Maži, tačiau… Arba miniatiūra – kaip konceptas

Maži, tačiau… Arba miniatiūra – kaip konceptas

Ignas KAZAKEVIČIUS

“Klaipėdos menininkų namai – kuo ne konceptuali miniatiūra?..” – toptelėjo mintis, kai šiose erdvėse įkurdinome Bochumo muziejaus ir Vakarų Vokietijos dailininkų sąjungos (WKB) šiuolaikinio meno projektą “Mažas, tačiau… Miniatiūra kaip konceptas”. O kodėl gi ne? Kodėl gi Klaipėdos menininkų namai negali asocijuotis su konceptualia miniatiūra?! Palanki „geografinė“ padėtis, galerine prasme nestandartinė vidaus erdvė, kurioje detalė gali kalbėti “už” ir atstoti visumą, leidžia eksperimentuoti su idėja, kūriniu, ekspozicija, žiūrovu. Be to, tai menininkų namų ekspozicinės erdvės strategija. Šiuo atveju konceptualių miniatiūrų paroda tarsi paverčia miniatiūra pačius menininkų namus, pakeičia juos.

Kodėl? Kur? Koks menas?

Klaipėdos menininkų namų rengiamos parodos-projektai dabar ir ateityje koncentruosis ties tyrimu, kas yra menininko aplinka, kaip kūrinys tampa aplinka ir pradeda ją valdyti, kaip menininkas sugeba pakeisti erdvę ir į ją įtraukti stebėtoją. Tokiu būdu Menininkų namų salė taps laboratorija, kurioje meno kūrinys deklaruos aplinkos pokyčius, kintantį mūsų požiūrį į meno formas, meno tradicijas.

Čia bus pristatinėjami kameriniai projektai, atskleidžiantys kūrybinį koncentratą – intymią susikaupimo būseną, isterišką sprogimą tyloje, nervine krize krebždantį eskizą, objekte kondensuotą starto potenciją, menininko dirbtuvių misteriją. Pristatydami aktualiausius dabarties meno tendencijų fragmentus, Menininkų namai pateiks meno proceso raidą, taip pat pristatys patį meno procesą kaip kūrinį, kai ekspozicija taps “gyva būtybe”, reaguojančia į mūsų buvimą šalia.

Juk menas visada yra aplink mus, jis persmelkia kiekvieną kubinį aplinkos milimetrą (tik ar visada mes jį pastebime?), o Menininkų namuose visuomet turi būti jaučiamas menininko kvėpavimas. Todėl neatsitiktinai šį kartą…

“Minko” idėjas

…Menininkų namai kviečia įsitikinti, jog miniatiūra nėra tai, apie ką galvojame, išgirdę šį žodį. Tai ne Kalėdomis kvepiantis atvirukas, ne iliustracija… Ne tradicinės technikos kūrinio didelio formato sumažinimas iki miniatiūros. Tai darbas su medžiaga ir idėja, šiuodvi „minkant“ nuo pat minties užgimimo.

Bochumo muziejaus ir Vakarų Vokietijos dailininkų sąjungos projektas „Mažas, tačiau… Miniatūra kaip konceptas“ tai didelės parodos fragmentas Klaipėdoje, miniatiūra miniatiūroje. Pasaulio ir pasaulėjautos atžvilgiu. Tai analizė – kiek gali pasakyti tylus mažas foto-tapybos-grafikos-skulptūros-neono-video-kūrinys. Tai menininko požiūris į mastelį, kūrinių kiekybę ir kokybę. Tai atsakymų ieškojimas medžiagos, netikėtų daiktų, jų detalių sugretinimuose. Autoriai verčia žiūrovą įveikti didelį nuotolį iki miniatiūrinio kūrinio. Kūrinio, kurio turinys nepasakoja istorijų, fantazija čia apribojama pastebėjimais, trumpais stabtelėjimais. Stebėtojas per paveikslą patiria keliautojo smalsumą.

Prasiskverbia visur kaip virusas

Meniškas kūrinys mažame formate – tai noras patirti vaizdą be jokių išankstinių potvarkių, ypač kai tikrovės suvokimas yra pačiame dėmesio centre.

Mažas bet ko elementas – tarsi virusas prasiskverbia visur: tarp estetikos ir purvo, tarp tradicijos ir postmodernios visumos traktuotės, tarp motyvo ir objekto.

Čia menas įgyja kasdienį formatą kasdieniame gyvenime. Velniškai patogu!

Mažos, kondensuotos erdvės yra pasauliai patys sau. Jos atsiskyrusios nuo realybės, išsilaisvinusios ir nuo savų įstatymų.

Netikėtos sąsajos, atrodo, beprasmiai veiksmai vis dėlto yra įdomesni už išbaigtus kūrinius. Tačiau pastaruosius turi lydėti paaiškinimai. Antai iš pažiūros vaikiškus pakraigaliavimus primenantis piešinys pasirodo esąs autoriaus kelionių iš simbolinio A į B žymeklis. O raizgalynė atsirado kišenėje laikant užrašų bloknotą ir pieštuką, flomasterį bei šiems „linguojant“ eisenos ritmu.

Arba iš plaukų nupinti krepšeliai „numaudytiems, nupraustiems“ muilo kąsneliams. Sutikite, gana šlykštu matyti plaukais apkibusį muilą, bet šiuo atveju kitame kontekste tokie „tiesioginiai“ sugretinimai paverčia kompoziciją paveikiausiu darbu.

Ironizuoja, gąsdina, kelia šleikštulį…

Visi eksponuojami kūriniai čia – konkretūs, jie atsikleidžia tik kurią nors vieną suvokimo briauną, išsako vieną būdvardį: artima, tolima, asimetriška, niuansuota, spalvota arba ne. Tiesiog – taip arba ne. Toks tad atsakymas į – patinka, nepatinka, gražu, negražu…

Čia eksponuojami kūriniai, kurie dėl tikrovės fragmentų sumažinimo arba dėl pasirinktos medžiagos ypatybių specialiai kuriami labai koncentruotai (visomis prasmėmis) ir todėl tampa itin įtaigūs.

Čia kūriniai aktyvūs, konceptualūs, ironizuojantys, gąsdinantys ar keliantys šleikštulį, tačiau paveikūs. Paveikūs bet kokioje įsivaizduojamoje medžiagoje.

by admin