PARODŲ ATSPINDŽIAI
Jaunieji narsto tradiciją ir jos reliktus
Goda GIEDRAITYTĖ
Dvi Klaipėdos dailės parodų rūmuose pristatomos jaunųjų menininkų parodos – grupės NIPY projektas bei Juliaus Rakevičiaus skulptūros iš akmens masės – narsto tradiciją ir jos reliktus. Skirtingi žanrai, plastika, idėja ir netgi ekspozicijų nuotaika vis dėlto yra inspiruojami vieno atspirties taško – kultūrinio praeities klodo.
Archaikos atgarsiai
Keramiko J. Rakevičiaus paroda skirta visiems, pasiilgusiems kažko šilto, švelnaus ir kartu mistiško, paslaptingo, originalaus ir netikėto. Ekspozicijoje pristatomi kūriniai iš šamotinės akmens masės išsiskiria originalia formos ir turinio derme. Žmogaus figūra menininko rankose virsta zoomorfine būtybe su driežo ar paukščio uodega, sparnais ar sraigės kiautu bei kitomis gyvūnų ląstelėmis. Tokia archaiška “žmoggyvių” (žmogaus ir gyvūno jungties) plastika reflektuoja gausų mitologijos palikimą, neretai ataidintį lietuvių liaudies, Skandinavijos ir net Egipto ar Šumerų kultūrų artefaktais (įtakomis). Raudono molio glazūros žaidimas ant akmens masės, kuriantis vizualų bronzos įspūdį, J. Rakevičiaus darbus dar labiau priartina prie istorijos, praeities laikmečio atgarsių.
Varijuoja mutacijomis
Kita vertus, varijuojama ir šiuolaikinės kultūros mutacijomis: šešios kojos, Siamo dvynių jungtys ir/ar ufonautų galvos transformuoja tradicinės keramikos sampratą į šiuolaikinio meno aplinką. Tačiau pastaroji anaiptol nekvepia brutalaus ar agresyvaus meno reliktais.
Ypač patrauklios akiai formos, kurios uodegos ir galvos lanksto dėka neretai susibėga į apskritimą. Toji paprasta plastika, neperkrauta detalėmis ar perdėtu įmantrumu, išryškina originalią vizualumo ir dekoratyvumo sąsają, alsuojančią intymia ekspresija. (Tuo J. Rakevičiaus kūriniai neretai susišaukia su skulptorės Ksenijos Jaroševaitės plastine pajauta, kūrybinėmis paieškomis.) Ir nors neretai jaukios, nedidelės žmogystų skulptūrėlės tarpusavyje esti gana panašios, kiekviena jų deklaruoja autentišką gyvastį, seka savo istoriją.
Būdinga epochai
Visiškai kitaip tradiciją ir šiuolaikinio žmogaus santykį su ja interpretuoja trys jauni menininkai iš Vilniaus: Aurimas Akšys (Akshys), Tomas Martišauskas ir Agnė Biskytė (atstovaujantys NIPY projektams). Ekspozicinę erdvę suskaidę į kelias simbolines grupes (religija, gyvybė-dauginimasis, heroizmas, kasdienybė), parodos autoriai kuria šiuolaikinės Vakarų civilizacijos epochos paveikslą, kuriame tradicinės vertybės užleidžia vietą naujiems gyvenimo standartams: bedieviškumui, kūno ir dvasios silpnumui, abejingumui, tuštumui, cinizmui.
Konceptualaus meno principai atsiskleidžia visuose menininkų darbuose: erdviniuose objektuose, skulptūrose, šviesos instaliacijose, piešiniuose.
Konceptualiai gretina
Simboliškai mėlyna moters-dievo figūra gretinama su kičiniu knygos (aliuzija į Bibliją) stovu. Teksto neperskaitomumas bei lazerio spindulių apšviesta dangiškoji būtybė, reflektuojanti klubinę ir šou verslo kultūrą, apeliuoja į šiandieninį religinį pasyvumą.
Dvi trikotažinės vyro ir moters figūros su perlais išsiuvinėtomis erogeninėmis zonomis atskleidžia dekoratyvinę seksualumo pusę, dauginimosi perspektyvas paliekant greta eksponuojamiems lėlių klonams.
Kasdienybės beprasmiškumo, dvasinio tuštumo bei žmonių nutolimo nuo gamtos paveikslą įprasmina švieslentė “Sniego rūra”, vaizduojanti sniego luitą šaldytuvo gelmėje, bei 27 nikeliuotos bulvės ant lentynėlių, simboliškai įkūnijančios lietuviškosios abėcėlės seką.
Pabėgti nėra kur
Kompozicija su sovietine lėle, lazeriu naikinančia plastmasinį made in China superherojų, perfrazuoja antikinio mito apie Odisėją ir Kiklopą idėją. Graikų didvyrio drąsa ir narsa šiandien įsikūnija vos į kelių centimetrų ūgio figūrėlę.
Konteksto svarba atsiskleidžia ir žvelgiant į įrėmintas evakuacinio plano schemas, kurios atsidūrusios netinkamoje erdvėje praranda savo funkcionaliąją prasmę ir lieka tiesiog grafiniais piešinėliais. Evakuacija į niekur – uždaras mūsų epochos ratas. Šiandieniniam žmogui pabėgti nėra kur: jis – varžtelis, veikiantis ir funkcionuojantis pagal šiuolaikinės aplinkos brėžiamas diagramas.
Kupina netikėtumo
Kūrinių visuma autorius įgalina atskleisti šiuolaikinei epochai būdingą meno įvairialypiškumą, funkcijos ir konteksto nepaisymą, vaizdo sintetiškumą. Apeliuodami į konceptualųjį meno kūrinio pradą, menininkai akcentuoja vizualiosios plastikos, malonios akiai ir širdžiai, estetikos svarbą. Specifinis ekspozicijos erdvės apipavidalinimas žiūrovą nardina dar giliau į individualių interpretacijų lauką. Ir nors jaunieji menininkai savo kūriniais kalba apie globalius reiškinius ir žmogiškojo gyvenimo ironijas, paroda kupina ekspresyvaus, žaidybiško netikėtumo, originalaus, jaunatviško prieskonio.
