Muzikiniai vasaros pamastymai
Penktojo Klaipėdos koncertų salės sezono pabaigos štrichai
Laima sugintienė
Per metus – 62 renginiai
Joninių vakarą net dviem koncertais – tradiciniu „Varpai ir trimitai skelbia Jonines’ Laikrodžių muziejaus kiemelyje, kuriame, be Klaipėdos brass kvinteto bei ka-rilionininkų Kęstučio Kačinsko ir Stasio Žilevičiaus, šiemet dalyvavo ir dar vienas KKS muzikų kolektyvas – mišrus choras „Aukuras’, ir vakariniu orkestro „Came-rata Klaipėda’ pasirodymu „Vasara tebūnie su muzika’ – KKS efektingai baigė penktąjį koncertinį sezoną.
Per 62 renginius maždaug devynis mėnesius trukusiame sezone (tiek jų suorganizavo kūrybiškas KKS kolektyvas) turėjome progos paklausyti pačios įvairiausios muzikos – ir žanrų, ir stilių, ir geografijos, ir laikotarpio, ir kitomis prasmėmis.
KKS repertuaras ir toliau formuojamas „blokais’ („Scenoje – klaipėdiečiai’, „LT projektas’, „Jauni – jauniems’ ir kt.). Tai padeda klausytojams greičiau susiorientuoti išaugusioje meninių projektų pasiūloje. Išliko trys svarbiausieji festivaliai, o „Skambančią bangą’ pakeitė edukacinių programų serija „Žaismingos muzikos orekstras”, rengiama bendradarbiaujant su dirigentu M.Piečaičiu.
Etapo pabaigai
Didžiausios permainos susijusios su KKS kameriniu orkestru, kuriam 15 metų vadovavo Liuda Kuraitienė. Pernai lapkritį kolektyvas gastroliavo Lenkijoje, birželį paskirtas naujas meno vadovas Mindaugas Bačkus, išleista Klaipėdos kamerinio orkestro (KKO) kompaktinė plokštelė „Tobula garsų harmonija.
Vienas ryškesnių sezono pabaigos koncertų – gegužės 29-ąją įvykęs Klaipėdos kamerinio orkestro koncertas „Tenugali meilė (dirigentas – Martynas Staškus, solistai – „Auksiniu scenos kryžiumi’ apdovanota Raminta Vaicekauskaitė (sopranas) ir garbių titulų – „Fortūnos’, „Šv. Kristoforo’ , „Auksinio scenos kryžiaus’, „Operos švyturio’ – savininkas Laimonas Pautienius (baritonas), dalyvaujant Sauliui Šiaučiuliui (klavesinas, sintezatorius) ir Edmundui Federavičiui (perkusija).
Koncertas įsiminė ne tik įdomia programa (pirmoji koncerto dalis nukėlė į baroko epochą, skambėjo G.F.Handelio operų „Al-čina’, „Kserksas’, „Julijus Cezaris’ ir C.W.Glucko operos „Orfėjas ir Euridikė’ fragmentai, o antroji dalis sugrąžino į dabartį: buvo atlikta instrumentinė muzika, arijos bei duetai iš F.Loewe miuziklo „Mano puikioji ledi’, A.Lloydo Webberio roko operos „Operos Fantomas’, miuziklo „Katės’, R.Cocciante’s miuziklo „Paryžiaus katedra’ bei G.Gershwino operos „Porgis ir Besė’), bet ir teatrališkumu. Buvo justi dirigento siekis kurti mini spektaklį, atskirus koncerto numerius tarsi „verti’ ant vieno siūlo, atlikti juos lyg vienu užmoju.
Tam neabejotinai įtakos turėjo ir jo teatrinė patirtis (M.Staškus – Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro dirigentas – aut. past.).
Įsimintinas koncertas ir dar vienu aspektu. Tai buvo paskutinis entuziastingosios L.Kuraitienės – kaip KKO meno vadovės – pasirodymas. Nuo šiol ji – altų grupės koncertmeisterė. Prasmingą orkestro 15 metų kūrybinės veiklos etapą vainikavo kompaktinė plokštelė, kuri buvo pristatyta birželio koncerte.
Naujojo vadovo debiutas
Birželio 19-ąją KKO programoje „Garsų fantazijos’ debiutavo naujasis kolektyvo meno vadovas violončelininkas Mindaugas Bačkus.
Pagroti solo su orkestru jis pakvietė talentingą, tituluotą saksofonininką ir kompozitorių Liudą Mockūną, savo muzikoje džiazą derinantį su šiuolaikine akademine muzika. Taip pat koncerte dalyvavo Tomas Kutavičius (klaviši-niai, vokalas).
Programoje greta orkestrui įprasto W.A.Mozarto skambėjo L.Mockūno, A.Malcio bei gruzinų kompozitoriaus V.Kakhidze’s kūriniai.
Toks solistų bei repertuaro pasirinkimas intrigavo, rodė kolektyvą žengiant dar nepramintais takais. Tai bylojo ir apie naujojo vadovo ryžtą, drąsą, tikėjimą ne tik orkestru, bet ir Klaipėdos publika: per 15 metų įpratusi prie klasika grįsto repertuaro ji gali naujovių nepriimti, o naują suburti ne taip lengva…
Neįprasta atlikėjams buvo ne tik atliekamos muzikos stilistika, bet ir groti be dirigento. Jo funkciją perėmė į violončelių koncertmeis -terio kėdę sėdęs, įkvėptai, temperamentingai ir ekspresyviai griežęs pats meno vadovas. Pirmąkart išgirdau orkestrantus ir dainuojant. Na, tai jie darė tikrai geriau už Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro muzikantus (pamenate, „paskutinį sekmadienį…’)…
Neįtikėtina transformacija
Suskambus pirmiesiems W.A.Mo-zarto populiariojo Divertismento F- dur K-138 garsams, klausytojai iš netikėtumo nuščiuvo: orkestras skambėjo neatpažįstamai ir tembrine, ir (ypač) dinamine prasme. Įspūdis – tarsi restauratoriui prisilietus prie senos drobės: atsiveria naujos erdvės, visu ryškumu sutviska pablukusios spalvos… Tiesiog neįtikėtina atlikėjų transformacija, ir tai pasiekta vos per tris savaites. Bravo!
W.A.Mozartas – tarsi ribožen-klis orkestro veikloje, tarsi lieptas į naująjį veiklos etapą.
O jį pradėjo V.Kakhidze’s „Bliz Fantsy’ (1999), kurioje savito vokalo pianistui T.Kutavičiui santūriai atitarė pats meno vadovas. Dainuojantis ir fortepijonu skambinantis Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vyriausiasis dirigentas Vytautas Lukočius įgijo konkurentą. Kaip ir teatro vadovė Audro -nė Žigaitytė: taiklūs M.Bačkaus komentarai papildė, praplėtė klausytojų suvokimo erdvę.
Antroji koncerto dalis – savotiškas L.Mockūno rečitalis. Aukščiausio lygio meistriškumą atlikėjas demonstravo atlikdamas A.Malcio koncertą tenoriniam saksofonui ir styginių orkestrui (2007) („Galėtų dabar ir ką nors gražaus pagroti’,- toks buvo vienos klausytojos komentaras po šio kūrinio… Drąsus vadovas, drąsus…).
Po jo sekė L.Mockūno „Atsakas’ (gal minėtai klausytojai?), pademonstravęs ne tik atlikėjiškus, bet ir puikius kompozicinius muziko gebėjimus.
Ir kaipgi be tango?! Buvo. Tik ne A.Piazzolla. Puiki, iki stulbinančios kulminacijos išauganti dar viena vakaro solisto kompozicija. Rizikuoti buvo verta.
Išleido naują plokštelę
„Tobula garsų harmonija’ – taip pavadinta nauja, gausiai nuotraukomis iliustruota (Darija Vasiliauskienė), puikaus dizaino (Ernestas Šimkūnas) ir įrašų kokybės (garso režisierius – Gediminas Zujus) KKO kompaktinė plokštelė, kuri buvo pristatyta vadovo debiutinio koncerto pertraukos metu.
Įrašai su garsiausiais Lietuvos dirigentais, žymiais šalies bei užsienio solistais kaupti nuo 2007 m., plokštelei atrinktos geriausios septynių kūrinių ar jų dalių interpretacijos.
Joje – net keturi koncertai: J.S.Bacho Koncertas smuikui, orkestrui ir basso conti-nuo E-dur (solistas – P.Grafnnas (smuikas, Prancūzija), dirigentas R.Šervenikas); F.J.Haydno Koncertas violončelei ir orkestrui Nr. 2 D-dur (solistas V.Sondeckis, dirigentas S.Sondeckis); G.Bottesini’o Koncertas kontrabosui ir orkestrui Nr.2 h-moll (solistas D.Bagurskas, dirigentas D.Katkus); O.Balakausko Koncertas obojui, klavesinui ir styginiams (solistai R.Beinaris ir G.Kviklys, dirigentas R.Šervenikas).
Klaipėdietės kompozitorės L.Narvilaitės kūrinį „Pragydo vėjas’ įrašė obojininkas R.Beinaris, diriguojant R.Šervenikui; L.Grodnikaitė (mecosopranas), diriguojant V.Lukočiui, įdainavo M.Arnoldo vokalinį ciklą „Five William Blake Songs’ op. 66, o P.Geniušas skambina H.M.Gorecki’o Harpsichord Con-certo op. 40 fortepijonui ir styginių orkestrui.
Taigi plokštelėje klausytojas ras itin plačią autorių, solistų, dirigentų pasirinkimo galimybę. Matyt, tokia leidinio koncepcija, o kūriniai kameriniam orkes -trui (ne akompanimentai) suguls į kitus įrašus. Vis dėlto yra proga pasidžiaug -ti puikiu komandos darbu.
