Klaipėdos kultūros žmonės prisimins R.Černiauską

Klaipėdos kultūros žmonės prisimins R.Černiauską

Dalia Bielskytė

Liepos 1-ąją sukaks mėnuo nuo tos dienos, kai netekome gero bičiulio, talentingo rašytojo, Klaipėdos kultūros magistro Rimanto Černiausko (1950–2011).

Liepos 2-ąją buvusio Lietuvos rašytojų sąjungos Klaipėdos skyriaus pirmininko R.Černiausko draugai, kolegos, gerbėjai kviečiami susitikti „Senamiesčio“ bare, kuriame lankydavosi rašytojas, „aprašęs vaikų, žmonių, sliekų ir vaiduoklių gyvenimus“, ir dar kartą prisiminti gerą draugą, talentingą kūrėją.

Kaip visada, pritrūko laiko

Keturias savaites nebesutinkame jo senamiesčio gatvėse, nebesikalbame, nebesiklausome smagių istorijų ir nebeplanuojame bendrų darbų. Dar visai neseniai nė vienas Klaipėdos kultūrinis renginys neapsieidavo be šio šviesaus, gero žmogaus. Dar visai neseniai sėdėjome su juo prie vieno stalo, o šiandien mums beliko knygos ir prisiminimai.

Rymantas, knygas pasirašinėjęs kaip Rimantas, o visų vadinamas tiesiog Rimu, daugeliui savo kartos kultūros žmonių buvo draugas, jaunesniems – mokytojas. Draugas, kuris nieko nereikalavo, bet viskuo dalijosi; mokytojas, kuris niekada nebarė, nerašė pažymių, bet visada buvo šalia, skatino dirbti, lydėjo.

Į laidotuves Švėkšnoje, gimtajame Rimo mieste, susirinko daugybė žmonių. Bažnyčioje po Mišių pritrūko laiko, kad galėtumėme pasikalbėti apie šį brangų žmogų. Kalbantieji ir klausantieji galėjo dalytis jausmais ir atsiminimais dar ilgai, tačiau gyvenimas bakstelėjo rodykle į nugarą – laikas liautis kalbėjus, laidotuvių laikas baigėsi, atėjo santuokos laikas.

Tiesa, dabar, kai Rimas mirė, mes galime kalbėtis su juo daug daugiau – jam dabar priklauso visas pasaulio laikas, o tada tekdavo jį išdalyti į tūkstančius minutėlių. Labai norėtųsi padėkoti Rimanto žmonai Helenai ir keturioms dukterims – už dosnumą dalijantis vyru ir tėvu. Jo niekada neužteko visiems.

Atsisveikinant – bendrystės dovana

Švėkšnos bažnyčioje, šventoriuje, kapinėse – beveik visi pažįstami. Iš matymo, iš spaudos puslapių, garsūs savo darbais bei žygiais ar visai negarsūs – tiesiog bičiuliai. Visus mus siejo vienas žmogus – Rimantas.

Pasidarė neramu – negi tai paskutinis kartas, kai matome vieni kitus? Negi absurdiška mirtis gali padėti tašką, išblaškyti šią savitą bendruomenę kaip žydo bites? Neturime vieni kitų adresų, telefonų ir nebeturime ryšininko. Vadinasi, vienas iš kultūros judėjimų frontų tiesiog pasibaigs, liks tik prisiminimų skersvėjai ir nežinia, kas bus toliau.

Skęstant tokiuose apmąstymuose ir kilo mintis sukviesti visus šios asmenybės vienytus Klaipėdos kultūros žmones ir taip paskatinti kultūros judėjimą Klaipėdoje. Judėjimą, kuris visai nepanašus nei į partiją, nei į armiją – laisva bendrystė, pokalbiai, keitimasis informacija, bendra veikla ir, žinoma, atmintis. Norisi tikėti, kad išeidamas Rimantas paliko mums bendrystę, norą dirbti ir gyventi toje kultūros terpėje, kurioje kažkada mus suvedė jo talentas ir meilė žmonėms.

Ženklai ir žmonės

Klaipėdoje yra unikali vieta – Meno kiemas, o tame kieme – puikus baras „Senamiestis“, kuris ir galėtų tapti tokių susitikimų vieta.

Susirinkę rimti vyrai – baro šeimininkas Silverijus Grikšas, Lietuvos dailininkų sąjungos pirmininkas Arūnas Sakalauskas ir bendrovės „Pamario restauratorius“ direktorius Aldas Kliukas – palaimino idėją, kad baro interjerą laipsniškai galėtų papuošti reikšminės skulptūros, mažosios plastikos elementai, fotografijos ir kiti atminimo ženklai, bylojantys apie per Meno kiemą ir jame esantį barą tekantį laiką bei jame pėdsakus paliekančius žmones.

Pirmasis ženklas skirtas R.Černiauskui. Iš bloknoto lapelio besišypsantį jo knygos personažą – slieką – sukūrė skulptorius Sergejus Plotnikovas, o jo išliejimu iš bronzos pasirūpino A.Kliukas. „Iš idėjos“, – atiduodamas savo kūrinį į iniciatorių rankas pasakė jokio atlygio už darbą nepaprašęs Sergejus. „Reikia daryt. Padėsim“, – jau ne pirmą kūrybinę iniciatyvą mieste remiantis A.Kliukas buvo ypač konkretus.

Tikimasi, kad baras taps nuolatine Klaipėdos kultūros žmonių susibūrimų vieta. Ši perspektyva ypač džiugina „Klaipėdos galerijos“ direktorę Violetą Jusionienę, manančią, kad kaip tik tokia publika ir turėtų rinktis šalia esančiame bare. S.Grikšas tame įžvelgė dar vieną pliusą – matydami kultūros žmonių bendravimą ir dalyvaudami jame, augs bei tobulės ir dabartiniai baro lankytojai – meno mokyklų moksleiviai ir studentai.

Po Mišių – susitikimas

Taigi liepos 2-ąją 16 val. „Senamiesčio“ bare (Bažnyčių g. 4 / Daržų g. 10) laukiami norintieji dar kartą pasikalbėti apie R.Černiauską. Kviečiami visi kultūros sklaidai ir kultūros žmonių bendrystei mūsų mieste neabejingi žmonės. Renginio iniciatoriai neplanuoja scenarijaus – ateikite, kalbėkite, skaitykite, grokite, pieškite, klausykitės, bendraukite.

Šiandien jau galime pažadėti, kad atidengsime atminimo ir pagarbos ženklą R.Černiauskui, pažiūrėsime režisierės Dalios Kanclerytės apie jį „Balticum“ televizijos laidai „Nuskaidrinti šviesa“ sukurtą siužetą, šeimos ir draugų turimas fotografijas.

Jeigu turite pasiūlymų ir idėjų dėl renginio, registruokitės adresu kultursklaida@gmail.com arba skambinkite mob. tel. 8 611 81 813 šių eilučių autorei.

Užsiregistravusiems bare bus rezervuotos vietos, kurių skaičius, kaip žinoma, ribotas. Dalyvavimas renginyje – nemokamas, maistas ir gėrimai – savo sąskaita.

Artimųjų prašymu pranešame, kad liepos 2-ąją 10 val. Klaipėdos Kristaus Karaliaus bažnyčioje bus laikomos Mišios už R.Černiauską.

by admin