seni draugai ir pažįstami. Atsisveikinimo naktiniam piknikui visi buvo pakviesti į San Juan paplūdimį.

14-osios Europos kultūros savaitės Alikantėje rengėjai – festivalio prezidentas G.Volkas ir grupės „Postiguet“ vadovas Mayo Lealas pasistengė, kad svečiai jaustųsi kaip namie. Apgyvendinimas (puikus viešbutis su baseinu), maitinimas, ekskursijos, nuoširdus pietietiškas svetingumas – viskas „Vėtros“ artistams paliko geriausius įspūdžius. Tad ir toliau norisi šokti, groti, lieti prakaitą dėl ateities susitikimų.

by admin