Klaipėdai – 760: karališkasis miestas (1)

Klaipėdai – 760: karališkasis miestas (1)

 

Klaipėda – miestas su karūna. Jis ilgai formavosi, vystėsi, nyko ir vėl kėlėsi tvirtos valdovo rankos valdomas.

Jovita Saulėnienė

Ženklų liko nedaug

Karališkas miesto veidas iškyla įsiklausius ir į kitų šalių valdovų, kai jie lankėsi mūsų mieste, didingų žingsnių aidą. Tačiau karališkoji miesto karūna bene labiausiai suspindi napoleonmečiu, kai Klaipėdoje 1807–1808 m. apsigyveno Prūsijos karališkoji pora.

Miestas tapo laikinąja Prūsijos sostine, ir čia sprendėsi ne tik Prūsijos, bet ir kitų valstybių likimas. Tada Klaipėdoje pradėtos ir didžiosios Prūsijos reformos: paskelbtas Spalio ediktas dėl baudžiavos panaikinimo, įvykdyta kariuomenės pertvarka, priimti miesto nuostatai ir kt.

Senieji Klaipėdos gyventojai stengėsi įamžinti karališkąjį Klaipėdos istorijos puslapį. Deja, šiandien tų karališkųjų ženklų neliko.

Bene vienintelis iki šiol išsaugojęs karališkąjį vardą 1865–1873 m. iškastas Vilhelmo kanalas, kuriam Rusijos ir Prūsijos monarchai buvo skyrę po 200 tūkst. talerių.

Tiesa, dar liko ženklai tų 300 medžių, kurie karaliaus Friedricho II įsakymu 1769–1770 m. buvo pasodinti prie kelio į plytinę, Žąsų turgavietėje Aleksandro (Liepų) gatvėje, kelio į Priekulę pradžioje.

Šįkart susipažinkime su istorinėmis karališkomis Klaipėdos miesto ir jos apylinkių vietomis ir praskleiskime miesto karališkojo veido įamžinimo puslapius.

Monarchų susitikimo vieta

1802 m. birželio 10 d. Klaipėdoje įvyko pirmasis Prūsijos karaliaus Friedricho Wilhelmo III susitikimas su Rusijos imperatoriumi Aleksandru I. Prūsijos karališkoji šeima aukštąjį svečią pasitiko miesto prieigose.

Miestiečiai nutarė įprasminti tą svarbų įvykį ir istorinę vietą. 1843 m.

monarchų susitikimo vietoje plantacijos inspektorius Johannas Riechertas pasodino jaunų medelių, šalia kurių apskrities gydytojas Otto Friedrichas Reichelis įveisė sodą. Miškelio, kuriame augo piramidinio silueto ąžuolai, storos liepos, platanai, veimutinės pušys, kaštonai, takai buvo suplanuoti anglišku stiliumi. Akis džiugino apskritas gėlynas, apie kurį vešėjo dekoratyviniai krūmai. Vieta, skirta dviejų monarchų ilgos draugystės įamžinimui, buvo pavadinta Karališkąja giraite. Čia pat ant supiltos terasos iškilo medinis paviljonas, kuriame buvo atidarytas restoranas.

Prūsijos karalius Vilhelmas IV Prūsijos ir Rusijos valdovų susitikimo vietoje pažadėjo pastatyti paminklą. Buvo parengti net du jo projekto variantai. XIX a. Sodininkų draugijos iniciatyva buvo sukurtas gipsinis modelis pagal skulptoriaus Danieliaus Raucho (1777–1875) sumanymą. Pagal jį čia turėjo stovėti angelo figūra su diadema ant galvos, o rankose – plokštės su monarchų portretais. Paminklas nebuvo pastatytas. Projekto nuotrauka kabėjo Rotušėje.

Pastatė paminklą Wilhelmui I

1896 m. Liepų gatvės pradžioje iškilo skulptoriaus R.Baerwaldo paminklas Prūsijos karaliui Wilhelmui I (1797–1888), kuriam valdant Vokietija nugalėjo Prancūziją.

Tai buvo 2,7 m aukščio statula, vaizduojanti karalių Wilhelmą I generolo rūbais. Figūra buvo iškelta ant 3 m granitinio pjedestalo. Jo priekinėje pusėje buvo užrašas: „Wilhelmas didysis“. Kitus tris pjedestalo šonus puošė bareljefai, vaizduojantys Wilhelmo I gyvenimo momentus Klaipėdoje. Viename jų karalius, tuomet princas, raportuoja apie savo karinės tarnybos pradžią. Antrajame – karalienė Luizė uždeda princui rugiagėlių vainiką. Trečiasis bareljefas vaizdavo Wilhelmo tėvo karaliaus Friedricho Wilhelmo III susitikimą su Rusijos imperatoriumi Aleksandru I 1802 m. Klaipėdoje.

Paminklas nuverstas 1923 m. Ketvirtajame dešimtmetyje jis buvo atstatytas dabartinės K.Donelaičio aikštės pakraštyje. Per Antrąjį pasaulinį karą paminklas dingo.

(Tęsinys. Pradžia DURYS, 2012 03 29, 2012 04 26, 2012 05 31, 2012 06 28, 2012 07 26)

Svarbesni valdovų vizitai Klaipėdoje (iki XIX a. vid.)

1583 m. atvykęs Prūsijos hercogas Georgas Friedrichas paskelbė, jog miestas nesinaudoja privilegija žvejoti mariose iki Ventės rago ir todėl privilegiją prarado.

1637 m. lankėsi Prūsijos kurfiurstas Georgas Wilhelmas.

1679 m. vasario 21–26 dienomis Didysis kurfiurstas atvykęs aplankė tvirtovę, susitiko su jos įgula. Tai buvo vienas iš Prūsijos valdovų svarbesnių vizitų Klaipėdoje.

1714 m. rugpjūtį lankėsi Prūsijos karalius Friedrichas Wilhelmas I, kurio įsakymu 1722 m. miestas buvo suvienytas, Senamiestį sujungus su Friedricho miestu. Vokiečių istoriko W. Stribrny pastebėjimu, šiam „miestiečių ir kareivių karaliui reikia dėkoti už įtvirtinimų su bastionais ir ravelinais modernizavimą. Tai, kas dar ir šiandien matoma citadelės teritorijoje ir įtvirtinimuose prie ankstyvosios Jono bažnyčios, kilo pagal jo idėjas“.

1712 m. Rusijos carienė Jekaterina I apsistojo viešbutyje „Hotel de Russie“. Dėl triukšmo naktį ir į kambarį besiskverbiančių tabako dūmų carienė neišsimiegojusi. Jai pasiskundus, viešbučio šeimininkas atsidūrė už grotų. Atvykęs caras Petras I, ne kartą iki tol ir po to svečiavęsis Klaipėdoje ir nakvojęs minėtame viešbutyje, gerai pažinojo šeimininką ir jį išlaisvino.

1780 m. lankėsi Friedrichas Wilhelmas II.

1776 m. iškilmingai priimtas Rusijos sosto įpėdinis didysis kunigaikštis, būsimasis caras Pavelas. Jo garbei surengtas paradas, kur su Prūsijos valdovo vėliava sveikino aukštąjį svečią. Nuo šio vizito mieste įsikūrė vadinamoji mėlynoji gvardija, 1821 m. nustojusi egzistavus.

1802 m. birželio 10–16 d įvyko Rusijos imperatoriaus Aleksandro I susitikimas su Prūsijos karaliumi Friedrichu Wilhelmu III ir karaliene Luize.

1807 m. sausio 8 – 1808 m. sausio 15 d. Prūsijos karalius Friedrichas Wilhelmas III ir karalienė Luizė Klaipėdoje rezidavo Prūsijos karo su Napoleonu metu. Miestas tapo laikinąja Prūsijos sostine.

1808 m. rugsėjo 22–25 d. pakeliui į Peterburgą apsistojo Prūsijos karalius Friedrichas Wilhelmas III su karaliene Luize.

1809 m. vasario 8–10 d, grįždami iš Peterburgo, apsistojo Prūsijos karalius Friedrichas Wilhelmas III su karaliene Luize.

1890 m. rugpjūčio 25 d. lankėsi Vokietijos kaizeris Wilhelmas II.

by admin