MENO LEIDINYS Nr. 1 (187)
www.durys.daily.lt
Redaktorė Rita Bočiulytė
r.bociulyte@kl.lt
Langas
Klaipėdiečiai šoks Vilniuje
Sausio pabaigoje Vilniaus žiūrovų laukia reta galimybė išvysti Klaipėdos šokio kūrėjų darbus. Menų spaustuvės scenose viešės menininkų grupė „Žuvies akis“, pristatysianti du šokio spektaklius: subtilumu ir estetika dvelkiančias „Paikos mergaitės maldas“ ir džiuginančiomis spalvomis nutviekstą „Apkabinsiu tave“.
Sausio 28-osios vakarą Menų spaustuvės Juodojoje salėje bus galima pamatyti naujausią choreografės Agnijos Šeiko šokio spektaklį „Paikos mergaitės maldos“. Jo pagrindu tapo XIX a. pabaigos dailė ir filosofija. Šis laikotarpis spektaklio kūrėjus sudomino kaip meno ir socialinio gyvenimo lūžio taškas, modernizmo pradžia. Literatūrinį spektaklio pagrindą sudaro Arthuro Rimbaud poema „Paika mergaitė“, o filosofinį – Friedricho Nietzsche’s idėjos. Scenoje trys šokėjos pasakoja vienos moters būties laike ir erdvėje istoriją. Šokio spektaklyje judesio ir vaizdų kalba kuriama vidinių išgyvenimų drama, apgaubta laukimo dvasios.
Idėja prabilti apie šiuolaikines problemas, remiantis XIX a. estetika, choreografei A.Šeiko gimė bendradarbiaujant su scenografu Artūru Šimoniu. Rūmų gracija, šviesų žaismas ir sustojęs laikas – šis klaipėdiečių spektaklis iš tiesų išsiskiria vizualumu ir subtilia, išgryninta estetika. Kartkartėmis sudužusį veidrodį primenantį moters vidinį pasaulį scenoje įkūnijo klaipėdietės šokėjos Aušra Krasauskaitė ir neseniai Anos Kareninos vaidmeniu Anželikos Cholinos šokio spektaklyje sužibėjusi Beata Molytė. Šokėjos jautriai, šiuolaikinio šokio leksika tiesia pasakojimo, nusidriekiančio per laiko sustabdytus ir atgaivintus paveikslus, giją. Spektaklyje šoka ir pati „Žuvies akies“ vadovė, choreografė A.Šeiko, prieš pat Naujuosius metus Kultūros ministerijos pagerbta Jaunojo kūrėjo premija.
Sausio 29-ąją taip pat Menų spaustuvėje „Žuvies akies“ šokio kūrėjai lauks mažųjų žiūrovų. Jiems skirtas choreografės Dovilės Binkauskaitės šokio spektaklis „Apkabinsiu tave“, kuris vilniečiams bus parodytas dukart. Vaikams iki 11 metų skirtas spektaklis sukurtas remiantis pedagogo Rudolfo Štainerio išskirtais vaiko raidos etapais, todėl jame kuriami vaizdai, kostiumų spalvos ir scenovaizdžio transformacijos atitinka įvairių amžiaus tarpsnių vaikų piešimo gebėjimus ir pasaulėjautą bei yra lengvai atpažįstami ir suprantami mažiesiems žiūrovams. Šokio spektaklyje „Apkabinsiu tave“, kuriame šoka A.Šeiko, Inga Kuznecova, Petras Lisauskas ir Darius Berulis, vyresnysis brolis mėgina išmokyti jaunesniąją sesutę žaisti rankutėmis ir apkabinti. Nes juk apkabinimas – visiems suprantamas atvirumo ir nuoširdumo gestas. Taigi čia vaizduojami suaugusiųjų ir vaikų tarpusavio santykiai, stengiamasi suprasti, kaip paliesti pasaulį, įsikibti į mamą ir žengti pirmyn. Šokio spektaklyje taip pat kalbama ir apie tai, kaip sunku būti mažam milžinų pasaulyje. Tačiau primenama ir tai, kaip gera turėti didelę svajonę, kurią galima spalvinti įvairiausiomis spalvomis, kad vieną dieną ji išsipildytų.
Benas Šarka parodys premjerą
Klaipėdos avangardo ir kultūros simboliu, teatro šamanu ir kitaip skambiai tituluojamas aktorius bei režisierius Benas Šarka pastaraisiais metais nardo platesniuose vandenyse ir vis rečiau bepasirodo uostamiestyje. Bet sausio 28-ąją Žvejų rūmuose jis vėl vaidins. Ir ne bet ką, o premjerinį savo spektaklį.
Savąjį teatrą jis vadina teatro trupais „Gliukai“. Beno žodžiais, jo misija – „padėti nemokamai kremuotis menininkams, daryti amžinus vainikus ir trupinti kultūros lemputes, kad būtų tamsiau”.
Pernai B.Šarkos spektaklius matė Estijos, Kroatijos, Latvijos, Rusijos, Suomijos, Švedijos žiūrovai. Jis kartu su iškiliais Lietuvos menininkais dalyvavo unikaliame A.Čechovo „Vyšnių sodo“ pastatyme. Tarptautiniame projekte suomių režisierius Kristianas Smedsas sujungė skirtingus menus – teatrą, kiną, muziką, performansą.
Naująjį savo judesio spektaklį B.Šarka pavadino „Vabi Sabi Vasabi“. Anot autoriaus, Vabi sabi principai kilę iš dzenbudizmo. „Vabi“ galima versti kaip kuklumą, vienišumą, neryškumą, liūdesį, asimetriją. „Sabi“ reiškia archaiškumą, neapibrėžtumą, tikrumą. Tai sunku paaiškinti vakarietiškomis sąvokomos, tačiau „vabi sabi“ japonų estetikoje yra tas pats, kas vakariečiams – graikų grožio idealai.
B.Šarkos teigimu, šio spektaklio kodai: „Vabi“ – tas, kuris gyvena pagal „vabi“, yra supratęs uolų ir žiogų išmintį; „Sabi“ – archaiškas netobulumas; „Vabi sabi“ – nieko nėra tobulo, niekas nėra užbaigta ir nieko nėra amžina.
„Durų“ inf.
