Muzikinis rugpjūtis alsavo ispaniška dvasia
Rita Bočiulytė
Užtrukęs 24 dienas, publikai pasiūlęs 19 įvairaus žanro kūrybinių programų ispaniška tema, sekmadienį XI tarptautinis operos ir simfoninės muzikos festivalis „Muzikinis rugpjūtis pajūryje“ audringai atsisveikino iki kitų metų.
Paskutiniai du festivalio projektai – ansamblio „Noche De Luna Y Flor” („Mėnulio ir gėlių naktis“) pasirodymas ir uždarymo koncertas-fantazija „Tegyvuoja Ispanija!“ – tapo ryškiais renginio kulminaciniais taškais, be išlygų pakerėjo publiką.
Turi „duende“
Amerikietė, austras ir ispanų čigonė – nuostabus trio, savo srities profesionalai, susitikę 2000-aisiais Ispanijoje, kur juos suvedė meilė flamenkui. Ši ispanų folkloro – vokalinės instrumentinės muzikos ir šokio – rūšis ir ypatingas atlikimo stilius, daugiausia paplitęs Andalūzijoje. Flamenke nuo seno susipynė ne tik čigonų, bet ir arabų, indų, žydų kultūros.
Flamenko atlikėjai Rachelė Lynn Bowman (šokis, sopranas, kastanjetės), Andreasas Maria Germekas (gitara) ir Carmen Fernandeza Castillo (flamenko vokalas) dviejų valandų koncerte atliko įvairias flamenko kompozicijas pagal kompozitorių I.Albenizo, E.Granadoso ir M. de Faljos populiarius klasikinius kūrinius arba flamenko kompozicijų stiliumi, arba originalia forma, paįvairinta flamenko daina ir šokiu. Jaudinantys dviejų tradicijų mainai. Anot pačių atlikėjų, jų pasirodymai – tai ispanų folkloro ir flamenko įsiskverbimo į klasikinę ispanų muziką atspindys. Įtikinantis, reikia pripažinti.
Visą koncertą scenoje neatslūgo įtampa, kunkuliavo aistra, į publiką spinduliavo atlikėjų energija, meistrystė ir charizma.
Net tie, kurie žino, kad patys ispanai ne visi flamenką pripažįsta kaip savo tautinę tradiciją, vadina jį jauku turistams, buvo sužavėti. Toks įstabus grojimas gitara, kastanjetėmis, abiejų solisčių išlavintas, tiesiog puikus vokalas, šokėjos įtaigumas nepaliko abejingų.
Tas vakaras Muzikiniame teatre buvo tikrai geras. Stebėtina ir puiku, kad pati įvairiausia publika pajuto ir susivienijo įvertindama tai. Išties svečiai buvo verti aplodismentų audros. Nežinau, kiek tame, ką jie parodė, pašoko, pagrojo, yra autentikos, bet tokio atsidavimo scenai, tokio nuoširdaus ir profesionalaus darbo seniai neteko matyti.
Teatro darbuotojai pasakojo, kad „Noche De Luna Y Flor” ansamblio trijulė išvakarėse kone visą dieną repetavo, o pavakarieniavę į viešbutį grįžo per visą miestą šokdama ir dainuodama. Jie išties gyvena flamenko dvasia, turi „duende“, kaip sako ispanai.
Paskui Don Kichotą
Lietuva tolokai nuo Ispanijos, bet festivalio uždaryme dalyvavęs Ispanijos Karalystės ambasadorius Donas Jose Luisas Solanas publiką užtikrino padarysiąs viską, kad ne tik sostinę, bet ir kitus mūsų šalies miestus ir ateityje pasiektų ispanų kultūra. Ambasadorius džiaugėsi festivalio sėkme ir dėkojo jo iniciatoriui bei rengėjui – Klaipėdos muzikiniam teatrui.
Gal ir gerai, kad piliavietėje numatytas uždarymo koncertas dėl prasto oro persikėlė į teatrą. Jame buvo šilta, jauku ir artistams, ir publikai. Teko būti festivalinėje šokio spektaklio „Kruvinos vestuvės“ premjeroje Palangos vasaros estradoje – ne tas… Teatrui nebūdingų, naujų, prastai apšviestų ir nekaip įgarsintų erdvių (o gal tik pajamų?) paieškos tradicinei scenai sukurtiems spektakliams, tenka pripažinti, ne visuomet prasmingos. Juolab rudeniop, kai atvėsta orai ir sunku nusėdėti ramiai ant suoliuko valandą ir ilgiau.
O teatre – kaip teatre, jei publika nepamiršta, kur atėjusi. Tiesa, sekmadienį pasitaikė ir tokios, kuri vyno sklidinas taures iš bufeto nešėsi į salę ir gurkšnojo koncerto metu. Betgi buvo kam ir be jų paploti artistams.
Pagaliau pilna salė klaipėdiečių! Ir scenoje – tokia dvasios puota, kad net didžiausi kritikai liko sužavėti. Ir programa, ir atlikėjais, ir svajinga, laisva atmosfera. N.Rimskio-Korsakovo „Ispaniškasis kapričio“, ispanų kompozitorių M. de Falja’os, P.M.Markueso, P.Sorozabalo ir kitų vokaliniai kūriniai, taip pat G.Bizet, G.Rossini’o, P.Čaikovskio muzika ir šokiai ispaniškomis temomis pavergė žiūrovus. Šauniai grojo orkestras, dainavo choras ir solistai Svetlana Konstantinova, Dalia Kužmarskytė, Artūras Kozlovskis, Nida Grigalavičiūtė (JAV), Olegas Dolgovas (Rusija). Jų sukurti populiarūs ispaniški personažai, iš įvairių spektaklių susirinkę scenoje, padėjo pajausti ispaniškos muzikos koloritą ir ispanišką dvasią. Koncertą, kuriam dirigavo Ilmaras H.Lapinis ir Vladimiras Konstantinovas, smagiai paįvairino ispaniški šokiai.
Ypatingo šarmo vakarui suteikė jo vedėjas aktorius Darius Meškauskas, be kita ko, puikiai atlikęs kelias Don Kichoto dainas iš M.Li miuziklo „Žmogus iš Lamanšos“. Jam scenoje talkino mielas Stasio Rezgevičiaus Sančas Pansa ir kiti teatro solistai.
Koncertas ir festivalis baigėsi triukšmingai – šaudė petardos ir visa salė dainavo kartu su artistais. O tuos, kurie nenorėjo skirstytis, flamenko šokių teatro fojė mokė baleto šokėjai Beata Molytė-Kulikauskienė ir Aleksandras Prijmenka. Šokių vakaras – festivalio organizatorių dovana žiūrovams. Jie neskubėjo skirstytis ir ją priėmė smalsiai, su džiaugsmu.
