„Marių vėjai“ šiąvasar pūtė Suomijoje
 |
| Bendras “Marių vėjų” paveikslas sukurtas improvizuojant visiems drauge ten pat, Suomijoje. Mildos Remeikytės nuotrauka |
Milda Remeikytė
Klaipėdiečių dailininkų sumanytas vaizduojamojo meno projektas “Marių vėjai” trejus metus keliauja Baltijos jūros pakrante. Šiemet viešėjo Suomijoje, kur Alajarvio miesto Nelimarkos muziejuje jo paroda veikė iki rugpjūčio 28-osios.
Keliauja aplink Baltiją
„Marių vėjai“ pirmąją parodą atidarė 2002-ųjų gegužės mėnesį Klaipėdos dailės parodų rūmuose. Taip tarptautinis projektas, kasmet vykstantis vis kitoje Baltijos jūros šalyje ir kviečiantis dalyvauti vis naujus menininkus, pradėjo savo kelionę aplink Baltiją. Jau dusyk apsilankęs Švedijoje, šiemet pasiekė ir Suomiją. Dešimt skirtingų sričių menininkų, atstovaujančių Lietuvai, Estijai, Suomijai, Švedijai ir Vokietijai, šiąvasar pristatė savo kūrinius Alajarvyje, Nelimarkos muziejuje.
Ero Nelimarka (1891-1977), Nelimarkos muziejaus įkūrėjas, meną ir kultūrą manė esant tarptautine kalba ir, jo idealistine nuomone, visa meninė kūryba ir darbas su nematerialistinėmis grožio idėjomis yra virš kasdienybės pareigų ir tuštybės. „Nesvarbu, ar meninė kūryba vyktų Vakarų ar Rytų šalyse, ji turi tam tikrų bruožų, jungiančių žmones ir tautas be sienų,“ – buvo viena jo mėgstamiausių minčių. Jo manymu, darbas su menais ir grožiu galėtų padaryti sienas tarp tautų kur kas žemesnes, kadangi menams ir kūrybai nereikalingos politika ir partijos, nes jie turi gryną, tarptautinį ryšį. Šios dar praėjusiame šimtmetyje išsakytos žymaus Suomijos menininko idėjos tebėra aktualios ir šiandien.
Plius meno terapija
Tai įrodė ir „Marių vėjų“ paroda, surengta Nelimarkos muziejuje. Parodos atidarymo iškilmes lydėjo ir darbas su Luomaaho mokyklos moksleiviais bei Vimpeli meno terapijos grupe.
Suomių menininkės Elinos Forsti vadovaujami moksleiviai padėjo lietuvių menininkui Romualdui Inčirauskui sukurti jo instaliaciją „Beržynas“ Nelimarkos muziejaus kieme. Katrin Loc, meno terapijos specialistė iš Vokietijos, ir projekto kuratorė klaipėdietė dailininkė Renatė Lūšis dalijosi patirtimi meno terapijos srityje.
Žinoma akvarelininkė R.Lūšis parodai Suomijoje pristatė akrilu ant popieriaus tapytas „Pakrantės moteris“ – geometrines abstrakcijas, žyminčias galbūt naują posūkį realistiniu stiliumi kūrusios dailininkės kūryboje.
Pripažįstamos Švedijoje
Skulptūrą studijavusi Vilniaus dailės akademijoje menininkė Vilija Liorančienė dabar gyvena ir kuria grafiką Švedijos sostinėje Stokholme. Kaip ir kita parodoje dalyvavusi dailininkė Irina Novokreščionova, V.Liorančienė yra Lietuvos ir Švedijos dailininkų sąjungos narė. Tiek savo grafikos, tiek skulptūros kūriniuose V.Liorančienė operuoja koncentruota ritmine forma. Nors savo graviūrose naudoja ornamentą, tačiau jos nepraranda gyvybingumo, paprastumo ir elegancijos. Menininkė įkvėpimo semiasi tiek iš kasdienės aplinkos, tiek iš orientalistinio meno, kurį ji „atrado“ maždaug apie 90-uosius, gyvendama Tbilisyje, Gruzijoje.
I.Novokreščionova pastaraisiais metais vis labiau pripažįstama Švedijoje, kur ji gyvena ir kuria. Įkvėpimo šaltiniu Irinos kūrybai tapo Blekingės krašto apylinkių grožis. Sukurti dažniausiai akvarele gėlių natiurmortai yra jos kūrybos kvintesencija ir skiriamasis ženklas.
Visi žanrai
Zitos Inčirauskienės kūrybos sritis yra tekstilė. Daugumai savo kompozicijų ji naudoja kaligrafiją. Kartais Zitos tekstilės kūriniai perauga į erdvines instaliacijas. Jos kūrybinių idėjų neišsenkantis šaltinis yra Biblija.
Kriauklės, kaip tolimų jūrų ir vandenynų simbolio, motyvas dominuoja ir šių eilučių autorės tapybos kūriniuose. Menotyrininkė projekto parodai Suomijoje pristatė tris kompozicijas: „Pamaryje“, „Fikusas“ ir „Kriauklė“. Tai naujas meno teoretiko žvilgsnis į klasikinę tapybą, kartu ir bandymas bendrauti su žiūrovais naujomis meninės išraiškos priemonėmis, simboliais, spalvomis.
Estų menininkės Ep Vires instaliacija „Pusiausvyra“ Nelimarkos muziejaus kieme patraukia dėmesį savo transparentiškumu ir savotišku trapumu. Galbūt toks ir yra šios menininkės vidinis pasaulis, prabilęs netikėtomis spalvų dermėmis jos tapybos kūrinių „Čigonų gyvenimas“ serijoje.
