Klaipėdai – 760: karališkasis miestas (2)
Klaipėdiečiai aktyviai kūrė karališkąjį miesto veidą. Bažnyčiose atsirado lentos su įrašais apie čia apsilankiusius karalius (pvz., Jono bažnyčioje), mieste – namai, papuošti bareljefais (pvz., karalienės Augustės Viktorijos mergaičių licėjuje, dabar Klaipėdos universiteto Menų fakultetas), karalių vardais pavadintos gatvės, gimnazijos (pvz., Luizės gimnazija, dabar Jaunimo centras)…
Jovita Saulėnienė
Ankstesnėje publikacijoje išvardijome svarbiausius karališkuosius vizitus, nuo kurių priklausė miesto plėtra bei miestiečių gyvenimas, aptarėme pirmuosius karališkuosius ženklus. Šįkart paieškosime karališkųjų požymių Tauralaukyje, prisiminsime svarbiausią Klaipėdos paminklą – Borusiją.
Tauralaukis gali didžiuotis
Tauralaukis – sena, istorinė, legendomis ir padavimais apipinta gyvenvietė, pro kurią palei Dangę driekėsi senasis pašto kelias, o prie jo stovėjo Mokesčių postas. Ne vienas karališkasis ekipažas judėjo tuo keliu. Tik apie tai šaltiniai dar neprakalbinti. Išlikę ir negausūs liudijimai apie čia žiloje senovėje stovėjusią pilį…
Šioje vietovėje apstu karališkųjų ženklų. Galima kalbėti net apie čia iki XVII a. besiveisusius karališkuosius taurus, nuo kurių kilo ir vietovės pavadinimas. Pats Vytautas Didysis iš šių laukų ketvertą jų padovanojęs Ordino magistrui…
Tauralaukyje karalius mena dar atsekama medžiais apsodintoji aikštė, kur buvo šaudykla, karuselė, supilta nedidelė sala su „pilimi“. Aikštėje vešėjo dekoratyvūs krūmai, malonius kvapus skleidė gausiai žydėję jazminai, gražius įspūdžius žadino gausybė gėlių. Netoliese viliojo restoranas, altana, aikštelės su poilsio suolais. Itin šią aikštę buvo pamėgę Prūsijos karališkosios šeimos vaikai, kurie su tėvais napoleonmečiu gyveno Klaipėdoje. Iš atsiminimų sužinome, kokį džiaugsmą patirdavo princai, pamėgę pasikarstyti po aukštaūgius medžius, kiek linksmybių suteikdavo jiems karuselė. Net mažosios princesės Šarlotė su Aleksandra įsitaisydavusios karuselės dviejose kėdėse, kurias ratu suko du žirgai, ant kurių atsisėsdavę princai Wilhelmas ir Fricas, būsimieji šalies valdovai… Gėlėmis ir ypač jazminais itin džiaugėsi Šarlotė, būsimoji Rusijos caro Nikolajaus I sutuoktinė. Šio jaukaus kampelio niekada jie neišbraukė iš savo širdies. Tapę valdovais ar valdovų žmonomis, ne kartą čia dar jie buvo užsukę.
Karalienės Luizės garbei
1807–1808 m. apsigyvenusi Klaipėdoje Prūsijos karališkoji pora stengėsi susipažinti su miesto apylinkėmis. Klaipėdos apylinkėse vaikštinėjanti karalienė Luizė net buvo nutapyta berlyniečio dailininko Stalho paveiksle, kuris kabojo pašte. Itin karališkoji šeima mėgo Tauralaukį. Dažnai jie atvykdavo čia pasivaikščioti, pasisvečiuoti pas vaišingus gyventojus. Ne kartą lankėsi ir pas lietuvius Lipšius ir Pilkus. Karalienė Luizė mėgo žiūrėti į Dangės srovenančius vandenis… Vėliau jos didenybės atminimui buvo pasodintas ąžuolas ir pavadintas karalienės Luizės vardu.
1807 m. rugpjūčio 3 d. buvo švenčiamas Prūsijos karaliaus Friedricho Wilhelmo III gimtadienis. Grafienė Voss savo dienoraštyje užrašė: „Rugpjūčio 3-ioji. Mūsų mylimo Karaliaus gimtadienis. Vakare karalienė gėrė arbatą ir klausėsi muzikos, patranka buvo išspręsta, ir viskas buvo labai žavu“. Karalius iš savo sūnų dovanų gavo netoli Juodkrantės išsidėsčiusios kariuomenės stovyklą vaizduojantį piešinį, lietuvių kalbos gramatiką ir žodyną. 17 val. 30 min. karietomis šventės pratęsti išvyko į Tauralaukį, kur aikštėje, netoli karaliaus pamėgtos liepos, jau laukė pasidabinę svečiai ir „žiūrovų kompanija“, kuri buvo „padoriai rami“. Vėliau šios šventės atminimui buvo pastatytas kuklus obeliskas su užrašu: „1807 rugpjūčio 3-iosios atminimas.“
1900 m. Gražinimo sąjunga vietoj nugriuvusio obelisko pastatė paminklą, skirtą jau karalienei Luizei. Virš akmenų krūvos, kurioje buvo įmūryti ir buvusio paminklo akmenys, kilo asimetriška granito plokštė su bronziniu reljefiniu karalienės portretu. Tai buvo apie metro aukščio akmuo su reljefo piešiniais ir dešinės pusės užrašu: „1807 rugpjūčio 3-iosios atminimas“. Paminklo galinėje pusėje buvo įrašyta: „Atnaujintas Pagražinimo sąjungos. 1900 rugpjūčio 3-ioji“. Paminklinį akmenį supo geležinė tvorelė. Paminklas nugriautas maždaug 1960 m. Senieji Tauralaukio gyventojai dar jį mena.
„Borusija“ – Prūsijos paminklas
1904 m. nutarta pastatyti nacio-nalinį Prūsijos paminklą, skirtą pergalės prieš Napoleoną 100 metų sukakčiai ir paminint 100-metį nuo tol, kai Prūsijos karalius Friedrichas Wilhelmas III su karaliene Luize buvo suradę prieglobstį Klaipėdoje.
Sudarytos paminklo statymo komisijos pirmininkas – Valstybės ministras fon Moltkė. Tam tikslui surinkta 1 000 000 markių, iš jų – 20 000 Klaipėdoje. 1907 m. paminklas iškilo prieš Rotušę – buvusius pirklio Consentijaus namus, kuriuose 1807–1808 m. gyveno karališkoji pora ir kurie buvo tapę laikinąja Prūsijos valdovų rezidencija.
Paminklo „Borusija“ autorius – skulptorius Peteris Breueris. Tai buvo 4 m aukščio bronzinė skulptūra, atvežta iš Berlyno. Prūsiją simbolizavo panaši į graikų karo deivę Atėnę moteris antikiniais rūbais, su romėnišku šalmu ant galvos. Dešinėje rankoje ji laikė durklą, kairėje – skydą ir ietį, ant kurios buvo pritvirtinta lentelė su užrašu: „Borussia“.
Skulptūra buvo užkelta ant granitinio pjedestalo. Vieną pjedestalo pusę puošė Prūsijos karaliaus Friedricho Wilhelmo III ir karalienės Luizės ovaliniai bareljefai. Kitame buvo įrašyti metai: „1807-1907“. Kairėje ir dešinėje paminklo pusėje stovėjo hermos, o ant jų Vokietijos karvedžių ir valstybės veikėjų H. Fr. Šteino, K.A.Hardenbergo, T.Šiono, Fr. L.Šrioterio, G.J.Šarnhorsto, A.Gneisenau ir Fr.K.E.Dohna biustai. Tarp hermų – masyvūs granito suolai. Prie Dangės vazose ant granitinių pjedestalų augo gėlės.
Paminklas buvo atidengtas 1907 m. rugsėjo 23 d. Iškilmėse dalyvavo karalius Wilhelmas II su žmona. Iš uosto karieta jo didenybės važiavo per išpuoštą gėlių girliandomis miestą. Po ceremonijos kaizeris apsilankė Rotušėje. Paminklo atidengimo iškilmėse susirinko daugybė žmonių. Net policijos ataskaitoje buvo užfiksuota, jog nuo susirinkusiųjų rankų mostų galėjo policininkų žirgai pasibaidyti…
Tai buvo svarbus įvykis. K.Ziebertas išleido su „Borusijos“ atvaizdu atviruką, viena Magdeburgo firma – kavos puodelius… Net muilo buvo galima įsigyti su „Borusijos“ paminklo piešiniu.
1923 m. paminklas nukeltas, per Antrąjį pasaulinį karą dingo. Šiuo metu jo vietoje stovi Žvejo skulptūra.
(Pabaiga. Pradžia DURYS, 2012 08 30)
Iš karalienės Luizės sūnaus Vokietijos kaizerio Wilhelmo II kalbos, pasakytos 1890 m. Klaipėdoje
Stovėjau mums visiems brangioje vietoje, kuri mums visiems, sakyčiau, šventa. Tai Klaipėdos žemė. Lankiausi namuose, kuriuose gyveno mano proseneliai didžiausių išbandymų ir rūpesčių metais, kai mūsų šalis parklupdyta regėjo užkariautojus šeimininkaujant, buvo be ateities vilčių. Ir kaip tik tuomet, kai niekas nežinojo ir tikėtis negalėjo, kad šalis dar kartą pakils, Klaipėdos žemėje vėrėsi dabartinių laikų didybės ištakos.
