Menas pastebėti meną
gnas Kazakevičius
Klaipėdos kultūrų komunikacijų centre „Kultūrpolis“ rugpjūčio 27–29 dienomis vykusio projekto „Meno iškarpymas” metu akcija peraugo į iki rugsėjo pabaigos veikiančią parodą, o šioji – į interaktyvų akcionistinį katalogą.
Visi šie fragmentai, kurie dažniausiai meno projektuose būna tarpusavyje susiję tik tiek, kiek reikia pristatyti idėją, skleisti informaciją ar suaktyvinti žiūrovą, šiame projekte buvo susieti kaip vienas kitą papildančios proceso dalys. Meno akcija tiesiogiai maitino parodą žaliava, žiūrovų suneštais dėmėtais drabužiais, paroda užpatentuoti įvairūs metodai, kaip iškirpti dėmes iš jų aplinkos, o katalogas buvo sukurtas kaip dėmė, kurią taip pat galima iškarpyti, – ji keičiasi nuo kiekvieno prisilietimo.
„Kultūrpolio“ naujojo projekto tikslas – pristatyti „artspotingą“ ir „markingą“ – dvi naujas meno formas, kurios labai palengvintų pačių menų, žiūrovo su menu ir žiūrovo su kūrėju bendravimą.
Ragina kurti
„Artspotingas” (angl. spot – dėmė) vyksta tada, kai savo aplinkoje pastebite dėmę, nedelsdamas ją „išimate“ iš konteksto ir meniškai „apdorojate“. Visos technikos visose meno sferose yra leistinos. Taigi „spotingas“ yra pastebėjimas ir improvizacija.
„Markingas” (angl. to mark – pažymėti, žymė) vyksta tada, kai visuomeninėje aplinkoje pastebite dėl ne nuolatinės, bet ne atsitiktinai tam tikrose vietose vykdomos žmonių veiklos ir atmosferos poveikio atsiradusį fizinį materialios aplinkos pokytį, pažymite jį savo parašu ir paaiškinimu, kurie suteikia jam meninio kūrinio statusą. „Markingas“ yra pastebėjimas ir užfiksavimas (pavyzdžiui, plakatų nuoplaišų ant seno pastato sienos).
„Kultūrpolio“ pasirinkta strategija – meno proceso demonstravimas – dažnai lydimas įvairios žiūrovų reakcijos. Taip, ne, kodėl, kas čia, o kas iš to, kokia prasmė?.. Tokius štai klausimus užduoda dalyviai. Vadinkime žiūrovus dalyviais, nes mūsų projektų esmė ne šiaip pristatyti juos, bet pristatyti aktyviai ir interaktyviai, kad publika galėtų ne tik pamatyti, bet ir apčiuopti, užuosti… Skatiname bendrą menininko ir žiūrovo kūrybą, raginame kurti akcijų metu, leidžiame keisti ir kūrinį, ir aplinką, kurioje jis eksponuojamas. Tik taip galima pakeisti dvi išankstines nuostatas – „viskas jau sukurta“ bei „ir aš taip galiu“.
Penkios menininkės: projekto kuratorė Bronė Gideikaitė-Neverdauskienė, Audra Andrulevičienė, Gabija Trutnevytė, Ligita Marcinkevičiūtė ir Laura Keblytė pristatė „artspotingą“ arba „meną pastebėti meną“.
„Pirmajam projekto etapui, jo aiškinamajai ir edukacinei praktikai pasirinkome dažniausiai žmogaus gyvenamojoje aplinkoje šmėžuojančius daiktus – drabužius. Jų daugiausia, jie įvairiausi, jie dažnai būna dėmėti. Štai čia galėtų prasidėti meno procesas – dėmės „išėmimas”, mąstymas, kaip estetinį minusą paversti pliusu, kaip pastebėti meniškumo akcentus buityje“, – sakė menininkės.
Replika šiandienai
„Meno iškarpymo“ esmė – meno kiekvienam ir meno visur variantas. Šios dvi meno formos – „artspotingas“ ir „markingas“, šios dvi socialinės komunikacijos išraiškos yra legalios ir universalios. Lengvai vartojamos ir suprantamos. Tai menas fiksuoti ir fantazija įžvelgti. Fragmento galia ir improvizacijos triumfas. Replika šiandienai. Konceptualiai pagrįstas pastebėjimas, kad dabartinė meno panorama sudėliota iš fragmentų, pasklidusių į plotį, bet ne į gylį.
„Artspotingas“ ir „markingas“ – tai aplinkos žymėjimo formos, kuriomis aplinkos fragmentams suteikiama nauja meninė forma ar reikšmė. Tai tam tikra dzeno ir fluxus atmaina. Pastangos viename kūrybos akte iš detalės atkurti visumą ir visumą pajungti detalei.
„Artspotingo“ metu sukuriama nauja meninė forma. „Markingo metu sukuriama nauja reikšmė.
Šios meno formos nėra nei ready made, nei ready made added. Nes objektai, kuriais remiasi šios dvi rūšys, yra nuolatinės kaitos būsenoje. Po metų tose pačiose vietose bus galima aptikti visai kitokius ir netikėtus tolesnės žmogaus veiklos rezultatus, kurie kitiems juos stebintiems kels naujas asociacijas.
Šios formos nepavaldžios nė vienai meno sferai, jos pačios priklauso visoms meno sferoms. Kuo daugiau meno sferų aprėpia kūrėjas, tuo geresni „artspotingo“ rezultatai.
Meno iškarpymas – pati demokratiškiausia meno forma. Meno iškarpymas – tai nesibaigiantis procesas, kurį įmanoma realizuoti neišeinant iš namų visose meno sferose kiekvienam iš mūsų. Meno iškarpymas yra aiškus, laisvas, efektingas, intriguojantis, naudingas, tarptautinis, objektyvus, konceptualus, dekoratyvus, socialus, heraldiškas, žaismingas… Meno iškarpymas – tai pilietinė akcija, siekianti ekonominės, socia-
linės ir meninės harmonijos. Meno iškarpymas skatina kultūros vartojimą ir mažina dvasinę infliaciją. Meno iškarpymas teigia laisvę kurti ir laisvę bendrauti.
Investicijos į dvasingumą
Skatindami žmogų aplinkoje pastebėti kuo daugiau meno, mes skatiname jį galvoti, kad ne tokia jau ji bjauri, kad kiekviename estetiniame minuse galima įžvelgti pliusą, kad gal dėmėtos durys yra gražesnės nei buvo švarios, o dėmėtą drabužį galima aplikuoti etc. ir pabandyti pakeisti jame dar kažką. T.y. nebūtina mesti lauk ir pirkti naują. Taip mes skatiname atsisakyti besaikio vartojimo ir pirkti tik būtiniausiais atvejais. O juk dažnai perkame tada, kai norime, tada, kai madinga, tada, kai reikia… Pirmieji du atvejai yra nebūtini.
„Spotindami“ mes apeliuojame į infliacijos mažinimą. Skatindami žmogų vartoti daugiau kultūros, skatiname jį vartoti mažiau materialių dalykų ir stabdome dvasinę infliaciją.
„Spotingas” ir „markingas“ – kovos prieš infliaciją būdas, pagrįstas socialine savimone.
„Kaip antikvarinės knygos mėgėjas galiu pasakyti, kad dėmė, įbrėžimas ar net kirmino pragraužta skylė yra jos gyvenimo dalis, žymė, kuri ne sumenkina, o padidina rinkos vertę. Nekviečiu plėšyti ir tepti batų ar drabužių – noriu tik paakinti pažvelgti į mus supančius daiktus kitomis akimis. Atraskime meną ir idėją ten, kur anksčiau net neįtarėme juos esant.
Tenka tik apgailestauti, kad vartotojiška kultūra Lietuvoje įsigalėjo per tokį trumpą laiką, kad sveikos dvasios sergėtojai net nespėjo atsitokėti. Nemažai žmonių tapo priklausomi nuo daiktų, tiksliau, nuo dažno jų keitimo. Ypač liūdna matyti, kaip ištisas dienas beprasmiškomis akimis po prekybos centrus sliūkina jauni žmonės. Mes galime ir privalome tam pasipriešinti, todėl nuoširdžiai sveikinu kiekvieną tokio pobūdžio pilietinę iniciatyvą“ – sakė „Meno iškarpymo” katalogui įžangą parašęs ekonomistas Gitanas Nausėda.
Dėmių laboratorija
Kas yra meno iškarpymas ir kas yra dėmė? Ar įmanoma iš vienos aplinkos dėmės sukurti naują formatą kitoje aplinkoje, neklonuojant, šiuo atveju, drabužio, iš kurio ji buvo iškirpta, dizaino, spalvos, tekstūros, faktūros? Pradinė idėja buvo iškirpti dėmę ir toliau improvizuoti nevaržomiems. Tačiau bendraudami su žmonėmis dalį akcijos laikėmės jų taisyklių ir prašymų sugrąžinti dėmėtą drabužį su patobulinta, „sumeninta“ dėme. Taigi kūrėme senu formatu. Edukacija reikalauja aukų?..
L.Keblytė kalbėjosi su žmonėmis apie jų dėmių istorijas ir jas perkeldavo į drabužius. Jie tapdavo buities dokumentika, buitiniais priežasties ir pasekmės žemėlapiais.
G.Trutnevytę vienų daiktų energetika, įvaizdis ir išvaizda provokavo elgtis šmaikščiai, chuliganiškai, o kitų priešingai – pasinerti į saldaus „popso” pasaulį. Taip drabužių dėmes pridengė vaisių, grybų ir šulinių dangčių pavidalo frotažai. Kiekvienai dėmei buvo skirti kiti aksesuarai. Jos padabintos ordinais, medaliais, pasižymėjimo juostomis, generolo antpečiais…
Tačiau dalį dėmių pavyko „išgelbėti“ chemijos sektoriuje. B.Gideikaitė-Neverdauskienė ir A.Andrulevičienė dėmes konservavo aliejuje, piene, dažuose, želė, naftoje… Ant dėmių buvo auginami pelėsiai… Jos buvo išdidinamos skanuojant. Tikslas – parodyti prigimtinį dėmės grožį, jos sudedamąsias dalis. A.Andrulevičienės dėmės eksponuojamos sarkofaguose, kurie susiformavo sukepinant jas tarp stiklų, tarsi papuošalų inkliuzus. Dėmės išleisdavo paskutinį kvapą deformuodamos paviršių ir palikdamos paskutinius beveik nemateria-lius įspaudus.
B.Gideikaitė-Neverdauskienė sintetines dėmes ėsdino rūgštimi, lydė elementariausiu fenu. Iškirpdavo sagų eiles ir paversdavo jas šiuolaikinės kasdienybės rožančiais. Juk kiekvieną dieną segiodamiesi drabužius kartojame tą nuolatinę pradžios ir pabaigos maldą…
L.Marcinkevičiūtė dėmes prakaldavo kniedėmis, įsriegdavo sriegius, suverždavo drabužių skiautes varžtais, papildydavo tatuiruotėmis. Jos objektuose pabrėžtas dėmės konstruktyvumas, ji tapo trimate, fiziškai apčiuopiama, agresyvia ir grėsminga.
Visuma ir fragmentai
„Artspotingas“ – žaidimas su asociacijas keliančiu, sąmoningai pasirinktu atskaitos tašku. Įprasčiausia atskaita būtyje yra taškas. Įprasčiausias atskaitos taškas buityje – dėmė. Ją lengviau, paprasčiau suvokti nei tašką. Juk fragmentą lengviau pastebėti nei visumą?
Visi kūriniai po akcijų ir parodos bus išdalyti žmonėms, iš kurių dėmių jie buvo sukurti, – iš staiga sukurtos visumos vėl viskas grįš į fragmentus.
Išliekamoji vertė yra pats procesas ir jo fiksavimo priemonė – nuotraukos, katalogas. „Artspotingas“ ir „markingas“ – tai tik esamų ir galimų kultūros mainų pasekmės. Kurti yra svarbu, pastebėti meninę žaliavą taip pat yra svarbu. Tačiau pastebėti, papasakoti apie tai ir inspiruoti kitų kūrybą – svarbiausia.
„Meno iškarpymas“ niekada nesibaigs, nes žmogus netrokšta globalios kaitos, žmogui pakanka lokalinių, jo aplinkos pokyčių.
Šiuo projektu norėjome paklausti, ką menas gali duoti visuomenei ir ką visuomenė yra pasiruošusi padaryti, kad pažintų meną?..
