Meinardas Fergiusonas: “Džiazas – tai avantiūra, kurią priimti reikia su šypsena”

PASAULIO DŽIAZO ŽVAIGŽDĖS KLAIPĖDOJE

Meinardas Fergiusonas: “Džiazas – tai avantiūra, kurią priimti reikia su šypsena”

Rita BOČIULYTĖ

Ypatingas X Klaipėdos pilies džiazo festivalio svečias buvo aštuntą dešimtį įpusėjęs, bet trykštantis energija ir gera nuotaika kanadiečių kilmės trimitininkas, nepranokstamas savo instrumento meistras Meinardas FERGIUSONAS (Maynard Ferguson) su džiazo ansambliu “Big Bop Nouveu”. Jų koncertas, kurio tūkstantinė minia Teatro aikštėje klausėsi nuščiuvusi ir pakerėta, tapo festivalio apogėjumi.

Po pasirodymo M.Fergiusonas buvo taip pat gerai nusiteikęs, kaip ir per koncertą, nešykštėjo komplimentų Klaipėdos festivalio publikai. Maestro šmaikštavo, kad džiaze, kaip ir gyvenime, labai svarbus geras humoro jausmas. “Džiazas – tai avantiūra, kurią priimti reikia su šypsena”, – sakė jis.

Spindi kaip deimantas

Šis muzikantas, ir sulaukęs 75-erių, yra fantastiškai tebegrojanti, aktyviai po visą platųjį pasaulį tebekoncertuojanti džiazo muzikos legenda. M.Fergiusonas 50 metų yra viena ryškiausių pasaulio džiazo asmenybių, vadinamas “gyvąja džiazo muzikos enciklopedija”, pasaulio muzikos kultūros deimantu, nepranokstamu instrumento meistru, aukštojo registro dievu. Unikalus jo trimito skambesys ir iki šiol stulbinantis šio instrumento diapazonas pelnė jam Misterio “Stratosferos” vardą. Jo trimito garsai skelbė visam pasauliui apie Monrealio olimpinių žaidynių atidarymą.

Muzikinę karjerą M.Fergiusonas pradėjo gimtajame Monrealyje (Kanada) būdamas 15 metų, kai ėmėsi vadovauti savo paties įkurtai džiazo grupei. Nuo šeštojo dešimtmečio pabaigos jis vadovavo įvairiems bigbendams, grojo su Dž.Dorsėjumi, B.Raeburnu, S.Kentonu, Š.Barnetu ir D.Vašingtonu. 1956-aisiais Niujorko klube jis subūrė “Drem Band”, kurio nariai buvo vien garsenybės. Bigbendas grojo paprastą svinguojantį džiazą, kuriame akivaizdi bliuzų įtaka.

M.Fergiusono karjera – stulbinanti. Jis įrašė daugiau kaip 60 albumų, pelnė beveik visus, kokie tik yra, džiazo muzikos atlikėjo titulus ir apdovanojimus, tarp kurių – trys “Grammy” nominacijos.

Pastarąjį dešimtmetį M.Fergiusonas vadovauja puikią reputaciją džiazo pasaulyje pelniusiam “Big Bop Nouveu ensemble”, kuriame groja ir jo mokiniai. Drauge jie koncertuoja ir važinėja po festivalius, lydimi gerbėjų. Ir į Klaipėdą pasiklausyti M.Fergiusono atvyko grupė amerikiečių melomanų. 150-200 JAV dolerių Amerikoje kainuoja bilietas į jo koncertą. Tuo tarpu Klaipėdoje visi džiazo festivalio koncertai – nemokami.

Pasigedo karšto vandens

M.Fergiusonas atskrido lėktuvu tiesiai į Palangą, kur jį pasitiko baltas limuzinas, vėliau vežiojęs Maestro visą jo trumpos vienos paros viešnagės Klaipėdoje laiką. Šiai garsenybei – tai įprasta transporto priemonė. Taip pat ir tokios klasės viešbučio apartamentai, kokius Klaipėdoje gali pasiūlyti tik “Radisson SAS”.

Prieš pat koncertą F.Fergiusonas festivalio komandai netikėtai iškėlė du reikalavimus: kad grimo kambaryje būtų karšto vandens, o scenoje – mineralinio. Tokie pasauliniai standartai, priimant pasaulinio masto scenos įžymybes. Kadangi tokios žvaigždės pas mus užteka nedažnai, festivalio rengėjai to nebuvo numatę iš anksto. Mineralinio vandens bemat parūpino, o su karštu dušu buvo sudėtingiau… Mat grimo kambariuose, kuriais maloniai festivaliui leido naudotis Klaipėdos dramos teatras, net žvaigždėms karšto vandens nėra. Vienu metu netgi buvo iškilusi grėsmė, kad dėl to gali neįvykti koncertas. Bet pamatęs, kiek daug publikos Teatro aikštėje jo laukia, M.Fergiusonas suminkštėjo.

Scenoje jo nuotaika jau buvo puiki, Misterį “Stratosferą” tūkstantinė minia pasveikino audringomis ovacijomis. Tokio sutikimo sujaudintas M.Fergiusonas savo pasirodymą su nedidelėmis išlygomis leido fotografuoti ir filmuoti visą, ne tik pirmas 15 minučių, kaip buvo numatyta kontrakte.

Po koncerto M.Fergiusonas sakė: “Man pas jus groti labai patiko. Klausytojai čia ypatingi, tikrai nuostabūs”. Maestro ir nulipęs nuo scenos buvo žvalus, linksmai nusiteikęs, kaip visuomet, juokavo.

Stebina net pats save

Garsėjantis savo humoro jausmu džiazo grandas sakė: „Man atrodo, kad humoro jausmas gyvenime labai svarbus. Kai mano studentai prastai sugroja ir dėl to labai susikremta, aš sakau jiems, kad nereikia dramatizuoti, reikia juoktis. Iškart pagerės, kai iš to pasijuoksi. Mano abu tėvai buvo mokyklų direktoriai, buvau auklėjamas labai disciplinuotai. Kartą per koncertą muzikos mokykloje man viskas ėjosi puikiai, bet pabaigoje nepavyko išgroti aukštos natos, ir man buvo taip pikta, kad trenkiau savo trimitą į sieną. Sudaužiau jį, nors mano tėvai ne tiek daug uždirbo, kad nepriekaištaudami nupirktų man naują. Dabar, jei padaryčiau tą pačią klaidą, vietoj to, kad daužyčiau savo muzikos instrumentą, jį tvarkingai padėčiau ir nusijuokčiau.“

Anot M.Fergiusono, „kartais mes turime suprasti, jog reikia nusimesti šitą didelį rimtumą, pernelyg rimtą požiūrį į šią muziką ir tiesiog smagiai groti džiazą. Džiazas yra iššūkis, nuolatinis nuotykis, tam tikra avantiūra, kurią reikia priimti su šypsena. Tada bus smagu ir pačiam, ir žiūrovui.“

M.Fergiusonas pasakojo, kad kai jis pradėjo groti, sunku buvo nuspėti, „kas iš to vaiko bus“. Anot jo, yra labai daug kanadiečių, kurie puikiai groja, bet apie juos niekas nežino, kadangi jie negroja Niujorke. „O man pasisekė“, – džiaugėsi muzikantas, pridurdamas, kad grodamas vis dar stebina net pats save.

Norėjo čia atvažiuoti

Kai gavo kvietimą dalyvauti Klaipėdos pilies džiazo festivalyje, M.Fergiusonas teigė, kad jam nekilo jokių abejonių sutikti, ar ne. „Aš labai norėjau čia atvažiuoti ir groti. Tikrai džiaugiuosi, kad atvažiavau“, – tvirtino jis.

Apie Klaipėdą ir Lietuvą muzikantas neslėpė iki šiol beveik nieko nežinojęs: „Kadangi muzikoje nėra vietos politikai, man nesvarbu, kokioje pasaulio vietoje yra Lietuva. Aš atvažiavau groti žmonėms.“

„Klaipėdos“ paklaustas, kas, jo nuomone, džiazo muzikantui yra svarbiau – patirtis ar talentas, M.Fergiusonas atsakė: „Sunku pasakyti… Muzikanto karjerą aš pradėjau kaip stipendininkas Monrealio konservatorijoje Kanadoje, kur tuomet net minėti žodį „džiazas“ buvo nepriimta.“

Kur Maestro rado tokius puikius muzikantus, su kuriais dabar groja? – rūpėjo ne tik žurnalistams. Jie verti savo mokytojo ir jo rankos paspaudimų, – tuo įsitikino visi, klausęsi „Big Bop Nouveu“ muzikavimo. Šį komplimentą M.Fergiusonas priėmė maloniai šypsodamasis: „Tais laikais, kai aš augau ir pradėjau mokytis muzikos, mokykloje nedaug ką galėjau sužinoti apie džiazą. Jo niekas nemokė. Dabar yra kitaip. Yra tokia organizacija kaip Tarptautinė džiazo mokytojų asociacija, ir labai plačios galimybės jauniems muzikantams studijuoti džiazą – klasikinį, modernų, kokį tik nori.“

Įkvėpimo ieško Indijoje ir šeimoje

O kokį džiazą pats Maestro labiausiai mėgsta? „Nesu ypač geras diksilendo muzikantas, bet… Kai nuvažiuojame į Naująjį Orleaną, ten grojame ir klausomės, kaip groja diksilendai, man labai patinka jų muzika. Taip, tai turbūt mano širdžiai mieliausias džiazas“, – atviravo jis.

Daugelį metų M.Fergiusonas nuosekliai domėjosi Indijos tautų muzika bei kultūra. Ir dabar jis kasmet važiuoja ten dėstyti džiazo muziką Delio institute. Paklaustas, kas jį taip traukia į Indiją, žymusis muzikantas išvardijo kelias priežastis: jam labai įdomios tenykštės muzikos formos, be to, Indija yra vienas jo, kaip menininko, įkvėpimo šaltinių.

„Tačiau didžiausias mano įkvėpimas yra šeima, – prisipažino 75-metis muzikantas. – Turiu didelę šeimą – penkis vaikus ir du anūkus. Su ta pačia žmona gyvenu 50 metų ir esu labai laimingas.“

Toks jis ir atrodo. Besišypsantis amerikietis, mažumėlę aikštingas, kaip ir dera žvaigždei. Bet dėl džiazo – muzikos, kuriai atnašauja, galintis paaukoti asmeninius įgeidžius ir patogumus, prie kurių yra įpratęs. Didis muzikantas, scenoje darantis stebuklus, dvasią pakylėjančiu grojimu žavėdamas ir įkvėpdamas minias žmonių. X Klaipėdos pilies džiazo festivalis mums padovanojo nepaprastą, galbūt vienintelę progą tai išgirsti ir patirti.

by admin