Kartu muzikavo lietuvaičiai ir austrai Laima Sugintienė
 |
| Projektas: prie prof. S.Sondeckio diriguojamo Lietuvos ir Austrijos jaunimo simfoninio orkestro per artimiausius trejus metus prisijungs ir kitų Europos Sąjungos šalių gabiausi jaunieji muzikantai. Darijos Vasiliauskienės nuotr. |
Klaipėdos koncertų salėje naujų mokslo metų išvakarėse nuskambėjęs jungtinio Lietuvos ir Austrijos jaunimo simfoninio orkestro koncertas nuteikė viltingai. Jo dėmesingai klausėsi gausiai susirinkusi jaunatviška, išprususi (neplojo tarp ciklinių kūrinių dalių) publika.
Buria Europos talentus
Į jungtinį jaunimo simfoninį orkestrą susibūrė Austrijos žemės Štirijos muzikos mokyklų, Johano Josefo Fux’o konservatorijos pūtikai bei grojantys mušamaisiais instrumentais ir Lietuvos muzikinių ugdymo įstaigų – Nacionalinės M.K.Čiurlionio menų mokyklos, Klaipėdos E.Balsio meno mokyklos, S.Šimkaus konservatorijos – vyresniųjų klasių stygininkai.
Išvakarėse jaunieji atlikėjai koncertavo Mažeikiuose, rugsėjo 1-ąją – Simono Daukanto aikštėje Vilniuje, o rugsėjo 5-7 dienomis grojo Austrijoje – Leobene, Grace, Reine.
Trejų metų projekto rengėjai – Nacionalinė M.K.Čiurlionio menų mokykla ir Štirijos vyriausybės Švietimo departamento muzikos mokyklų skyrius, orkestrą palaiko Lietuvos švietimo ir mokslo ministerija. Kaip teigė prof. Josefas Hoferis, „projekto tikslas – į žymių dirigentų ir patyrusių pedagogų vadovaujamus orkestrus suburti gabius ir pažangius muzikos mokyklų moksleivius iš įvairių Europos šalių“.
Meistriškai sudaryta koncerto programa (gal kiek per ilga) leido atsiskleisti visoms orkestro grupėms, pademonstruoti galingą tutti skambėjimą ir subtilius solo epizodus. Orkestro koncerte Klaipėdoje skambėjo įvairių stilių ir epochų muzika.
Programa – solidi
Jau seniai neteko scenoje matyti tiek daug (suskaičiavau – 66 muzikantus, 25 iš jų – austrai) gabaus jaunimo, taip įkvėptai grojančio, taip dėmesingai sekančio kiekvieną dirigento mostą. Prof. Saulius Sondeckis tik jam būdinga maniera puikiai valdė vos kelias dienas kartu muzikuojančius atlikėjus. Beveik visiems jiems šis projektas – pirmoji orkestrinio grojimo patirtis. Žavi Maestro energija bei pedagogo talentas.
Koncerto pradžioje girdėjome vieną populiariausių L.van Beethoveno kūrinių – uvertiūrą „Egmontas“, kurios interpretacija pasižymėjo geru grupių balansu ir garso kultūra, efektingais tutti ir soli kontrastais, raiškia artikuliacija. Garbingai savo solines partijas atliko svečiai pūtikai.
Net trys programos kūriniai – romantizmo autorių. Stilingai nuskambėjo F.Schuberto „Nebaigtosios“ simfonijos Nr.8 h-moll pirmoji dalis su išraiškingai, šiltai, subtiliai niuansuotai violončelių atlikta šalutine partija bei to paties autoriaus koncertą vainikavęs iškilmingas Karo maršas op.51 Nr.1.
Septyniolikmetis M.K.Čiurlionio menų mokyklos klarnetininkas Rimvydas Savickas (prof. Algirdo Budrio klasė), su orkestru atlikęs C.M.Weberio Koncertino klarnetui ir orkestrui op. 26, pademonstravo gražų tembrą, o lyrišką, lanksčiai frazuotą kantileną keitė techniški, virtuoziški epizodai.
Sukėlė abejonių
Neapsieita ir be šalių – projekto dalyvių – autorių muzikos. Lietuvai atstovavo spalvingi, emocionalūs, išraiškingos, sodrios instrumentuotės E.Balsio baleto „Eglė žalčių karalienė“ fragmentai.
Daugiausia abejonių sukėlė šiuolaikinio austrų kompozitoriaus K.Haidmayerio Simfonija Nr.15 „Gratkorn 2000“. Kūrinys atrodė gana eklektiškas: ir neoromantizmo salelės, ir įdomaus reljefo fuga, ir sinkopuoti, džiaziniai epizodai, ir elegiškas valsas, – kaip gi be jo, juk Austrija! – ir ypač marga artikuliacija. Gal jauniesiems muzikams ir kiek per sudėtingas.
Gal kam atrodys nesvetinga, gal nekuklu, vis dėlto šiame kūrinyje akivaizdžiai išryškėjo lietuvaičių pasirengimo pranašumas, trikdė nuolat vėluojanti pūtikų garso ataka, intonaciniai nesklandumai, forsuotas garsas.
Įkaitino atmosferą
Likę trys programos kūriniai įkaitino atmosferą iki šūksnių „Bravo!”.
Dvi E.Balsio meno mokyklos smuikininkės Lina Marija Domarkaitė (mokytoja Saulutė Domarkienė) ir Eglė Urbonavičiūtė (mokytoja Kristina Kupšienė) temperamentingai pagriežė P.de Sarasatės Ispanišką šokį „Navarra” dviems smuikams ir orkestrui, op.33, pademonstruodamos puikų ansamblį ir gerą techniką, lankstumą ir muzikalumą.
Styginių ir mušamųjų atliktos dvi dalys iš Bize-Ščedrino „Carmen“ siuitos – dar viena neabejotina koncerto viršūnė. Kaip ir A.Dvoráko Slavų šokis, op.46 Nr.8. Pristatydamas šį kūrinį smagiai koncertą vedęs šmaikštusis Viktoras Gerulaitis ištarė garsiąją V.Čerčilio frazę: „Be komentarų…“ Ją pakartočiau, apibendrindama visą puikų sumanymą ir jo realizavimą.
Tąkart salėje buvo nemažai jaunimo. Ir tai džiugina. 2007-ieji Lietuvoje paskelbti Vaikų kultūros metais.
