Kasdienybės stebuklai „Po Betliejaus žvaigžde“

Kasdienybės stebuklai „Po Betliejaus žvaigžde“

Jūratė Grigaitienė

Šv. Kalėdų išvakarėse Klaipėdos lėlių teatras žiūrovus pakvietė į premjerą „Po Betliejaus žvaigžde“, kurios personažai – ne lėlės, o tikri virtuvės indai.

Sekdami G.Gugevičiūtės pasaką „Po Betliejaus žvaigžde“, M.Valiukas ir A.Vitauskaitė virtuoziškai žongliruoja indų ir rakandų karalijoje. Rūtos Bunikytės nuotrauka

Vietoj lėlių – indai

Spektaklio režisierė Gintarė Radvilavičiūtė, aktoriai Andžela Vitauskaitė ir Mindaugas Valiukas bibliniais motyvais sukūrė proginį vaidinimą (pjesės autorė dramaturgė Gitana Gugevičiūtė), pasakojantį Kristaus gimimo istoriją.

Švento rašto siužetas gerai žinomas visiems nuo vaikystės, bet meninės raiškos forma spektaklyje labai netikėta ir originali.

Režisierė nebijo eksperimentuoti ir tai drąsiai demonstruoja naujausiu savo pastatymu.

Tradicines lėles spektaklyje keičia tikri virtuvės indai ir rakandai: didelis metalinis puodas ir maži elegantiški arbatos puodeliai, įvairių formų lėkštės ir lėkštelės, šaukštai, šakutės ir peiliai, įmantrios vazos ir ąsočiai ar grakščios stiklinės taurės.

Būtų gal per daug drastiška ir vulgaru šventą istoriją taip buitiškai artikuliuoti viešai, bet režisierė randa įdomų sprendimą.

Stebuklais apgaubtą Kūčių vakarą vyras ir moteris ruošia šventinę vakarienę, kai netikėtai kažkur dingęs mažas šaukštelis pažadina veikėjų kūrybinę vaizduotę ir jie pradeda žaisti lėlių-daiktų teatrą, pasinerdami į buitinės poezijos verpetą.

Jei šv. Kūčių naktį prabyla naminiai gyvuliai, tai kodėl negalėtų šnekėti virtuvės indai bei rakandai?.. Metalinis šaukštelis, virtęs reikliu teatro teatre režisieriumi, ieško tinkamų aktorių ir bando įvairius siužetus, kol galiausiai įsitraukia į biblinę Kristaus gimimo istoriją.

Užburia originali raiška

Pradžioje Marija pasirodo kaip grakšti, ilgakaklė metalinė vaza. Tačiau po Šventosios dvasios apsireiškimo, ji virsta baltu, trapiu, švelniai skimbčiojančiu porcelianiniu arbatos puodeliu, o jos vyras Juozapas – arbatinuku. Tarsi Angelo šviesos paliesti Marija ir Juozapas tampa nebe grubios, medžiagiškos materijos, o subtilių, trapių ir greitai dūžtančių formų būtybėmis, klusniai atliekančiomis savo dievišką misiją.

Šventoji Dvasia – tai perregimas, skaidrus vandens ąsotis, su plevenančiais už ąselės sparneliais – tikromis žmogaus rankomis (prasmingai ir vietoje panaudotas „gyvo ir negyvo“ duetas). „Sklandantis“ ore stiklinis ąsotis – šventoji Dvasia su tikru vandeniu „pripildo ramybės ir tikėjimo“ nuovargio ir abejonių išvargintus Marijos ir Juozapo kūno indus jų sunkioje kelionėje į Nazareto miestą. Įsiminė keli etiudai: Marijos ir Juozapo nakvynės paieškos puotaujančios šeimos – prabangaus servizo namuose, didžiulio metalinio puodo – Erodo ir jo peilių bei šakučių kariaunos pastangos surasti ir nužudyti gimusį naująjį karalių ir kt.

Tačiau estetinio vaizdo kulminacija – Trijų Karalių pasirodymas, danguje sužibus Betliejaus žvaigždei. Trijų Karalių atvykimas padvelkia rytų paslaptimi ir svaiginančiais smilkalų kvapais. Kadangi Karaliai priskiriami Dievo pateptųjų armijai, jie taip pat „įvilkti“ į tų trapiųjų, perregimai skaidrių taurių kolekciją, sklidiną atneštųjų dovanų turinio.

Reikia tik įsiklausyti

Andžela Vitauskaitė ir Mindaugas Valiukas virtuoziškai rankomis žongliruoja indų ir rakandų karalijoje, akimirksniu keičia balsus, sukurdami ištisą galeriją skirtingų personažų.

Indų ir įrankių skimbčiojimas, virpėjimas, tratėjimas, dundenimas sukuria keistą virtuvinių garsų ir garselių kakofoniją.

Vienintelis minusas, jei jau atvirai artikuliuojama buities poezija, tai norėjosi ir lygiaverčio scenografinio sprendimo. Dabar gi juodos lentynėlės su minkštomis paraloninėmis spintelių durelėmis konfrontuoja su realiais virtuvės atributais ir diktuoja ne daiktų, o grynojo lėlių teatro žaidimo taisykles. Taip griaunama vieninga spektaklio stilistika.

Pritrūko ryškesnio akcento ir pabaigoje. Tvarkingai sudėliota arbatos servizo „prakartėlė“ nublanksta prieš Trijų Karalių magiją ir todėl pakimba ore.

Netradicinio spektaklio „Po Betliejaus žvaigžde“ kūrėjai neįkyriai šnibžda žiūrovams, kad stebuklai yra greta mūsų kiekvieną gyvenimo akimirką, tik reikia atidžiai įsiklausyti į kasdienybės simfoniją.

P.S. Spektaklis dar bus rodomas gruodžio 30-ąją 12 val. Klaipėdos lėlių teatro repeticijų salėje Žvejų rūmuose.

by admin