Nepakartojamas muzikinės fantazijos šou
 |
| Koncerte Klaipėdoje V.Čekasinas ir P.Geniušas pademonstravo nepakartojamą muzikinės energijos ir fantazijos prasiveržimą. Nerijaus Jankausko nuotraukos |
Danguolė Vilidaitė
Audringai ir įsimintinai – su dviem Lietuvos muzikos korifėjais baigėsi antrasis Klaipėdos koncertų salės sezonas.
VšĮ „Muzikos magija“ liepos 7-ąją klaipėdiečiams pristatė dvi pirmojo ryškumo žvaigždes – Vladimirą Čekasiną (saksofonas) ir Petrą Geniušą (fortepijonas) – nepakartojamą muzikinės energijos ir fantazijos prasiveržimą.
Programoje taip pat dalyvavo Brigita Bublytė (vokalas) ir Goda Loranavičiūtė (judesys).
Įsiveržė į klasiką
„Įsiveržimas į klasiką“ (toks programos pavadinimas), „muzikinė diversija“, arba, kaip koncerto metu ne kartą replikavo pats V.Čekasinas, „muzikos ieškojimas“ vyko pirmojoje koncerto dalyje, o mes, klaipėdiečiai, tapome pirmaisiais šio virsmo liudininkais ir vertintojais.
Klasika suskambo naujai – kitas ritmas, kitas muzikos alsavimas. Gal ne toks subtilus ar rafinuotas (šiame projekte), bet ne mažiau įtaigus, kartais groteskiškas ir net labai uždegantis, ekspresyvus.
Stebino apgalvota, labai nuosekli, net, sakyčiau, „geležinė“, nors ir suverta iš daugelio skirtingo charakterio epizodų, kompozicijos struktūra (ne veltui V.Čekasinas kartais vadinamas racionaliu muzikos architektu).
Akademinių kompozitorių K.Debiusi, B.Bartoko, A.Piarto, ir S.Prokofjevo įvairiai derinami kūrinių fragmentai, atliekami P.Geniušo, tuoj pat buvo imituojami, tarsi po kaulelį narstomi ir jau naujai interpretuojami džiazo maniera saksofonu. Šiam žaidimui „nepasidavė“ tik J.S.Bacho partitos citata.
Dialogas ir varžybos
Šiek tiek intrigos projektui suteikė diaprojektoriaus ekrane rodomos natos, – kad klausytojai galėtų ne tik girdėti, bet ir matyti atliekamus kūrinius, labiau dalyvautų vyksme.
Taip pat įdomią prasmę įgavo ant P.Geniušo galvos pritaisytas žibintuvėlis. Nežinau, ką jis reiškė, greičiausiai jau minėtą „muzikos ieškojimą“ – natose, fortepijono klavišuose ir net sau po kojom.
Įspūdis neblogas ir būtų buvęs dar geresnis, jei ne pernelyg ryškus scenos apšvietimas. Bet tai jau smulkmenos, nes nuo pat pirmųjų koncerto minučių visus patraukė klasikos ir džiazo dialogas, dviejų charizmatiškų asmenybių varžybos ir nepakartojamas virtuoziškas muzikavimas.
Free ir action
Antroji koncerto dalis – nedidelė japoniška drama free džiazo ir action teatro stiliumi, manyčiau, publikai buvo suprantamesnė.
Kompozicijos centras – V.Čekasino žaidimas japoniškomis temomis, jį taikliai papildė visi kiti šio projekto dalyviai, fortepijono, balso ir judesio improvizacija.
Žavėjo P.Geniušo sugebėjimas darniai pritapti prie šios, jau ne viename projekte kartu dalyvavusios grupės.
Čia buvo visko ir daug. Tik gaila, kad kai kurie teatriniai momentai koncertų salės erdvėje įgavo neišbaigtą ar primityvų atspalvį. Nors labai merginos stengėsi išjudinti publiką, jos įtraukti į bendrą vyksmą nepavyko – publika nepasidavė.
O bisui – vitališkas S.Prokofjevo sonatos fragmentėlis, atliktas V.Čekasino ir P.Geniušo.
