Liūdnas Tušinuko gyvenimas

Papasakosiu jums neseną istoriją ir jums rinktis tikėt ją ar
ne. man skaudu prisimint šį įvykį, mane užlieja liūdesio
srovės ir pro mane praūžia nuoskaudų vėtra.
Dar dabar negaliu suprasti kodėl jis pabėgo? Kodėl nieko
neperspėjęs išėjo manasis Tušinukas?


Atsimenu, jog atsikėlus ryte “laiminga” išėjau į mokyklą,
savąjį draugą ( Tušinuką) palikus ant stalo, nenorėjau jo
gadinti ir pykdyti rašydama juo pamokos darbus, per daug jį
mylėjau. Grįžau po pietų ir nulėkiau atsikvėpti prie TV, tada
tik vakare atminus jog dar nepabendravau su savuoju
Tušinuku, nulėkiau prie stalo,norėjau juo parašyti porą savų
jausmų dainos žodžių, bet jojo neradau. Susinervinus jo
beieškodama suverčiau visą stalą, bet jo neradau. Kodėl jis
išėjo? Gal neapsikentė, jog kiekvieną vakarą juo rašau?
Kodėl dar vakar nepastebėjau jo liūdnų akyčių ir to, jog
šiandien man išeinant jis neatsisveikino su manimi kaip
įprastai – nepamojavo savo rankyte? Jis tik gulėjo atsukęs
man nugarą.
Grįžk, mielasis mano Tušinuk, viskas pasikeis…Myliu Tave:*

****************

Pabėgęs iš namų Tušinukas neturėjo kur eiti, pas ką
prisiglausti, jo kely nepasitaikė jokio penalo. Susikrimtęs ir
liedamas savo melsvą rašalą jis daugelį dienų žygiavo į
priekį, bijojo pasiklysti, mat jam kaip įprastai jokios linijos
nenurodė kelio krypties. Jojo spiralė girgždėjo iš
šalčio….Taip beklajodamas jis sutiko Žemutinę Pieštukų
gaują, kuriems iki geriečių buvo dar toli gražu. Jie nežino
koks pakilumo jausmas apima atsidūrus žmonių rankų
gniaužtuose ir žinant jog jie yra naudojami kūrybos procese,
jiems šis jausmas buvo svetimas. Jie net neturėjo savo
normalaus penalo- šiukšlių konteinery susirado seną
nuplyšusią kišenę ir įsikūrė joje. Tušinukas į jų gretas
papuolė atsitiktinai, per eilines tarprajonines kanceliarinių
prekių aiškinimosi muštynes. Žemutinė Pieštukų gauja buvo
tipiški vienišiai, tad tarp jų pritapt bandė ir Tušinukas, bandė
įsijaust į savo naująjį amplua – bastūno ir vienišiaus
profesiją. Kad ir kaip Tušinukas besistengdamas savo
ankstesnįjį gyvenimą palikt už senojo sąsiuvinio langelių, bet
jam tai nelabai sekėsi. Jis vis prisimindavo kaip jo siela
(tušinuko šerdelė) valydavosi, kai juo būdavo rašomi
pasakojimai. Dabar jo siela buvo pilna melsvo nešvarumo,
jis kartkartėmis gailėdavosi palikęs savo šeimininkę bei šiltą
ir mielą penalą, bet po tiek laiko jis negalėjo grįžt atgalios…
Vienos iš nuožmiausių grumtynių saugant savo Žemutinę
teritoriją Pieštukų gaujai įvyko prieš keletą savaičių, kai jųjų
teritorijos sienas bandė nutrinti trintukų mafija. Vyko
įnirtinga kova, bet galų gale Žemutinė Pieštukų gauja
apsaugojo savo vietą ant balto popieriaus lapo, Pieštukai
buvo dėkingi Tušinukui, mat jo nubrėžtos linijos ir buvo
atspariausios Trintukų įtakai…
Taip ir tekėjo varganas tušinuko trumpas gyvenimo
laikotarpis prisiminimų baloje…

by admin