Jaunųjų kūrybos konkursas
Simonas Bernotas
Juodoji magija
Šoka šokį laukinį gieda purvą bado adata
Vudu
Perpjauna gerklę klykia raitos ant eiklių
Eržilų bumsi ne kanopos o ratai iš asfalto
Gelmės ištraukia smarvę benzino ir dūmų
Nuo tamsių vaizdinių kartumas norėtųs
Išsiplėšti liežuvį perbraukt grublėtą per
Ledinį nučiuožus link baltojo guolio
Link nemigos karalystės linkt užtenka
Pasakyt žodį apversti pasauliui taip
Pasiryžus pajodyt dramblius ant kurių
Laikos ar banginį įnerti dar
Vieną siūlę jei siūlais
Ištrūko saga
Ir aš taip norėčiau ištrūkti
barokas
ei
šis miestas miegantis kliedintis kiekvieną
gatvelę bulvarą sapne išknarkiantis visokias
šmėklas damas su perukais vyrus su perukais
pudelius kas gi pabudins kas gi pažadins šis
rytas tikrai per ankstyvas šiam kartui jokio
triukšmo tik atodūsiai tik saldumas šitaip
kvepia gardžiom vakarykštėm prie kavinės
kurią jau spėjo užglostyt vaiskiais spinduliais
ar tai deimantas ar opalas čia tik žiedas piršto
žieduoto ta dama rožė pražydo vienas valkata
murma gal tai miesto knarkimas košmariškas
kas gi pabudins kas gi pažadins tik ne varpinės
bokštas kuris po penkių tak tars labanakt sau ir
labadien lyg būtų svarbu kur miegi kaip kvapniai
sapnuoji ir kas gi pabudins kas gi pažadins
nei bokštai įsišakniję nei valkata it vaiduoklis nei
šis miestas miegantis
poP
sėdėjau prie vairo rausvame limuzine galinėj
sėdynėj gulėjo lavonas kokio nors mafiozo
ar šiaip tipelio peršauta galva o bagažinėj
žaliavo krūvos banknotų laukiau tavęs
rūkiau cigarą ratilai dūmų
raitės it gyvatės tipas mirktelėjo vyptelėjo
šyptelėjo stryktelėjau troškau
spustelėti greičio
pedalą kita vertus nuvertus supratau kad
neverta draskytis prarijau vieną gyvatę
ši įgėlė į liežuvio galiuką kraujavo
regis banknotai prižaliavę pražydo
jau net būdamas čia tą žalumą regėjau
už mūsų stoviniavo policijos patrulis lempelių
žibėjimas žiauriai gražiai išsitraukiau
pistoletą
liko viena kulka baltos kelio juostos
baltos kelio juostos baltos kelio juostos
vis liejos į vienį netoliese degė raudona
šviesa degė taip skaisčiai kad net
skaistumo apakintas rėžiaus į pro
šalį lekiančio reketininko mersedesą ir
numiriau
o kad viskas būtų taip paprasta
faras sekęs iš paskos buvo susitepęs
ypač ryški spurgos įdaro dėmė
prie ženklelio
norėjau parekomenduoti jam miltelių bet
buvau miręs o tokiems velniškai sunku
prasižioti taigi jis ėmė rašyt protokolą
apie žaliuosius nutylėjęs po to
paėmęs pistoletą nusišovė gal ir ne bet
iš kur man žinoti juk gulėjau ant kelio
visas kruvinas tarp patamsintų limuzino
stiklų ir dar be abejo
komunizmas
Tavo mergaitė prieš mano mergaitę
lygiosios
Tavo krokodilas prieš mano krokodilą
lygiosios
Tavo ananasas prieš mano ananasą
lygiosios
Tavo kombainas prieš mano kombainą
lygiosios
Tavo trūksta teksto dalies prieš mano
trūksta teksto dalies lygiosios
Tavo sms žinutė prieš mano sms žinutę
lygiosios
Tavo damoklo kardas prieš mano damoklo
kardą lygiosios
Tavo starwarsai prieš mano starwarsus
lygiosios
Tavo euripidas prieš mano euripidą
lygiosios
Tavo minotauras prieš mano minotaurą
lygiosios
Tavo prieš mano lygiosios
Ir čia vyksta amžinosios lygiosios
tai tas tai anas
Rezultatą persveria tai tas tai anas jį
išlygina
Nes tavo yra mano ir mano yra tavo
čia niekas
Nelaimi niekas nepralaimi mes niekaip
nežinom
Kuris yra kieno mes niekaip nežinom
Kaip dalintis po lygiai
Kaleidoskopinis
pasaulis pasisuka per kraštus lūžta
pabyra gelsvos fenikso plunksnos
gaisro liepsnos lyžteli miestą
žmonės traukias ir raukos
ir traukos nebepaklysta ne
klysta ne ne spaudžias į eilę
įsispaudžia į šulinius iš kurių
apspangę gaisrininkai semia
po kibirą ryto rasos
kol rytas lieka berasis
kol rytas sudžiūsta ir dega
potėpiais iš lėto
įkrenta lubos
pasaulis pasisuka
įkrenta grindys
garai pakyla
mieloji ar palikai
virdulį užkaistą
nes kažkaip keista
be galo be krašto
šviesa žiežirbos
lyg vėl per anksti
auštų rytojus
o kava niekaip neaušta
tarp liepsnelių gurkšnojama
anglių skonio mirties poskonio
brangioji man metas bėgti degu
iš nekantrumo
net anglėju mūsų kambarį šaltos čiurkšlės
aplieja
keičias orai gęsta liepsnos vien dūmai rūkai
tetirštėja
į smogą kuris svečias nelauktas
bet dažnokai užeina
Ostijos
Lygiai taip po vakarienės
Ji paima taurę reinvynio
Ir išgeria vienu mauku
Juoda suknelė smagia iškirpte
Jos juokas paukščių giesmė
Spalvingų paukščių ir čiurlenimas
Krioklio po kuriuo sykį maudėme
Nuogumą jos skruostų raudonis
Dar nuo puotos užsilikęs lyg šaškių
Dama svarbi pasijutusi ima ėjimą
Uždelsia vien nuo palietimo
Figūros suserga karštlige tirta
Vien nuo žvilgsnio tarsi ledo
Karalienės ji išeina taip staigiai
Suskambus vidurnakčiui viltis
Kad paliks krikštolinę kurpaitę
Sugrįžimui ir naktis
Apima kūną kurį dar taip neseniai
Dalijomės
Gėlininkystė
iš kavinės terasos staliukų prasikala
narcizai
užsisakius du konjako stikluose atnešamos
lelijos
išgėrusios brandų skystį suryjam gėles
tariant Žodį iš burnos išsprūsta po jazminą
po rožę po lotoso žiedą ir nuvysta
dialoguose ieškom amžino žydėjimo
kol mus apraizgo
tankūs abejingumo vijokliai
***
priešnuodis kišenėj
minutės koks
siauras tarpas šio
ir anapusybės vos sutelpu
susigūžiu vis spaudžia
spaudžia išspaus
klyksmą
mano rankose nuodai žydi
juodos gyvatėlės palytėjus
tirta tirpsta rangos aštuonetais
rangos begalybėm valiūkiškai šypteli
aštrūs dantukai į odą įsisiurbia
kaip dera kaip tinka tarsi apyrankės
išsiurbia lėtus vandenis iš šaknelių
mano rankose priešnuodis vysta
Menininkas
Išmanė muzikos meną
Gebėjo grot 44 instrumentais
Įskaitant kojų trepsėjimą
Švilpavimą spragsėjimą pirštais
Fotografavo gimtadienius
Vestuves krikštynas jubiliejus
Laidotuves tą momentą kai
Siela atsiplėšia nuo kūno
Ar kūnas nuo sielos
Tapė dažė tepliojo
Koridorių sienas išpurkšdavo
Ką nors maištingo kontro
Versiško sąsiuviniuose
Kartais papaišinėdavo
Vaidino gyvenimą jei tai galim
Pavaidinti gyvenimu o jei ne tai
Vaidindavo kad vaidina vaidindavo
Kad gyvena o retsykiais
Užsimiršdavo ir
Gyvendavo
venomis teka pavasariai
venomis teka pavasariai
prasiskleidžia akys iš vokų
prapjaunam vyzdžius
išvystam regėjimus
išvystom žvilgsnio greitį
iki draudžiamo
spindulio spindesio saulės
griežinėlis cukruje mėnulio
graužtukas pritinusioj pritvinusioj
padangėj perdozavusioj žvaigždžių
pavasariotaka suyra subyra į pumpurus
į purpurinę regą ntosios akies
