Kamerinis orkestras ir jo vadovė konkurencijos nebijo

Kultūros teoremos

Kamerinis orkestras ir jo vadovė konkurencijos nebijo

Arnoldas REMEIKA

Menkai finansuojamos kultūros sferos įkaitais tapę Klaipėdos kamerinio orkestro muzikantai pastaruoju metu gyvena baimėje. Uostamiesčio valdžia sprendžia orkestro likimą ir spėlioja, ar nevertėtų jam užleisti vietą garsiojo Vilhelmo Čepinskio planuojamam kurti jaunųjų atlikėjų kameriniam orkestrui? Dėl lėšų stygiaus kenčiančio klaipėdiečių kolektyvo meno vadovė Liuda KURAITIENĖ neslėpė, kad konkurencijos ji nebijo ir užsiėmimą tikrai susiras. „Man už nugaros stovi aštuoniolika muzikantų, kuriems reikia maitinti vaikus. Dėl jų baisu“, – guodėsi prieš dvylika metų orkestrą subūrusi moteris. Po Liūto ženklu gimusi L. Kuraitienė tikino, kad nemoka sėdėti rankas sudėjusi, tačiau šioje situacijoje jos rankos – surištos. „Kai šeimoje gimsta antras vaikas, pirmojo iš namų niekas nemeta“, – taip niūrią orkestro likvidavimo galimybę komentavo lėšų savo kolektyvui pas rėmėjus nuolat „išmušinėti“ priversta vadovė.

Šelpia rėmėjai

Kilus ambicijų audrai dėl garsaus muziko Vilhelmo Čepinskio idėjos Klaipėdoje įkurti dar vieną kamerinį orkestrą, dabartinio kolektyvo meno vadovė L. Kuraitienė bando išgelbėti savo kolegų darbo vietas ir apginti, anot jos, „uostamiesčiui naudingo“ orkestro reputaciją.

1992-aisiais orkestrą įkūrusi moteris „Klaipėdai“ aiškino, kad per tą laiką buvo pasiektas išties nemenkas veiklos rezultatas. Kamerinis orkestras gali pasigirti 259 koncertais: 10 jų vyko užsienyje, 11 – su solistais iš Izraelio, Japonijos, Šveicarijos bei Vokietijos. Kolektyvas dalyvavo 45 festivaliuose.

„Nors V. Čepinskis tvirtino, kad sostinėje jis mūsų negirdėjęs, Vilniuje esame surengę aštuonis koncertus. Daugiau išvykų tiesiog negalime sau leisti. Kur išveši kolektyvą už penkis aštuonis tūkstančius litų, programoms skirtų per metus? Už tokią sumą galim surengti nebent du gerus koncertus. O kas vėliau?“ – retoriškai klausė L. Kuraitienė.

Vadovė pasakojo, kad, taupydama savivaldybės skirtus pinigus, stengiasi koncertus „įsprausti“ į kokio nors festivalio ar renginio rėmus. „Turiu šiokių tokių ryšių, todėl iš užsienio solistai ir už dyką atvažiuoja. Turbūt jie už savo pinigus pas mus atvyksta ne todėl, kad orkestras toks jau blogas. Be to, palaikome ir vietinius solistus, nes kitaip tai būtų ne kultūra, o žvaigždžių švystelėjimas. Patys solistai aukoja lėšų, kad tik galėtumėme daugiau gastroliuoti“, – sakė L. Kuraitienė. Anot jos, neišnykti padeda ir rėmėjai, apmokantys kolektyvo keliones, aukojantys pinigų naujiems sceniniams drabužiams įsigyti.

Kėdė – prabanga

Anot vadovės, opozicija V. Čepinskiui kilusi tik dėl finansavimo, o jaunųjų atlikėjų ansamblį steigti planuojantis muzikas Klaipėdos kameriniam orkestrui – ne konkurentas. „Jeigu Klaipėdoje bus dar vienas panašaus profilio kolektyvas – valio! Svarbiausia – pinigai. Tik dėl jų prie mūsų orkestro pradėjo „kabinėtis“, – aiškino L. Kuraitienė.

Kėdės kontrabosininkui įsigyti neišgalinčio orkestro vadovė supranta, kad dviem kolektyvams pinigų neužteks. L.Kuraitienė tikino V.Čepinskio konkurencijos nebijanti, – pagrindine problema ji įvardijo galimą uostamiesčio lėšų nutekėjimą kartu su garsiojo muziko planuojamu įkurti orkestru.

„Jeigu V. Čepinskis išsiveš pusę milijono litų, gyvens Kaune ar Vilniuje, o koncertuos užsienyje, kokia iš to nauda Klaipėdai? Kodėl jaunųjų orkestras turėtų vadintis „Klaipėdos“, o ne „Vilniaus“ ar „Kėdainių“ – ten bent jau rėmėjas geras būtų“, – bandė ironizuoti nesaugiai besijaučiančių Klaipėdos kamerinio orkestro muzikantų vadovė.

Po V. Čepinskio sukelto “žemės drebėjimo” orkestro vadovė nebežada pasyviai laukti, kol kas nors kitas nuspręs jos vadovaujamo kolektyvo likimą. „Dirbsime su E. Balsio menų gimnazijos vaikais. Tarp jų – daug konkursų laureatų, vadiname juos mažaisiais genijais. Labai norėčiau organizuoti kokį nors festivalį. Nemažai grojame „popso“. Gal reikėtų eiti šia linkme? Vėlgi reikės papildomų išlaidų apšvietimui, įgarsinimui…“, – samprotavo moteris. Pasak jos, kiekvienais metais rašo projektus Klaipėdos miesto savivaldybės Kultūros skyriui, tikisi orkestro veiklai miesto finansinės paramos, tačiau niekada negavo prašomos sumos.

Kad sutvirtintų orkestrą, vadovė galėtų atlikėjus rinkti ir pagal konkursą, bet nemano, kad būtų prasminga jį skelbti. „Esu pedagogė ir matau, kuris vaikas yra perspektyvus ir tinka kolektyvui. Ir šiuo metu esu kelis numačiusi. Aš bet ko nenoriu“, – aiškino orkestro vadovė.

Iš bado nemirs

Klaipėdos kamerinis orkestras priklauso Klaipėdos miesto savivaldybės Muzikos centrui. Pastarojo vadybininkas turi rūpintis net keliais po centro sparnu priglaustais kolektyvais, tad faktiškai jis – tik administratorius. „Muzikos centre nėra literatūrinės dalies redaktoriaus, kuris galėtų renginius tinkamai pareklamuoti, aprašyti. Visi užmegzti kontaktai – mano“, – guodėsi L. Kuraitienė. Kad bergždžiai neleistų pinigų, vadovė net natas teigia pati perrašinėjanti.

Jeigu būtų nuspręsta, kad orkestro lemtis – likvidavimas, moteris tvirtino iš bado nemirsianti. „Turiu paslapčių, nenoriu jų išduoti, bet iškart griebsiuos darbo“, – tikino ji.

1973-iaisiais į uostamiestį atvažiavusi L. Kuraitienė nė minutės nesėdėjo rankas sudėjusi – grojo altu Liaudies operoje, Kameriniame orkestre, organizavo trio, vėliau – kvartetą. „Visada ką nors veikiau. Esu gimusi po Liūto ženklu. Turiu sugebėjimų ir idėjų“, – pasakojo Muzikos akademiją baigusi muzikantė, nuo pat pirmo studijų kurso griežusi Nacionalinės filharmonijos simfoniniame orkestre. Šiuo metu J. Karoso muzikos mokykloje ir S. Šimkaus konservatorijoje dėstanti muzikė tikino, kad nė vienas jos auklėtinis nenuėjo klystkeliais. „Beveik visi jie jau užsitikrino gerą reputaciją. Tai malonu, nes mokytis groti altu stoja tik vienas kitas“, – džiaugėsi L. Kuraitienė.

Orkestro vadovė sako sugebėsianti savimi pasirūpinti. Tačiau už nugaros – aštuoniolika muzikantų, nors jiems darbas šiame kolektyve ir nėra vienintelis pajamų šaltinis. „Kodėl Lietuvoje visi stengiasi gauti net kelis darbus? Manote, labai nori dirbti? Pragyventi nori. Nejaugi už 700 litų įmanoma pragyventi su šeima ir vaikais?“ – klausė vadovė.

Dirba ir naktį

Nors L. Kuraitienė ir nenorėjo girtis, anot jos, apie Klaipėdos kamerinio orkestro meninį lygį byloja faktai. „Jeigu toks dirigentas kaip Robertas Šervenikas neturi pretenzijų mūsų kolektyvui ir visada mielai priima pasiūlymus su mumis koncertuoti, nebelieka ką ir komentuoti“, – sakė orkestro vadovė.

Kelis darbus efektyviai atlikti L. Kuraitienė prasitarė galinti ir todėl, kad turi puikų vyrą. „Mūsų šeimoje niekas niekam netarnauja. Valgyti daro tas, kuris tuo metu laisvesnis“, – šypteli moteris.

L. Kuraitienė tvirtina, kad jai reikia labai nedaug miego, mat ji propaguoja ypatingą gyvenimo būdą – meditacijas, sveiką mitybą. „Naktį padarau tai, ko dieną nespėju. Esu iš tų žmonių, kuriems dvidešimt keturių valandų per parą – mažai“, – sakė L. Kuraitienė.

Ji vis dar tikisi, kad Klaipėdos kamerinis orkestras gyvuos ir toliau, tačiau su liūdesiu balse pripažino, kad viskas priklauso tik nuo „Liepų gatvėje esančiame gražiai suremontuotame pastate sėdinčių žmonių“.

by admin