Kaligrafiška tapybos gamta
Goda Giedraitytė
„Klaipėdos galerijoje“ birželio 30 – liepos 27 dienomis veikė kretingiškės grafikės, žinomos kaligrafijos meistrės Lidijos Skačkauskaitės-Kuklienės tapybos paroda „AuGam“.
Ekspresyviai lengvoje, moteriškai elegantiškoje, vasariškai svaigioje parodoje buvo eksponuojama beveik dvi dešimtys naujausių autorės tapybos darbų. Tiesa, kaip ir reikėjo tikėtis, tapyba skendo grafikos glėbyje. Neretai net sunku buvo įžvelgti takoskyrą. Vos keliuose paveiksluose buvo galima pajusti „apnuogintos“ tapybos sultis. Kituose dominavo piešinys, linijos grakštumas, skaidrus koloritas („Trys bangos“, „Dvi jėgos“, „Keturi metų laikai“, „Nakties karalienė“ ir kt.). Net ir technologiškai jie artimi grafikai – tapyta dažniausiai ant popieriaus, didžioji dalis darbų tvarkingai pasportuoti.
Tačiau grafikos injekcija intriguoja, nes, be stilistinio braižo, ji įsiskverbia ir į kūrinio turinį – perkeliamas grafikai būdingas vaizdo daugiaplaniškumas, asociatyvumas, personifikuota gamtos būtis bei Rytų dailei charakteringa taškinė perspektyva, ištrinanti aiškias laiko ir erdvės ribas. Horizontas tik švelniai nuvilnija fone, neretai visa subtiliai įpindamas į šio krašto žmogui jautrią vandens žydrynę.
L.Kuklienės kūriniai pilni gyvybės. Bręstantys ar jau prisirpę pavasario ir vasaros sodai bei pievos atveria jaukų gamtos pasaulį: itin mėgstamas žolynų, smilgų motyvas, putlios gėlių galvos ar prisirpusių uogų kekės. Išskirtinis dėmesys skiriamas medžiui, kuris įrišamas kaip „Dovanėlė“, tampa paukščių namais („Medžių alėja“) ar tiesiog brangiu tėviškės sodu („Medus“). Medžio, kaip ir laivo ar kiaušinio, motyvas jau ne vieneri metai keliauja L.Kuklienės paveikslų tiltu. Tai – savotiški amuletai, simboliniai ženklai, atskleidžiantys gilų autorės sąlytį su protėvių žeme ir gamta. Būtent per juos, kūriniuose atsisakius akivaizdaus figūratyvo, išreiškiama žmogaus pagarba jį supančiai aplinkai.
Tai liudija ir parodos pavadinimas, suponuojantis neatskiriamą žmogaus ir gamtos tarpusavio ryšį bei vienovės siekį. Ne veltui autorė pabrėžtinai išskyrė du pavadinimo skiemenis. Juk „Au“ periodinėje cheminių elementų lentelėje žymimas auksas. Regis, Lidija koduoja esminę pasaulio egzistencijos mintį, jog gamta yra mūsų auksas, kurį turime saugoti ir puoselėti, susiliedami į vieningą procesą – augimą.
