C.Verheyenas šokdino Lietuvos pajūrį

C.Verheyenas šokdino Lietuvos pajūrį

Sigita Staškevičienė

Balandį Palangoje koncertavo neeilinė muzikinio pasaulio asmenybė – legendinės grupės „Supertramp“ gitaristas Carlas Verheyenas – vienas populiariausių ir paklausiausių pasaulyje amerikiečių sesijinių ir studijinių gitaristų.

Yra ką prisiminti

C.Verheyenas laikomas vienu iš dešimties geriausių pasaulio gitaristų. Jo darbo studijose grafikai sudaryti 2–3 metams į priekį, tačiau jis visada randa laiko solo kūrybai bei gastrolėms su savo grupe „Carl Verheyen Band“.

Neeilinė muzikos pasaulio asmenybė, dėl kurios varžosi daugelis prodiuserių ir grupių, vieną iš trijų koncertų Lietuvoje su savo grupe grojo Palangos „Ramybės“ kultūros centre.

Muzikantus pristatęs koncerto organizatorius „RelaxLive!“ vadovas Artūras Mirončikas sakė: „Jūsų laukia net dvi, o gal tik dvi valandos fantastiškos muzikos. Apie šį koncertą jūs prisiminsite visą gyvenimą, apie jį pasakosite savo vaikams ir anūkams“.

Ir jis buvo teisus. Užburiantis, labai techniškas, jausmingas, perveriantis visas sielos gelmes gitaros solo, virtuoziški boso gitaros viražai ir artistiškas būgnininkas – visa tai privertė žiūrovus džiūgauti, ploti, trypti ir šaukti „bravo“.

C.Verheyeno partneriai scenoje taip pat neeiliniai muzikantai – tai bosistas Dave Marotta ir būgnininkas Walfredo Reyes, Jr. Jų trijulė groja – tarsi kalbasi. Kiekvienas soluoja, ir galų gale jų melodijos susijungia į vieną.

Klausantis bosisto atliekamo solinio kūrinio, atrodė neįtikėtina, kad jis groja vienas. Jis improvizavo taip fantastiškai, kad atrodė galėtų vienas pagroti visą koncertą ir tai nebūtų nuobodu.

Būgnininko atliekamas solo kūrinys – tai visas spektaklis – kokia mimika, gestai, žaidimas su publika!.. Lazdelės – ore, o būgnai vis tiek skamba. Į savo spektaklį jis įtraukė ir žiūrovus, kurie, nepaisant amžiaus ir solidumo, šoko iš vietų ir šėlo pritardami jam. W.Reyes, Jr. šiuo metu yra vienas paklausiausių būgnininkų pasaulyje. Jis yra koncertavęs arba įrašęs albumus su tokiais muzikantais, kaip Carlos Santana, Traffic, Steve Winwood, Jackson Browne, Celia Cruz, Gloria Estefan, David Lindley, Ricki Lee Jones, Christina Aguilera, Ricky Martin, Johnny Hallyday ir daugeliu kitų.

Nuo dešimties

C.Verheyenas tapo plačiau žinomas ne tik specialistams, bet ir visiems muzikos gerbėjams pasaulyje, kai pradėjo groti legendinėje progressive-rock grupėje „Supertramp“, laikoma britų roko simboliu. Carlas iki šiol yra „Supertramp“ narys, nors pati grupė nėra aktyvi ir per pastaruosius 13 metų įrašė tik du studijinius albumus.

Carlas augo Pasadenoje, Pietų Kalifornijoje, pradėjo groti gitara nuo dešimties. „Aš niekada nedirbau jokio kito darbo ir niekada nuo to laiko nebuvo dienos, kada negrojau gitara“, – prisipažino muzikantas.

Jo karjera nepaprastai sėkminga ir įvairiapusė. Jis yra vertinamas kaip gitaros virtuozas, galintis meistriškai groti bet kokiu muzikos stiliumi. C.Verheyenas yra vienas labiausiai albumų įrašams kviečiamų muzikantų. Be jo pagalbos neapsiėjo savo albumus leisdamos tokios grupės ir atlikėjai kaip „Bee Gees“, Cher, Robben Fordas, Stanley Clarke, Little Richardas ir daugelis kitų. Su populiariu ir plačiai žinomu saksofonininku Richardu Elliotu jis dirbo penkerius metus, dalyvavo trijų atlikėjo albumų įrašuose. Solidusis, muzikos pasaulyje vienas kompetentingiausių žurnalų „Guitar Magazine“ kelis kartus jį pripažino geriausiu metų studijiniu gitaristu.

Be darbo įvairiose studijose, C.Verheyenas dalyvauja daugelyje televizijos projektų (jų priskaičiuota jau daugiau nei 200), kuria muziką kino filmams.

Tarsi to negana

Tačiau Carlas neapsiriboja tik grojimu, jis parengė du mokamuosius filmus „Intervallic Rock Guitar“ ir įvairių on-line pamokų. Išleido knygą su kompaktine plokštele „Improvising without Scales“ apie jo unikalų „intervallic“ stilių. Kita knyga „Studio City“ – tai rinkinys straipsnių, kuriuos Carlas kelerius metus rašė žurnalui „Guitar Magazine“. Gitaristas taip pat skaito paskaitas ir veda pamokas bei meistriškumo seminarus.

Tarsi to dar nepakaktų, bendradarbiaudamas su įmonėmis C.Verheyenas sukūrė stygas elektrinei gitarai, padėjo sukurti unikalią akustinę gitarą.

Gitaros chameleonu vadinamas Carlas laimėjo daugybę muzikos apdovanojimų JAV, Vokietijoje, Prancūzijoje, Italijoje ir Jungtinėje Karalystėje.

Be visos šios veiklos, neatsiejama jo kūrybos dalis yra grupė „Carl Verheyen Band“, su kuria jis koncertuoja ir taip pat aktyviai leidžia solo albumus. Pernai pasirodė jau 9-asis – „Trading 8s“. Jo įrašuose dalyvavo tokie šiuolaikiniai gitaros monstrai kaip Joe Bonamassa, Rick Vito, Scott Henderson, Steve Morse („Deep Purple“, ex-„Kansas“), Robben Ford, Jim Cox ir Albert Lee.

Gimtadienis – su publika

C.Verheyenas labai jautriai ir delikačiai elgiasi su garsu – kaip, beje, ir grupė „Supertramp“. Visi jo darbai profesionalūs, intelektualūs ir inteligentiški. Jo muzika ir atlikimas visuomet sulaukia aukščiausių pagyrų. Kaip ir tai, kad Carlas yra nuoširdus bei paprastas žmogus, noriai ir šiltai bendraujantis su savo klausytojais ir gerbėjais.

Pilnutėlė „Ramybės“ salė baigiantis koncertui nepaleido muzikantų, kurie paskutinį kūrinį, grupės „The Beatles“ hitą „All you need is love“, dainavo kartu su publika. Bet tai dar ne viskas. C.Verheyeno laukė siurprizas. Į sceną koncerto organizatoriai įnešė tortą su žaižaruojančiais fejerverkais – mat koncerto diena buvo gitaristo gimtadienio išvakarės. Džiūgaujantys žiūrovai sudainavo C.Verheyenui „Su gimimo diena“ – po posmą angliškai ir lietuviškai.

Po koncerto muzikantai dar ilgai pasirašinėjo ant kompaktinių plokštelių ir bendravo su žiūrovais. Į Palangą atvažiavęs pailsėti ir apsilankęs koncerte plastikos chirurgas Renaldas Vaičiūnas sakė nesitikėjęs, kad čia, mažyčiame pasaulio mastu miestelyje, galima išgirsti tokio lygio muzikantus. Ir negana to – po koncerto paprastai ir nuoširdžiai su jais pabendrauti.

Primadona ves į naują teatrą

Primadona ves į naują teatrą

Per garsiausios visų laikų lietuvės operos dainininkės Violetos Urmanavičiūtės-Urmanos ir jos vyro italo Alfredo Nigro koncertą Klaipėdos muzikiniame teatre liejosi aukščiausios prabos muzika ir publika tryško neregėtu entuziazmu.

Rita Bočiulytė

r.bociulyte@kl.lt

Neregėtas anšlagas

Dainininkų pora sutikta ir išlydėta audringomis ovacijomis. Praėjusio šeštadienio vakarą Klaipėdos muzikinio teatro salė buvo pilnutėlė. Tam nesutrukdė 250–300 litų kainavę koncerto bilietai. Prieš jo pradžią netrūko tokių žmonių, kurie būtų mokėję dar daugiau, kad tik patektų į salę.

O joje tvyrojo pakili įtampa. Pasiklausyti vieno gražiausių pasaulyje sopranų V.Urmanavičiūtės-Urmanos ir jos vyro tenoro A.Nigro susirinko šalies, Vakarų Lietuvos ir uostamiesčio politikai, verslininkai, nemažai kultūros ir meno žmonių. Visi troško patirti kažką nepaprasta – neeilinę dvasios puotą su muzika, kuri tąvakar įstabiai sujungė itališkos operos emocionalumą su vokišku – vagnerišku racionalumu.

Dainininkų porai akompanavo dar neregėto dydžio, scenoje vos sutilpęs, geriausiais uostamiesčio muzikantais papildytas Klaipėdos muzikinio teatro orkestras, kuriam virtuoziškai dirigavo jo vyriausiasis dirigentas Vytautas Lukočius.

Nusipelnė aplodismentų

Svečiai kone tris valandas su nedidele pertrauka dainavo G.Verdi’o, V.Bellini’o, G.Donizetti’o, A.Ponchielli’o, G. Puccini’o ir R. Wagnerio operų arijas bei duetus, pasirodymo pabaigoje publiką dar pamalonindami F.Leharo operetine muzika. Iki tol dainavę itališkai ir vokiškai, bisui Hanos ir Danylos duetą iš „Linksmosios našlės” solistai atliko lietuviškai ir jau po pirmų žodžių buvo apdovanoti šiltais aplodismentais.

„Bravo!” kaskados iš salės į sceną skriejo nuo pat koncerto pradžios, po kiekvieno V.Urmanavičiūtės-Urmanos bei A.Nigro pasirodymo scenoje salėje griaudėjo plojimai. Jau po pirmosios koncerto dalies publika pakilo iš savo vietų ir entuziastingai plojo atlikėjams stovėdama. O vakaro finalas užtruko daugiau nei pusvalandį, nes solistai bisui buvo kviečiami keturis kartus, ir po kiekvieno salė vilnijo aplodismentų audra, publika stojosi ir plojo, plojo, plojo…

Iš tikrųjų jie visi to nusipelnė. Ne tik garbioji viešnia, dainuojanti garsiausiuose pasaulio operos teatruose ir žymiausiose koncertų salėse, bei jos vyras – labai gražus itališkas bel canto tenoras. Taip puikiai, jautriai ir su tokiu įkvėpimu griežiant Klaipėdos muzikinio teatro orkestro, ko gero, dar nėra tekę girdėti. Štai kaip priverčia pasitempti tikros žvaigždės… Bet orkestro meistriškumas atsiskleidė ne tik subtiliai akompanuojant dainininkams. Ypač jis buvo akivaizdus jam griežiant operų „Nabukas“, „Don Paskualė“, „Likimo galia“ uvertiūras.

Aukštas lygis

„Išėjus iš koncerto – nepaprastai pakilus jausmas, – dalijosi įspūdžiais muzikologė profesorė Daiva Kšanienė. – Teko daug skaityti ir girdėti apie V.Urmanavičiūtės-Urmanos sėkmę garsiausiose pasaulio operos scenose. Dabar savo ausimis išgirdau, kaip ji dainuoja. Tiesa, teko ją girdėti, kai dar buvo studentė ir mecosopranas. Jau tuomet nepaprastai žavėjo, buvo daug žadanti atlikėja. Ir dabar ji pademonstravo daug mecosopraninių galimybių. Kol dar dainavo pirmuosius numerius, iki „Džokondos“, – dar su tam tikru rezervu. O paskui ji parodė labai aukštą vokalinio meistriškumo lygį. Mane iki ašarų sujaudino R.Wagnerio muzika – tai, ką ji dainavo iš „Tristano ir Izoldos“ bei „Valkirijos“. Manau, kad Lietuvoje kitos tokios R.Wagnerio muzikos atlikėjos kol kas neturime. Nebent Sigutė Stonytė galėtų šiek tiek konkuruoti. Apskritai sužavėjo V.Urmanavičiūtės-Urmanos balso diapazonas – nuo Mimi partijos aukščiausių natų iki mecosoprano tesitūros. Man atrodo, tai vokalistė, kuri gali dainuoti ir soprano, ir mecosoprano partijas.“

Apie A.Nigro muzikologė irgi atsiliepė gerai: „Nepaprastai gražaus tembro tenoras. Tikras itališkas bel canto. Na, galbūt jam dar šiek tiek trūksta sceninės patirties. Nes interpretaciškai mums norisi matyti kažką ir sceniško, ką Violeta daro savo žvilgsniu, judesiu, poza… O jis šia prasme truputėlį statiškas. Bet balsas nepaprastai gražus. Ir aukštos natos jam pagal jėgas – Kavaradosio ariją iš „Toskos“ jis padainavo puikiai“.

Didžiulis įvykis

D.Kšanienė sakė likusi sužavėta ir orkestro pasirodymu: „Jis nepaprastai ūgtelėjęs. Nežinau, ar jam pagelbėjo kviestiniai muzikantai, nes orkestro sudėtis truputėlį pastiprinta. Kad ir kaip bebūtų, man atrodo, kad orkestras dabar labai geros formos, ir dirigento V.Lukočiaus vadovavimas-dirigavimas jam yra itin naudingas. Jo dirigavimo maniera gana santūri, bet įtikinama, ir interpretacijos labai stilingos“.

Nenuginčysi – V. Urmanavičiūtė-Urmana Klaipėdoje paliko neišdildomą pėdsaką. Primadonos pėdos atspaudą padaręs klaipėdietis dailininkas Vytautas Karčiauskas įamžino šį atmintiną uostamiesčio muzikinį įvykį.

„Klaipėdoje tai didžiulis meno įvykis, kuris turėtų palikti didelį pėdsaką mūsų širdyse ir atmintyje. Laimingi tie žmonės, kurie šįvakar buvo koncerte“, – tvirtino D.Kšanienė.

Po koncerto kalbėta, kad operos žvaigždės pėda – įkvepiantis simbolis, vedantis visus į naują Klaipėdos operos teatrą. Tikimasi, kad jis bus pastatytas per artimiausius dvejus metus.