Kalėdinis NERAMYBĖS palinkėjimas visais Holivudo žanrais

MENO LEIDINYS Nr. 12 (222)
www.durys.daily.lt
Redaktorė Rita Bočiulytė
r.bociulyte@kl.lt

Kalėdinis NERAMYBĖS palinkėjimas visais Holivudo žanrais

 

 

Aivaras Dočkus

Kažkas kažkada mus pristatinėjo kaip drąsią tautą. Bet iš tiesų mes esame žiauriai ramūs vabalėliai, išrausiantys interneto platybėse vieną kitą pagiežos tunelį, kai gauname progą pakomentuoti kieno nors sėkmes arba nesėkmes. Dėl viso kito jau seniai supratome. Niekas nuo mūsų nebepriklauso. Priklauso nuo tų KITŲ DIDESNIŲ mūsų, kurie kaip lėlių teatre tampo mažesniųjų virveles. O jeigu JIE dar leidžia mums timptelėti vieną kitą laidelį, negauti elektra per nagus ir įsimesti į kišenę kelis apvalius pinigus, tuomet pasigauname tolerantiškai aklų kurmių sindromą ir užgiedame šešėlinį tautos himną „Yra kaip yra“. Reikia kažkaip gyventi, išlaikyti šeimą, užsitikrinti socialines garantijas, užsibrėžti miniatiūrinius tikslelius, užsidaryti juose ir lakstyti tame pilkos žiurkės rate, nors oro šiame netiesos kalėjime yra vos pora gurkšnių niekingam egzistavimui.

Nebrendyliškai maištauju? Galbūt ir taip, nes prisimenu banalią amerikietišką frazę – blogis triumfuoja, kai gėris nieko nedaro. Todėl Kalėdų proga nusprendžiau KINOMANIŠKAI palinkėti neramybės tiems, kam jos išskirtinai trūksta. Tiems, kas nuo ramybės pritekliaus aplinkui gadina orą tyliais, bet nepakenčiamai dvokiančiais pirstelėjimais.

Linkiu NERAMYBĖS Lietuvos futbolo federacijos nemirtingam KRIKŠTATĖVIUI Kvedarui su visa jam ištikimų „bachūrėlių-mafinės blogio imperijos sitų“ kariauna. Mūsų futbolas paskerstas visais įmanomais samurajiškais būdais. Bet žaizdos užkamšomos plaunamais litais, klouniškais interviu ir tarybiniu įpročiu vieningai balsuojančių regionų atstovų – MATRICOS agentų komunistinėmis šypsenomis. Kvedaro – DARTO VEIDERIO blogio imperijos nepasiekia lazeriniai kardai, nustekenta mūsų džedajų rinktinė sistemingai grimzta TOLYN Į TAMSĄ, žaidėjai nurašomi kaip sugedę androidai, vaikus treniruoja „kvedarinės“ filosofijos TRANSFORMERIAI, kuriems svarbiausia padėti parašus po darbo valandų skaičiumi ir kuo lengviau susižerti kuo didesnį atlyginimą. Šios MATRICOS vyriausiasis agentas Julius neketina niekur trauktis, nors neramioje-normalioje valstybėje šulas su kriminalinės praeities bagažu į tokį sostą nebūtų pakilęs. Neramioje-normalioje valstybėje po pirmo kliedesių prifarširuoto interviu tokiam veikėjui būtų nuriedėjusi galva į jo kiauros kvalifikacijos vartus. Bet Kvedaras turi mirtiną ginklą – pačią UEFA sistemą – idealų ELIZIEJŲ, kuris be skausmingų pasekmių Lietuvos rinktinei neleidžia APOKALIPTO stiliumi nuiminėti skalpų. Julius „cezariškai“ užkariavo mūsų futbolą amžiams. KVEDARAS – BARBARAS. Amen. Visi jo klapčiukai – MATRICOS agentai dreba ir palaiko. Nes nori tvirtai laikytis už kėdžių. Kol jos kartu su Kvedaro sostu bus giliai įkaltos, tol Lietuvos futbolas merdės. BADO ŽAIDYNĖS tęsiasi.

Linkiu NERAMYBĖS Palangos ir Klaipėdos savivaldybių valdininkams. Vincas Kudirka apie juos suraitytų ne vieną romaną. Vasaros sostinės klerkai-orkai pila sau pagyras visais interneto ir žiniasklaidos čiaupais. Patys klastoja komentarus, patys kilnoja sau uodegas, o pražygiuoji pagrindine kurorto gatve ir …PAGIRIOS PALANGOJ. Pasitinka krūva vaiduokliškų pastatų, kuriuose klaidžioja nebent Taisonas su tigru. Holivudo kūrėjai susisuktų siaubo filmų gamybos gūžtą. Pasivaikščiojimas po mirties slėnį – štai kokį atrakcioną galima pasiūlyti turistams. Sveiki atvykę į TYLIĄJĄ KALVĄ. O po to nutinka KOŠMARAS GUOBŲ GATVĖJE – „basankėje“ ir prie magiško elio stiklo vienas nusivylęs-nusvilęs verslininkas paporina, kad viskas čia vyksta pagal gangsterišką taisyklę – „ranka ranką plauna“, geros iniciatyvos pradingsta panaudojus biurokratinius vaizdo efektus, draugiškiems ir giminiškiems sandėriams nutiesiamas raudonas kilimas. PAGAUK, JEI GALI.

Uostamiesčio senamiestis jau buvo aprašytas ir apverktas išmintingojo burtininko Užkalnio – Gendalfo NARNIJOS KRONIKOSE. Idealiai limpa pavadinimas: „SENAMIESTIS: SMOGO DYKYNĖ“. Ne per šventes – keli nykštukai, trys elfai ir penki bomžaujantys orkai. Kitaip tariant – VAIKŠTANTYS NEGYVĖLIAI. Vyriausieji goblinai palaimingai pučia ragą, o iš jo virsta džiazuojanti migla apie geresnį gyvenimą. Vilnius jau toli toli toli kažkur 3D ar net 4D formate, o Klaipėda – grynų gryniausia MELANCHOLIJA.

Linkiu NERAMYBĖS Klaipėdos dramos teatrui, kurio spektaklių režisūra ir vaidyba primena nesibaigiantį mėgėjų festivalį ar mokyklos vaidinimų vakarą. Jautiesi nejaukiai, nes keliavai „pasikultūrinti“, o patenki į cirko, kurio artistams nusiseka vos vienas kitas triukas, pasirodymą. Tikras kūrybinio sąstingio ĮSIKŪNIJIMAS.

Linkiu NERAMYBĖS visiems tariamiems etikos, estetikos ir moralės gladiatoriams. Mojuojate bukomis lazdomis, žvygaujate taisyklingai sukirčiuotomis frazėmis, o nematote, kaip visą miestą okupavusiuose reklamos plakatuose ūsuotas KUSTURICOS filmų herojus šypsosi virš antraštės „Gerai, kai tavęs namie laukia“. O laukia šio smagurio Radžio tėtušio ne žmona, ne vaikai ir net ne televizorius. Alaus butelis. Reikia nusiųsti serialo „REKLAMOS VILKAI“ scenaristams. Driokstelėtų miuziklą apie lietuviškų reklamų ypatumus „VARGDIENIAI: bobutės paskola“.

Beje, apie muziką. Linkiu NERAMYBĖS formuojantiems lietuviškos popmuzikos rinką ir klausytojų skonį. Ypač – lietingiausios radijo stoties superkirpėjui TODUI SVYNIUI, kuris jau daugelį metų maniakiškai pjauna trijų milijonų ausis, įsivaizduodamas, kad „popsas“ tai jis ir „žvagulinio plagiato“ fabrikėlis, apsitvėręs zombiškame EKVILIBRIUME. Klausytojai jau daug metų ryja tą patį žemiausio lygio narkotiką ir apsvaigę skraido aukštybių GRAVITACIJOJE.

Bet visiems gerai ir netopteli, kad, pavyzdžiui, grupė „PIKASO“ prieš 13 metų skambėjo šiuolaikiškiau nei dabar. ATGAL Į ATEITĮ. Ir nepykit, visagalio, kaskart – To dar nebuvo – koncertą surengiančio SEL’o gerbėjai. Klausydamasis jo įrašų, dažnai neišgirstu, ką jis ten deklamuoja. Taip „suvalgo“ žodžius, kad pusė teksto pradingsta įrašo ozono skylėse. Bet, nepaisant ir dutūkstantųjų formulės „bičo repas plius panos vokalas priedainyje“, Egis yra šioks toks mūsų sudriskusios popkultūros PAGUODOS KVANTAS arba BRĖKŠTANTI AUŠRA.

Linkiu NERAMYBĖS televizijos laidų prodiuseriams ir tiems, kas užsako jų sugedusius produktus, rėkiančius isteriškais vedėjų balsais, gąsdinančius utopinėmis temomis, naikinančius smegenų ląsteles bukais ir dar bukesniais tekstais. Tos pačios KRUVINOS SKERDYNĖS BENZOPJŪKLAIS, kaip ir prieš gerą dešimtmetį. Niekas niekur nepajudėjo. Todėl didžioji dalis mūsų jaunimo (tie, kurie neišlėkė į londonus, dublinus ir oslus) dalijasi TV – ignoravimo idėja „mes nežiūrime lietuviškų televizijos kanalų“. Aš taip pat nežiūriu, nes kai įsijungiu, norisi tapti Clinto Eastwoodo herojumi vesterne ir suvarpyti tuos genialiai netalentingus veidus blyksinčioje dėžutėje. MISIJA NEĮMANOMA: ŠMĖKLOS PROTOKOLAS. Siaubingos ir mūsų talentų projektų vertinimo komisijų šmėklos. Dainavimo specialistai ir specialistės, kurių muzikinis išmanymas užstrigęs ano amžiaus devintojo dešimtmečio „hituose“. Kūrybingi jiems nereikalingi. Jie ieško tobulai nuobodžių, teisingai ištraukiančių natą, operetiškai karikatūriškų. Visi kaip vienas privalo būti OPEROS FANTOMAI. O tie, kurie jau prasimušę ir net labai žinomi, savaitgaliais patiekiami „beždžioniukų diskotekos“ konkursuose. BEŽDŽIONIŲ PLANETA. Vieni vaidina preslius, merkurius, bondžovius, kiti (vertintojai) vaidina spilbergus, skorsezes, alenus. O svarbiausią vaidmenį atlieka kostiumai. Lietuviškų televizijų dainų konkursai – viena epinės trukmės kostiumų drama.

Linkiu NERAMYBĖS vietiniams ir apsimetusiems vietiniais „geriau meluojančių“ serialų ir filmų kūrėjams. Toliau TYLIĄ NAKTĮ rašykite LAIŠKUS SOFIJAI, braižykite VARDĄ TAMSOJE, šaudykite PISTONAIS ir mėgaukitės KRISTINA.

Ir nors ne į temą, bet negaliu nepalinkėti NERAMYBĖS tiems lietuviško kapitalo XXX iksams, kurie broliškoje Rygoje virto kryžiais. Iksams siūlau gerai apgalvotą naują šūkį – MAČETĖ ŽUDO su Rodrigezo filmo plakatu. Tik vietoj Mačetės – kitas vardas, tiksliau, tikrasis iksų pavadinimas. Šykštumas pražūtingas. Kaip ir melas.

O kai apie viską pagalvoji, juk taip gera apgaudinėti save ir kitus. Tikrai, nieko čia blogo. Jau Kalėdos. Palinkėsime vienas kitam ramybės ir išsiskirstysime. Filmo titrai.

by admin