IŠ ARČIAU
Kultūros paveldas XXI amžiuje
Kristina JOKUBAVIČIENĖ
Lapkričio pabaigoje Didžiosios Britanijos Eksporto plėtros departamentas ir Britų Taryba Taline surengė seminarą, skirtą kultūros paveldo problematikai šiuolaikinio pasaulio sąlygomis “Kultūros paveldas XXI amžiuje”. Į seminarą buvo pakviestos Lietuvos, Latvijos ir Estijos delegacijos – muziejininkai, kitų kultūros įstaigų darbuotojai.
Seminaras – idėjos tąsa
Šio seminaro idėją paskatino 2003 metų pradžioje Helsinkyje Britų Tarybos rūpesčiu surengtas panašios tematikos seminaras, kuriame dalyvavo Suomijos bei Estijos kultūros paveldo įstaigų darbuotojai. Seminaras sulaukė didelio pasisekimo, tad buvo nuspręsta panašų renginį organizuoti Taline, trijų Baltijos valstybių atstovams.
Seminaras vyko Estijos nacionalinėje bibliotekoje, įspūdingos architektūros moderniame statinyje. Lietuvos delegacijoje buvo ir trys atstovės iš pajūrio – Lietuvos jūrų muziejaus ryšių su visuomene skyriaus vedėja Nika Puteikienė, Palangos gintaro muziejaus vedėja Vilija Macienė ir šių eilučių autorė.
Seminarą atidarė Didžiosios Britanijos ambasados konsulas Estijoje Viljamas Eliotas, o moderavo Britų Tarybos atstovė Džeinė Vyks, kuri yra muziejų konsultantė, besispecializuojanti strateginio planavimo ir projektų valdymo srityje. Pranešimus skaitė įvairių Didžiosios Britanijos įmonių, dirbančių kultūros paveldo pritaikymo ir pateikimo šiuolaikinėmis sąlygomis, atstovai.
Derinant su ekonomika
Buvo nagrinėjama, koks vaidmuo tenka konsultantams kultūrinio paveldo srityje. Europos šalyse įprasta, kuriant naujus paveldo objektus ar senus renovuojant, pasitelkti specialių konsultantų pagalbą, kuri būtina jau pačioje pirminėje projekto kūrimo stadijoje. Viena svarbiausių minčių buvo apie būtinybę derinti kultūrinį paveldą ir ekonominę raidą. Kultūros įstaigos – ekonomikos sritis, nenešanti tiesioginio pelno, jos visada turės daugiau išlaidų nei pajamų. Išlaidų didėjimą lemia vis augantys publikos lūkesčiai, vystomos naujos technologijos reikalauja naujų investicijų. Kultūrinio paveldo įstaigos, visų pirma muziejai, turi atitikti naujos visuomenės poreikius ir atlaikyti stiprią kitų, labai patrauklių ir greitai besikeičiančių sričių konkurenciją. Viena iš išeičių – kultūros įstaigų įsijungimas į rinkos ekonomiką, jos turi tapti ne tik kultūros saugotojomis, bet paslaugų pateikėjomis rinkai. Dažnam muziejui sunku išsiversti be konsultavimo firmų paramos, kuri padėtų išsiaiškinti, kokias komercines galimybes įstaiga turi, to net pati nežinodama. Kultūrinio paveldo įstaigoms Baltijos šalyse labai svarbu suvokti vadybos, rinkodaros ir planavimo reikšmę. Labai daug gali duoti partnerystė – tarp muziejų, turistinių firmų, valstybinių ir privačių struktūrų, rinkodaros vystymas.
Aktualu ir Klaipėdai
Įdomių pastebėjimų buvo pranešime “Praeities interpretavimas”, nagrinėjant, kiek muziejus turi stengtis tapti patraukliu, kad lankytojas vėl norėtų į jį sugrįžti. Labai svarbu suvokti lankytojų poreikius, aspiracijas ir norus – kodėl jis atėjo į muziejų ir ką tikisi čia rasti. Pranešėjas pateikė daugybę pavyzdžių iš savo firmos patirties, aktualizuojant mažai lankomus ir nepopuliarius muziejinius objektus Belgijoje ir Anglijoje.
Seminare buvo aptariami nauji senų pastatų panaudojimo būdai – klausimas, aktualus šiandieninei Klaipėdai, diskutuojančiai, kas turi būti Tabako fabriko patalpose. Daugybė senų, XIX amžiaus pramonės revoliucijos metais atsiradusių pastatų – gamyklų, geležinkelio stočių, kalėjimų šiuo metu Europoje randa naujus pritaikymo būdus, tampa viešbučiais, kontoromis, juose įrengiami turgūs arba butai, mokyklos arba restoranai. Štai Liverpulio aerouostas tapo prabangiu „Marriott“ viešbučiu, taip pat viešbutis įkurtas ir XVIII a. Glazgo tekstilės fabrike, Liverpulio dokuose įsikūrė daugybė įvairiausių įstaigų – Tate galerijos skyrius, TV centras, restoranas, viešbučiai, įrengti butai.
„Lokalinio skonio“
Pranešime buvo vis akcentuojama, kad Europos fondai labai teigiamai vertina ir remia adaptyvinio kultūros paveldo pritaikymo projektus, tačiau visada aktualus finansinis projekto aspektas – ne tik kiek kainuos paskirties keitimas, bet kaip vėliau funkcionuos naujos paskirties objektas ir kokią naudą atneš visuomenei.
Daug svarstome apie turizmo vystymą mieste, turistų pritraukimą ilgesniam, nei vienos-dviejų dienų laikotarpiui. Ilgalaikio turizmo problema yra svarbi Baltijos šalims, neturinčioms gilesnių civilizuoto turizmo tradicijų. Pranešime buvo akcentuota būtinybė plėtoti regioninį turizmą. Tam reikalingas išsamus rinkos tyrimas, sugebėjimas pamatyti ir panaudoti tai, kas specifinio yra viename ar kitame regione (buvo įvardinta kaip “lokalinio skonio produktas”). Didžiosios Britanijos atstovų nuomone, Baltijos šalys turi daug teigiamų faktorių turizmui, tarp jų – lengvą ir greitą susisiekimą.
Seminaro metu turėjome galimybę susipažinti su Didžiosios Britanijos patirtimi ir tradicijomis kultūros paveldo srityje, susitikti su Jungtinės Karalystės įmonių atstovais bei kolegomis iš Latvijos ir Lietuvos. Pranešimų mintys paskatino naujai pažvelgti į įprastus dalykus, įvertinti savas galimybes ir perspektyvas.
