„Migruojantys paukščiai“ žvelgia į ateitį
Gitana Gugevičiūtė
Šiąvasar į kūrybinę stovyklą Ventėje kaip paukščiai iš visos Europos pirmąsyk suskrido lietuvių menininkai.
Gandras tapo pirmųjų šešiolikos pasaulio lietuvių menininkų sambūrio „Migruojantys paukščiai” Ventėje simboliu.
A.Mickevičius ir J.Rimkutė projekto perspektyvas pristatė klaipėdiečiams. Nerijaus Jankausko nuotrauka
Tapytojas D.Laumenis (Prancūzija), scenografas A.Šimonis, teatrologė G.Gugevičiūtė, kultūros žurnalistas O.Petkevičius (Lietuva) studijavo katalogus su kolegų darbais.
Tapytojas L.Domarackas (Lenkija) ir fotomenininkas Á.Valiauga (Lietuva) generavo mintis tema „Namai“.
Menininkai aktyviai diskutavo, ieškodami pozityvių ir originalių migracijos, identiteto, informacinio įvaizdžio, tolerancijos problemų sprendimo būdų. Beatričės LAURINKUTĖS nuotraukos
Liepos 22-29 dienomis Ventėje vyko stovykla-pleneras „Migruojantys paukščiai“. Projekto organizatoriai (idėjos autorė – dizainerė Jolanta Rimkutė) ir pagrindinis projekto rėmėjas Užsienio reikalų ministerija pakvietė įvairiose Europos šalyse, taip pat ir Lietuvoje gyvenančius ir kuriančius lietuvų menininkus susitikti, pasikeisti patirtimi ir numatyti galimus bendrus projektus ateičiai. Ieškoti pozityvių, originalių „migracijos“, „identiteto“, „informacinio įvaizdžio“, „tolerancijos“ problemų sprendimo būdų padėjo ir Lietuvos Instituto bei Šilutės rajono savivaldybės parama.
Kuria svetur
„Išvykau į Prancūziją, nes kultūriniu atžvilgiu Lietuvoje jaučiausi užspaustas,“- sakė tapytojas Darius Laumenis, kurio galingus meninius užmojus gerokai pristabdė lietuviškoji biurokratija.
„Vilniuje darėsi per ankšta“, – pripažino šiuo metu Varšuvoje gyvenantis ir kuriantis videomenininkas Jonas Zagorskas.
„Ateina laikas, kai suvoki, kad dirbi profesionaliai, todėl nebenori važiuoti į Lietuvą, kur darbas nevyksta sklandžiai ir nėra minimalios pagarbos žmogui“, – teigė Belgijoje 10 metų kurianti šokėja Rasa Alksnytė.
„Su malonumu skaityčiau paskaitas apie tai, ką mes darom, kaip dirbam Belgijoje, bet nėra kas kviestų“, – apgailestavo Lina Kusaitė, ne kartą pati ieškojusi galimybių „užkrėsti“ pozityvia, nauja veikla ir Lietuvą.
Nuolat juda
Anaiptol neabejingi Lietuvos aktualijoms ir problemoms aštuoni užsienyje aktyviai kuriantys menininkai – Bernardas Bagdanavičius (Portugalija), D.Laumenis (Prancūzija), Mindaugas Gapševičius (Vokietija), J.Zagorskas (Lenkija), Linas Domarackas (Lenkija), R.Alksnytė (Belgija), L.Kusaitė (Belgija), Bernadeta Levulė (Vokietija) – susitiko su Lietuvoje gyvenančiais ir sėkmingai joje kuriančiais J.Rimkute, Audriumi Mickevičiumi, Árturu Valiauga, Artūru Šimoniu, Beatriče Laurinkute, Ovidijumi Petkevičiumi, Dariumi Vaičekausku…
Pastarieji – „kaip ir dera menininkams“ – irgi labai sąlygiškai vadintini „sėsliais žmonėmis“, kadangi nuolat juda – jei ne iš šalies į šalį, tai iš vieno Lietuvos taško į kitą. Juda mintimis ir neužsidaro jaukiame „aš“ aptvarėlyje, aktyviai reflektuoja kultūrinę Lietuvos ir pasaulio situaciją. Bet yra čia. Ir turi ką papasakoti „ten“ gyvenantiems tautiečiams.
Išprovokavo dialogą
Plenero dalyviai sutarė, kad sprendimas migruoti dažniausiai yra sąmoningas ir tikslingas (nesvarbu, kokių priežasčių įtakotas), todėl tėvynėje likusių tautiečių savotiškas atšiaurumas ar politikų mėginimas stabdyti šį natūralų procesą yra iš esmės neteisingas. Atgyvenęs.
Kur kas prasmingiau komunikuoti su išvykusiais, ieškoti būdų, kaip pasinaudoti jų „gerąja patirtimi“, sukaupta svetur. Išprovokuoti, užmegzti ir prognozuoti sėkmingą dialogo vyksmą ateityje. Toks ir buvo šio plenero tikslas.
Ką pasaulyje veikia tautiečiai, baigę studijas Vilniaus dailės akademijoje ar kitoje Lietuvos aukštojo mokslo institucijoje? Toliau studijuoja. Kuria. Dalyvauja ir organizuoja tokius projektus, apie kuriuos Lietuva nė nesvajoja, nes neįsivaizduoja, kad taip galima dirbti…
Pasaulis, pasirodo, nesibodi socialinės refleksijos nei mene, nei moksliniuose tyrimuose. Atvirkščiai, – įmanomi patys netikėčiausi deriniai ir dariniai, kai tyrimus ir meninius projektus tarpusavyje suderina antropologai, menininkai, sociologai, socialiniai darbuotojai, ekologai ir kt.
Tuo metu, kai Lietuvos miestų savivaldybės įtariai žiūri į kiekvieną, prašantį paramos, bet negyvenantį konkrečiame mieste, Portugalijoje yra specialus fondas, remiantis kuriančius kitataučius (!)…
Idėjos materializuosis
Per savaitę plenero dalyviams pavyko ne tik aktualizuoti daugybę problemų, šiandien kamuojančių Lietuvą, bet ir surasti, pasiūlyti konkrečių sprendimo būdų, t.y. kūrybinių projektų, kuriuos tikimasi įgyvendinti ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje.
Beje, parodą Klaipėdos dailės parodų rūmuose „Migruojantys paukščiai“ tikrai surengs ir „atsiskaitys“ su visais skeptikais, reikalaujančiais apčiuopiamo rezultato.
Akivaizdu (bent jau šių eilučių autorei), kad tokie susitikimai, suvienijantys savo erdvėje visai skirtingų sričių menininkus, Lietuvoje – gana naujas dalykas, kuris prašyte prašosi būti tęsiamas.
Savo esme „Migruojantys paukščiai“ galbūt netiesiogiai susišaukia su „Santaros – Šviesos” konferencijomis („Santara – Šviesa” – pasaulio lietuvius vienijanti kultūros organizacija). Nežinau, ar tai paradoksas, bet šiemetinėje jau įvykusios konferencijos programoje skelbtos temos – itin artimos toms mintims, kurios visai laisvai gimė ir buvo plėtojamos Ventėje: Lietuvos įvaizdis, identitetas, multikultūra, vertybės, dialogas ir kt. Panašu, kad ir dar vienu bruožu – demokratine pažangia mintimi – „Migruojantys paukščiai” lygiuotųsi į ilgametes tradicijas turinčią organizaciją…
Skirtumai? Ne teoriniu, o būtent praktiniu savo minčių pagrindimu yra originalūs ir būtini „Migruojantys paukščiai”. Ir dar: „Migruojantys paukščiai” – veiksmas, projektuojamas į ateitį, o ne į vieną dieną ar savaitę. Jei kokiame parkelyje neatsistojo eilė skulptūrų ar ant sienų „nepakibo” paveikslai, tai dar nereiškia, kad nieko neįvyko. Įvyko daugiau nei galima tikėtis, bet tuo reikia tikėti…
