FESTIVALIO AIDAI
Muzikinė Viena užtvindė Lietuvos pajūrį
Rita BOČIULYTĖ
Rugpjūčio 1-23 dienomis kone visa muzikinė Viena persikėlė į Lietuvos pajūrį. 7-asis operos ir simfoninės muzikos festivalis „Muzikinis rugpjūtis pajūryje“, rengiamas Klaipėdos muzikinio teatro, skambėjo ne tik mūsų uostamiestyje, bet ir Juodkrantėje, Nidoje, Palangoje, Plungėje. Šiemetinio festivalio tema buvo „Muzikinė Viena nuo V. A. Mocarto iki A. Šionbergo“. Su šiuo devizu Klaipėdos muzikinis teatras festivalyje pristatė V. A. Mocarto operą „Figaro vedybos“, vokalinį-choreografinį diptiką „Viltis ir nakties praregėjimas“ pagal A. Šionbergo muziką, I. Kalmano operetę „Čardašo karalienė“. Prasidėjęs lengvu ir svajingu muzikiniu reviu „Vienos valso karalius Johanas Štrausas“, „Muzikinis rugpjūtis pajūryje“ baigėsi iškilmingomis V. A. Mocarto „Karūnavimo mišiomis“. Beveik visi festivalio renginiai, išskyrus „Figaro vedybų“ ir „Čardašo karalienės“ premjeras Klaipėdoje, šiemet buvo nemokami.
Reviu ant polietileno
Festivalio atidarymo koncertas vyko netradicinėje, naujoje šiam renginiui erdvėje – Lietuvos krikščioniškojo fondo aukštosios mokyklos Michealseno salėje. Prieš įsileisdami muzikinį reviu ir daugiau nei tūkstantį žiūrovų, svetingi salės šeimininkai užklojo jos grindis polietilenu ir nusuko į sieną krepšinio stendus. Vis dėlto gaila, kad jie visai nebuvo nukabinti, nes po jais šiek tiek komiškai atrodė kaip niekada gausios festivalio rėmėjų kompanijos reklamos. Bet sporto salės grindys liko švarios ir nesubraižytos, o tai turbūt svarbiausia. Kadangi koncertas buvo dovana, Klaipėdos miesto gimtadienį ir festivalio pradžią švenčianti publika labai nepriekaištavo. Tik prie staliukų įsitaisę rėmėjai sėdėjo rūškanais veidais. Jie pragiedrėjo, kai prasidėjo muzikinis reviu, viską užliedamas valsų karaliaus J. Štrauso valsais, polkomis, ištraukomis iš garsiausių operečių. Mažosios Lietuvos simfoninis orkestras, diriguojamas tą pačią dieną – rugpjūčio 1-ąją tituluoto Klaipėdos Kultūros Magistru maestro S. Domarko ir latvio dirigento I. Lapinio, Klaipėdos, Vilniaus, Kauno, Minsko operos solistai, Klaipėdos muzikinio teatro choro ir baleto artistai publikai surengė įspūdingą pasirodymą. Jame dainavo V. Juozapaitis, A. Cicėnaitė, D. Kužmarskytė, M. Gylys, Baltarusijos didžiojo operos teatro solistė T. Tretjak.
Patiktų ir Mocartui
Skaidrios kaip krištolas V. A. Mocarto muzikos ir barokiškai puošnaus, vasaros žydėjimu alsuojančio scenovaizdžio derinys gaivino ir glostė operos klasikai neabejingos publikos širdis. Komiškos operos „Figaro vedybos“ statytojai – režisierius E. Domarkas, dirigentas S. Domarkas, chormeisteris V. Konstantinovas ir dailininkė S. Kanaverskytė – nesiekė kaip nors sumoderninti daugiau nei prieš du šimtus metų parašytą kūrinį. Jie pasikliovė klasikos kanonais ir neleido sau didesnių interpretacijų. Vis dėlto tipiškos klasikinės operos gerbėjai turėtų būti patenkinti – „kieta“ režisūrine maniera sukonstruotas sklandus, lakoniškas, gana dinamiškas ir vientisas spektaklis. Ažūrinio skaidrumo jam suteikia V. A. Mocarto muzika, o prašmatnaus didingumo – S. Kanaverskytės scenografija ir kostiumai.
Per premjerą puikiai „Figaro vedybose“ pasirodė visas artistų ansamblis. Ši solo partijų, duetų ir ansamblių opera tapo tikra žvaigždžių valanda Klaipėdos muzikinio teatro solistams A. Kozlovskiui, R. Petrauskaitei, M. Gyliui, V. Balsytei, nebe pirmą kartą šioje scenoje pasirodančiam populiariosios muzikos atlikėjui D. Norvilui ir kitiems.
Ir orkestras pademonstravo tokį V. A. Mocarto muzikos ažūrą, kad kažin ar galima benorėti geriau. Dirigentas S. Domarkas taip subtiliai valdė orkestrą, kad jo ir scenos muzikinis balansas buvo kaip reta geras. Salėje buvo girdėti ir muzika, ir kiekvienas dainuojančio solisto žodis. Pasirodo, įmanoma pasiekti, kad publika girdėtų ne tik orkestrą, kad šis negožtų solistų, o šie taip ištobulintų savo dikciją.
Po tokios premjeros galima tikėtis, kad prasidėjus naujam teatro sezonui į šį spektaklį publikos netrūks.
Karaliavo čardašas
Pagaliau į Klaipėdos muzikinio teatro sceną įžengė garsioji I. Kalmano „Čardašo karalienė“, dar žinoma kaip „Silva“. Spektaklį pastatė režisierius G. Žilys, dirigentas S. Domarkas, kostiumų dailininkė J. Rimkutė, scenografas A. Šimonis, chormeisteris V. Konstantinovas ir baletmeisteris V. Sasnauskas, šiame pastatyme atkūręs latvės J. Pankratės choreografiją, kuria 1992-aisiais ji papuošė Kauno muzikinio teatro pastatymą. Ir mūsiškiame vengrų folkloru, čigoniška ir varjetė dvasia trykštantys šokiai, įpinti į arijas ir duetus.
Nuo pasaulio operos scenų nenulipančiai „Čardašo karalienei“ klaipėdiečių pastatyme originalumo suteikė scenografija, kostiumai bei subtilus spektaklio apšvietimas. Gyvenimo geismo, šviesos ir skrydžio pojūčio sklidini ir J. Rimkutės „Čardašo karalienei“ sukurti stilingi kostiumai. Jie tiesiog alsuoja rafinuota prabanga.
Vizualiai spektaklis atrodo harmoningas ir žavus. Tačiau pirmoji operetės pora – Silva (D. Kužmarskytė) ir Edvinas (M. Gylys) nepanašu, kad taip labai jau myli vienas kitą, – nuo sužadėtinių padvelkia šaltuku… Kaip ten bebūtų, spektaklį į meno aukštumas „ištempia“ kiti artistai – J. Grikšienė ir Š. Juškevičius, V. Balsytė ir S. Rezgevičius, D. Norvilas ir R. Ulteravičiūtė, V. Gabrėnas, V. Pupšys, šokio ir choro intarpai. Operetę buvo malonu žiūrėti ir dėl nuostabios muzikos, ir dėl jos verto, meistriškai suręsto libreto. Matyt, kad į muziką įsijautęs, orkestras vėl gožė solistus, ne viską buvo galima suprasti, ką jie dainuoja, bet papirko šiai operetei būtina gera daugelio vaidyba ir tiesiog užburiantis scenovaizdis.
Karūnavo mišios
Paskutinieji 7-ojo festivalio „Muzikinis rugpjūtis pajūryje“ akordai nuskambėjo Palangoje ir Nidoje, kur bažnyčiose Klaipėdos muzikinio teatro orkestras, choras ir solistai, diriguojami jauno vilniečio dirigento, G. Fitelbergo tarptautinio konkurso laureato M. Pitrėno, atliko V. A. Mocarto „Karūnavimo mišias“. Kiek anksčiau jos aidėjo ir Plungės bažnyčioje. Solo partijas visuose trijuose pasirodymuose giedojo V. Balsytė, A. Dovydaitienė, M. Zimkus ir A. Kozlovskis.
Palangos Švenčiausios Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia buvo pilna įvairiausio amžiaus žmonių – vietinių ir poilsiautojų, užplūdusių kurortą. Dirigento M. Pitrėno tiksliai ir be galo subtiliai valdomas orkestras, choras bei solistai tiesiog pakerėjo klausytojus, palikdami jiems gilų, pakilų įspūdį.
Po koncerto skirstydamiesi žmonės džiaugėsi ir stebėjosi festivalio rengėjų ryžtu bei dalyvių pastangomis – vis dėlto tokia didžiulė atlikėjų komanda važinėja po pajūrio miestelius dėl pusvalandžio pasirodymo. Bet jiems pasisekė. Klaipėdoje V. A. Mocarto „Karūnavimo mišias“ festivalio metu neturėjome progos išgirsti.
